Nuo kovo 1 d., Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas, pradeda vadovauti Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui. „Su meile, Klaipėdai… Nuoširdžiai, Jonas Sakalauskas“ – tai galėtų tapti Jono Sakalausko atsisveikinimo fraze.
J. Sakalauskas sako, kad viską savo gyvenime jis daro nuoširdžiai. Gal ne visada pavyksta taip, kaip nori ar tikisi, tačiau iš širdies…Taip skamba ir jo palinkėjimai Klaipėdoje liekantiems kolegoms.
– Apie Jūsų išvykimą į sostinę, kur vadovausite Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui daug rašyta, tad kaži ar verta kartotis. Papasakokite, kokias nuo žiūrovų nuslėptas teatro naujienas ir planus paliekate Klaipėdoje?
– Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras žada surengti kamerinės operos renginį. Programos dar negaliu ir nenoriu atskleisti. Viskas dar eksperimentų ir bandymų, kuriuos tikiuosi pavyks įgyvendinti, kelyje. Šiuo metu laukiame atsakymo iš Klaipėdos m. savivaldybės dėl finansavimo skyrimo, o tai ir leis mums nusibrėžti veiksmų planą. Artėja „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Viena iš laukiamų programos dalių neoklasikinio pobūdžio baletas „Graikas Zorba“, kuris labai patinka publikai įvairiose šalyse. Spektaklį Klaipėdoje statys choreografas iš užsienio, tačiau kas konkrečiai dar nenoriu išduoti.
– Kaip Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras gyvens Jums išvykus?
– Teatrui reikia tęsti savo veiklą ir nestabdyti kūrybinių tempų. Kolektyvas turi susitelkti, įgyvendinti numatytus projektus, nepanikuoti… „Užkurti“ puikūs sumanymai, spektaklių turime daug: ir ką tik sukurtų, ir repertuare esančių seniai. Klaipėdiečiams belieka pasikliauti savo jėgomis. Aš esu įsitikinęs, kad susitelkus ir netampant šio teatro į skirtingas puses (tai kartais nutinka išėjus vadovui), klaipėdiečiai gali puikiai dirbti. Atsiras naujas vadovas ir viskas judės teigiama linkme. Aš pažadu, kad jei tik kažkam mano pagalbos čia reikės, padėti visomis jėgomis. Visada užtarsiu teatrą, Klaipėdą ir jos muzikinius interesus sostinėje, jei tik kas mano nuomonės klaus. Klaipėda – vienas iš Lietuvos prioritetinių miestų, tad jo vystymas: tiek kultūrinis, tiek ekonominis svarbus visiems. Esu visuomeniškai ir patriotiškai nusiteikęs žmogus. Ir Klaipėda man svarbi, tad būsiu labai laimingas, jei čia įvyks proveržis.
– Gal turite planų kaip Klaipėdos valstybinis muzikinis bei Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatrai galėtų bendradarbiauti?
– Negaliu planuoti, nes dar nesu paskirtas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovu… Ir nesu atleistas iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovų. Tačiau esu nusiteikęs labai intensyviai bendradarbiauti ir manau, kad man tai neblogai pavyko dvejus metus dirbant Klaipėdoje. Aišku, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras nepalyginamai didesnis nei Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Ir bendradarbiavimas įmanomas kaip vyresniojo brolio bei jaunėlio broliuko. Visgi, bendri projektai būtų naudingi Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui plečiant savo veiklą, o Klaipėdai – stiprinant savo pozicijas. Ir šis bendradarbiavimas galėtų tapti kone pavyzdinis šalies valstybinių įstaigų kūrėjų padangėje, nes bendrų projektų tarp mūsų trūksta. Atrodo visos šios įstaigos valstybinės ir bendri projektai vyksta, tačiau plotmės tobulėjimui dar turime daug. Mielai šią veiklą inicijuočiau bei palaikysiu kitų sumanymus.
– Kolegos pasakoja legendas apie Jūsų vadovavimo stilių: jokių priekaištų, paniurnėjimų; mėgstamiausias posakis „man patinka“, „darom“, „dėkoju“… Vienodai dėmesingas visų rangų bei įvairaus amžiaus kolegoms. Tai jums pavyko natūraliai ar kartais tekdavo vykdyti tai kaip pareigą?
– Meluočiau, jei sakyčiau, kad visada ir visose situacijose bendraudamas jaučiau didelį malonumą. Esu kaip visi. Kaip visiems, kaip šeimoje, pasitaiko susipykti ir susitaikyti. Kartais norisi nuo kolektyvo pailsėti, o kartais kartu šeimyniškai pabendrauti.
Bet būtų netiesa, kad aš eidavau bendrauti su teatro lankytojais, darbuotojais siekdamas pripažinimo ar iš pareigos… Aš visada esu tikras ir natūraliai bendrauju. Man pradėjus čia dirbti buvo nustebusių ir net nepatenkintų… Man dažniau tenka save priversti nebendrauti (aš tai labai mėgstu), nes ne visi teisingai supranta arba man tai trukdo susikaupti darbui (juokiasi).
– Ko palinkėtumėt kolegoms liekantiems Klaipėdoje?
