Gegužės 19 d., eidamas 82-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Saulius Razma.
Liudvikas Saulius Razma gimė 1938 m. vasario 7 d. Plungės rajone, Platelių miestelyje.
Lankė Platelių pradinę mokyklą, vėliau persikėlė į Kauną, kur baigė vidurinę mokyklą.
1960 m. baigė Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Ekonomikos fakultetą ir 1967 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją.
Buvo socialinių mokslų daktaras, nuo 1969 m. – docentas. 1951–1972 metais dalyvavo studentų, jaunimo organizacijų veikloje.
1960–1963 m. studijavo Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto aspirantūroje, dirbo dėstytoju.
1963–1972 m. dirbo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute vyresniuoju dėstytoju, docentu.
1972 m. už disidentinę veiklą buvo pašalintas iš TSKP ir Pedagoginio instituto.
1972–1980 m. dirbo Automatizuotų valdymo sistemų projektavimo konstravimo biure vadovaujančiuoju konstruktoriumi, sektoriaus vedėju, projekto vyriausiuoju konstruktoriumi.
1981–1988 m. – Lietuvos TSR valstybinio statybos komiteto Informaciniame skaičiavimo ir gamybos valdymo centre vyresniuoju inžinieriumi, vyriausiuoju projekto inžinieriumi, vyriausiuoju ekonomistu.
Nuo 1988 m. įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą. TSKP savo neeiliniame suvažiavime sugrąžino Liudvikui Sauliui Razmai partijos bilietą. Jis buvo LKP XX suvažiavimo, atskyrusio LKP nuo TSKP, delegatu ir buvo išrinktas LKP CK nariu.
1989 m. Sąjūdžio remiamas Liudvikas Saulius Razma pirmuose demokratiniuose rinkimuose buvo išrinktas Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto rektoriumi ir juo išbuvo iki 1993 metų.
1990 m. kovo 4 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu Vilniaus miesto Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 3.
1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą.
„Kiekvieno doro lietuvio kelias į Kovo 11-ąją buvo skirtingas, nepakartojamas, bet kelrodė žvaigždė – ta pati ir vienintelė – Nepriklausomybė. Prisimenant savąjį kelią man svarbią reikšmę turėjo akademiko A. Sacharovo veikla“, – rašė L. S. Razma.
1990–1992 m. L. S. Razma buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Biudžeto komisijos narys. Priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai, vėliau nepriklausė jokiai frakcijai.
1994–1995 m. buvo Lietuvos komercinių bankų asociacijos valdybos pirmininkas. Nuo 1996 m. – Lietuvos karo akademijos Vadybos katedros docentas.
1996 m. su Respublikonų partija, o 2000 m. – su Krikščionių demokratų sąjunga, kandidatavo į Lietuvos Respublikos Seimą.
Paskelbė straipsnių mokslinėje ir populiarioje spaudoje ekonominės teorijos, gyvenimo lygio, valdymo teorijos ir praktikos, kultūros ir švietimo politikos klausimais.
Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Mokėjo rusų, anglų ir prancūzų kalbas. Kartu su žmona Leokadija, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro prima balerina ir baleto pedagoge, užaugino sūnų Ainį.
Atsisveikiname su valstybininku, mokslininku, tikru dvasios inteligentu, labai nuoširdžiu ir paprastu žmogumi, kuris visą savo gyvenimą paskyrė Lietuvai.
Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę Respublikos Prezidento 2000 m. liepos 1 d. dekretu Nr. 929 Liudvikas Saulius Razma apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
