Kiaušinyje, kuris tapo pagrindiniu velykinių švenčių atributu, prasideda ir nemažos dalies Lietuvos zoologijos sodo (LZS) gyvūnų gyvenimas. Su jų kiaušinių įvairove LZS lankytojai galės susipažinti per sezono atidarymo šventę balandžio 28 dieną. Jie galės paliesti ar mikroskopu patyrinėti didžiojo apuoko, juodosios gulbės, vandeninio varano, žiurkinio žalčio, gyvalazdės ir daugelio kitų egzotiškų gyvūnų kiaušinius.
Jau vasario mėnesį nuo žiemos šalčių savo kiaušinius saugo didieji apuokai, stambiausi pelėdinių rūšies paukščiai mūsų šalyje. Deja, dėl nykstančių buveinių ir intensyvios žmogaus ūkinės veiklos jie įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą. Todėl didžiojo apuoko kiaušinius atidžiai prižiūri ne tik juos padėjusi patelė, bet ir LZS darbuotojai. Paaugę šių paukščių jaunikliai bus paleisti į gamtą ir turėtų papildyti negausų, vos iš 20 porų, mūsų šalyje perinčių didžiųjų apuokų būrį.
Beje, kiaušinius deda ne tik paukščiai. Smėlyje užkastų ar tarp samanų paslėptų kiaušinių ieško ir LZS terariumo darbuotojai. Surinkti kiaušiniai yra nešami į specialius inkubatorius, kuriuose palaikoma reikiama temperatūra ir drėgmė.
Mažiausius kiaušinius deda patys mažiausi LZS gyventojai – vabzdžiai. Ypač daug kiaušinėlių ant žemės pribarsto eukaliptinės gyvalazdės. Viena nedidelė gyvalazdė gali padėti net iki 500 kiaušinėlių. Jų kiaušinius nesunku sumaišyti su sėklomis. Skirtumas tik toks, kad prie gyvalazdžių kiaušinių yra prisitvirtinusios baltymingos pūslelės. Šios pūslelės tikras skanėstas skruzdėms, kurios ir padeda išnešioti gana sėsliai gyvenančių gyvalazdžių kiaušinius po visą mišką.