– Man buvo labai smagu dirbti Klaipėdoje. Per dvejus metus Klaipėdoje aš, tada 33 metų pradedantis vadovas, patyriau nuopuolių ir pakilimų. Tai mano pirmoji komanda, kuri kaip pirma meilė, kaip pirmas vaikas, kaip pirma kelionė į užsienį, pirmas koncertas… Klaipėda man tapo tokio didžiulio mąsto patirtimi, kurią likimas suteikė man kaip galimybę. Tai padėjo eiti ir toliau, kaip parodė gyvenimas. Klaipėda – visada liks giliai mano širdyje, nes į šį teatrą atėjau atvira širdimi. Daug kartų tą širdį sudaužė, bet pakilau… Čia radau žmonių, kurie ir liko mano priešais – nepavyko rasti sutarimo, nesulaukiau pagalbos… Aš suprantu, kad turėti opoziciją vadovui neišvengiama, bet tai verčia tobulėti. Už tai jiems esu dėkingas.
Džiugu, kad Klaipėdos teatre sutikau labai daug puikių žmonių. Ir puikiais kolegomis tapo net tie į kuriuos žiūrėjau su rezervu, nesitikėdamas. Man pačiam netikėtai jie taip atsiskleidė… Kažkada mokymuose teko išgirsti, jog reikia pasiimti nelabai patinkantį žmogų ir pabandyti iš jo „išauginti“ puikų darbuotoją. Buvo mokoma, kad įmanomas „sprogimas“: žmogus jausis dėkingas už pasitikėjimą, o tu, kaip vadovas, turėsi puikų specialistą, kuris šalia tavęs subrendo. Tada nepatikėjau, o Klaipėdoje tai išsipildė su kaupu. Patikėti žmogumi, leisti klysti, neteisti, laukti… Kai kuriems žmonėms tai suveikia kaip stebuklas.
Dėkingas visiems: su kuriais augome kartu, pykomės, bet bendravome atvirai. Man buvo smagu. Ir visi kartu jie mane augino kaip vadovą. Daug išmokau iš šių žmonių. Pajutau, kad vadovo ir organizacijos augimo procesai gilūs kaip mūsų asmenybės. Ir kiekvienas tinkamai „auginamas“ darbuotojas gali labai daug prisidėti prie organizacijos kilimo.
Tad noriu palinkėti susitelkimo. Noro siekti ir naujų iššūkių. Tegu Jūsų nesustabdo kritika. Tegu darbas teikia pasitenkinimą ne vien. kai jus giria, kai džiaugiatės premjeromis, kai jus supa malonūs kolegos… Darbe būna ir nemalonių akimirkų: netikėtos, tačiau visada išsprendžiamos, problemos, sunkumai… Svarbiausia neleisti problemoms tapti dominuojančiomis. Nepaisant to koks bus naujas vadovas: pasistenkite jį pažinti‚ „iki galo“, suprasti ir dirbti kartu kaip darni komanda. Ir jei tikrai nepavyks, tik tada priimti savus sprendimus. Nepasiduokite spontaniškumui. Meno pasaulyje daug pažeidžiamų sielų, tad dirbantys kartu su menininkais, padedantys jiems turi būti ypač atlaidūs. Svarbu priimti viską kaip duotybę. Mes visi tarnaujame menui, o čia daug emocijų – gerų ir blogų… Visokių…
– Gal yra Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolegų, kuriuos norėsite matyti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bei pakviesite dirbti kartu?
– Aš pats jau labai gerai žinau ką noriu matyti Vilniuje, savo komandoje. Dar dalį kolegų norėčiau matyti Vilniuje, dirbant kartu, susiklosčius aplinkybėms. Visa Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro administracijos komanda puiki. Esant galimybei mielai su jais dirbčiau kartu ir toliau… Tačiau nekviesiu jų, nes to visiškai nereikia. Klaipėdoje jie turi puikias galimybes. Galiu konstatuoti, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, dėka šios komandos, dirba puikiai. Neskaitant to, kad tobulėti visada yra kur. Aš, kaip vadovas, džiaugiuosi, kad teatro skyriai puikiai moka dirbti savarankiškai, puikiai moka bendradarbiauti su kitais skyriais.
Aš išeisiu, gal pasiimsiu kartu keletą artimiausių bendražygių, ir tai kolektyve atsiras „siūbavimų“, nestabilumo. Klaipėdai to tikrai nereikia. Klaipėdai reikalingi visi geri darbuotojai: į Vilnių aš juos pasiimčiau lengvai, tačiau ką iš Vilniaus atsiųsime į Klaipėdą? Čia jau būtų problema. Nebent šie žmonės patys sieks naujų galimybių, dalyvaus konkursuose ir išvyks. Tačiau aš jiems siūlau likti ir būti Klaipėdos patriotais. Sulaukti kol Klaipėda ir jos teatras maksimaliai sublizgės visomis spalvomis. Esu tikras, kad Klaipėdoje yra daug gražaus potencialo.
Siūlau: jei esi patriotas – lik Klaipėdoje. Čia tavo miestas ir visos galimybės po tavo kojomis. O Vilniuje atsiras patriotų ir be tavęs… Vilniuje tu būsi eilinis, o Klaipėdoje – tu galbūt tapsi vieninteliu žmogumi galinčiu kažką nuveikti bei tapsi istorijos dalimi. Svarbu veikti!
