Mirė Kovo 11-osios Akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė (nuotraukos, video)

Liepos 14 d. rytą Klaipėdos ligoninėje po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Kovo 11-osios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė.

Liepos 10 d. V. Jasukaitytei sukako sukako 70 metų. Savo gimtadienį ji ketino atšvęsti draugų būryje Šventojoje, deja dėl pablogėjusios sveikatos ji buvos priversta šią šventę atšaukti.

Vidmantė Jasukaitytė g. 1948 m. liepos 10 d. Šiaulių rajono Pumpučių kaime. Nuo 1955 m. mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-oje vidurinėje mokykloje. Nuo šešiolikos metų pradėjo dirbti. 1966 m. baigė Šiaulių 3-ąją vakarinę vidurinę mokyklą. 1967–1971 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo Pataisos darbų įstaigų valdyboje, “Minties” leidykloje, LSSR kultūros ministerijoje.

Prasidėjus atgimimui V. Jasukaitytė į jį įsijungė kaip žinoma ir gabi rašytoja. Atgimimo metais su kitais įsteigė kultūros ir teatro studiją “Sietynas”, aktyviai protestavo prieš žiaurius nestatutinius santykius sovietinėje kariuomenėje, įkūrė Lietuvos moterų sąjungą ir tapo jos pirmininke. SSRS komunistų partijos generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui viešint Lietuvoje, V. Jasukaitytė pasakė garsiąją savo kalbą, nukreiptą prieš armijoje vykdomus nusikaltimus, kuri buvo transliuojama per televiziją visam pasauliui ir kuri SSRS karinę sistemą sukrėtė taip, kad kiekviena karinė dalis turėjo rašyti kolektyvinius laiškus, teigiančius, jog armijoje nėra jokių nestatutinių santykių, jokių nusikaltimų žmogaus teisėms. Laiškai plūdo į jos namus, į Rašytojų sąjungą, karinio laikraščio “Zvezda” korespondentas kvietė atvažiuoti ir pasiimti šį paštą, kuris užėmė pusę redakcijos kambario. Rašytoja gavo daugybę padėkos telegramų iš paprastų žmonių iš visos SSRS.

1990 m. V. Jasukaitytė buvo išrinkta deputate į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Ji pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Kovo 11-osios Aktą ir yra viena iš šio Akto signatarų. Politinė mėsmalė bei sudėtingi išsilaisvinimo bei naujo Lietuvos valstybingumo kūrimo procesai palietė jos asmeninį gyvenimą. Niekada nepriklausiusi jokiai partijai, rašytoja patyrė politinę izoliaciją bei išpuolius, kadangi jos niekieno neprognozuojama veikla bei talentingas atviras žodis buvo pavojingas savanaudiškų tikslų turintiems besikuriantiems politiniams klanams, kuriems dažniausiai vadovavo “buvusioji” nomenklatūra. Beveik dešimtį metų ji nerašė knygų. Po kelionės į Egiptą ir po kelių ten praleistų mėnesių ji vėl grįžo į literatūrą ir dirbo stebėtinai aktyviai.  Ji yra parašiusi virš dvidešimties knygų, pjesių ir kitų kūrinių.

1976 m. išleido pirmą poezijos knygelę “Ugnis kurią reikia pereiti”, kuri buvo apdovanota Zigmo Gėlės Gaidamavičiaus literatūrine premija kaip geriausias poetinis debiutas. Antroji jos prozos knyga “Stebuklinga patvorių žolė” įkėlė ją tarp populiariausių ir mylimiausių Lietuvos rašytojų.

Romanas “Po mūsų nebebus mūsų” (1987 m.) – sau lygių neturintis atvejis Lietuvoje, kai 45 000 egz tiražas buvo išpirktas mažiau nei per tris mėnesius ir knygą buvo galima gauti tik antikvariate mainais į senovinį leidinį. Šis romanas buvo apdovanotas viena žymiausių Juozo Paukštelio literatūrine premija ir nusipelnė Lietuvoje labiausiai skaitomos knygos apdovanojimo.

V. Jasukaitytė iš viso išleido septynias poezijos knygas ( “Ugnis kurią reikia pereiti”, “Taip toli esu”, “Mano broli, žmogau”, “Saulės per daug”, “Neiškastam sidabrui pasakyk sudie”, “Tikrasis nebūties veidas” ir “Subačiaus gatvė. Getas”), dvi apysakų knygas (“Stebuklinga patvorių žolė” ir “Balandėlė, kuri lauks”), esė “Golgotos vynuogės”, keturis romanus (“Po mūsų nebebus mūsų”, “Marija Egiptietė”, “Dievas miršta vienišas” ir “Aš nužudžiau savo dukterį”).

Pagal V. Jasukaitytės scenarijų sukurtas kino filmas “Žolės šaknys”, kurį režisavo G. Lukšas. 2002 m. apysakų rinkinys “Stebuklinga patvorių žolė” išverstas į ispanų kalbą ir išleistas Madride.

V. Jasukaitytė – Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės ir Juozo Paukštelio literatūrinių premijų laureatė. Apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000). V. Jasukaitytė buvo ištekėjusi, turi du sūnus ir dukrą.

Vidmantė Jasukaitytė kalba visuomenininkų mitinge reikalaujant Vyčio monumento statybų Lukiškių aikštėje 2017-11-17 d. :

Užuojautą signatarės ir kūrėjos V. Jasukaitytės vaikams, artimiesiems ir bičiuliams pareiškė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Lietuvos Prezidentės užuojautoje sakoma, kad rašytojos meilė Lietuvai, žmogui atsispindėjo aistringoje kūryboje, kurioje visada atrasdavome neabejingą požiūrį į gyvenimą ir istoriją bei savitą žodį ir mintį.

Ministro Pirmininko užuojautoje rašoma: “Netekome poetės, prozininkės, dramaturgės, Kovo 11-osios akto signatarės, prisidėjusios prie mūsų šalies valstybingumo pamatų kūrimo ir palikusios gilų įspaudą lietuvių literatūroje. Šviesaus atminimo Vidmantė Jasukaitytė už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę buvo apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, o didis kūrėjos talentas įvertintas literatūrinėmis premijomis. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir visiems, pažinojusiems Velionę. Linkiu stiprybės šią sunkią netekties valandą”.

***

Atsisveikinti su Vidmante Jasukaityte galima bus liepos 16 d., antradienį, Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje nuo 11 val.iki 21 val.

17 val. poezijos skaitymai kartu su Arkadijaus Gotesmano muzika.
18 val. Šv. Mišios ir Kalnų giedojimas.