„TALKA kalbai ir tautai“ aptarė svarbius valstybinės kalbos politikos klausimus

Balandžio 24 d. įvyko asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ visuotinis susirinkimas. TALKOS pirmininkas Gintaras Karosas pristatė, o susirinkimas dauguma balsų patvirtino asociacijos 2018 m. veiklos ataskaitą. Vėliau patvirtintos revizoriaus išvados, finansinės ataskaitos rinkinys. Su Tarybos nariais ir svečiais dalyvavo 18 žmonių. Daug diskutuota dėl 2019 m. ir tolimesnių metų veiklos planus, kviesta tarybos narius teikti savo pastabas ir siūlymus, aktyvinti asociacijos veiklą. 

Kalbėta apie lietuviškų asmenvardžių formų išsaugojimą, kitas iniciatyvas. Priminta apie Vietovardžių metus, siūlyta juos maksimaliai išnaudoti aiškinant jų vertę, supažindinant su galimybėmis naudojant dabartinę ir tobulintiną juridinę bazę siekti juos išsaugoti nuo išbraukimo. Kadangi yra galimybė asmenims keisti savo vardus ir pavardes, buvo išreikšta nuomonė, kad gali būti sudarytos galimybės atsilietuvinti iškraipytas pavardes. Kalbėta apie įstaigų ir įmonių viešuose informaciniuose skelbimuose užsienio kalba dažnus pažeidimus. Prašyta aktyviai visiems stebėti viešą informacinį lauką ir apie trūkumus pranešti atskingoms institucijoms. Siūlyta aktyviau dalintis aktualia informacija, operatyviau reaguoti į grėsmes kalbai, jos vartojimui viešoje erdvėje ir įstatymų rengimo metu.

Aptariant kitus klausimus atkreiptas dėmesys į kai kurių „labai progresyvių“ kalbininkų pastangas menkinti lietuvių kalbos statusą ir jos raidą paliekant savieigai ir agresyviai kitų kalbų įtakai. Pateikta informacija apie vienos dr. (be vienos dienos prof.) siūlytų 2018 skaitytų pranešimų temų spektrą. Iš 14 temų yra ir tokių:„ Nr. 8. Kodėl nereikia bijoti anglų kalbos įtakos?; Nr. 9. Kodėl lietuvių kalbai visiškai nekenkia skoliniai?; Nr 11. Kodėl mišri kalba yra ok ir ką reiškia kalbų maišymas feisbuke?; Nr. 13. Lietuvių kalbos švietimas kaip sovietinės kultūros ideologija.; Nr. 14 Lietuvių kalbos politika kaip kova už galią. “ 

Diskusijų dalyviai priminė Lietuvos respublikos konstitucijos 1. skirsnio 14 str. Kuris skelbia – Valstybinė kalba – lietuvių kalba. Taip pat buvo prisiminta LRT tendencingai kelis metus vesta laida „EMIGRANTAI“, kuri po kritikos papildė pavadinimą („NE)EMIGRANTAI“ ir laidos turinyje pradėtos rodyti gana sėkmingos sugrįžimo ir verslo sukūrimo įstorijos Lietuvoje ir nelabai sėkmingos įsikūrimo istorijos svetur.

Gal kalbininkai ir lietuvių kalbos puoselėtojai turėtu aktyviau skirti dėmesį lietuvių kalbos grožio ir praktiškumo stiprinimui. Nes „progresyvieji“ nelaikantys gimtosios lietuvių kalbos išskirtine vertybe, liberaliai ir su pasigardžiavimu išnaudoja trapią ribą tarp lietuvių kalbos stiprinimo ir jos pamatų plovimo.