Šiandien mes pakalbėsime apie Žemaitijos ir Lietuvos seniausias ištakas. Tai vėl bus laida, skirta Žemaitijos metams. Su mumis studijoje – istorikė, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskienė.
Seniausios ištakos (galima jas vadinti ir legendinėmis, ir, kažkiek, archeologinėmis) dar XVI amžiuje ieškotos I mūsų eros amžiuje. Tai yra, Lietuvos metraščiai pradeda Lietuvos ir, visų pirma, Žemaitijos istoriją (nes nuo jos viskas prasideda Lietuvos metraščiuose) I amžiumi, Nerono laikais, kai neva atkeliauja į Lietuvą Palemonas.
Bėgdamas nuo Nerono, jo giminaitis Palemonas atsikrausto į Lietuvą, čia apsigyvena ir duoda pradžią visai lietuvių genčiai. Palemonas iš tikrųjų toks buvo – Ponto karalius (Juodosios jūros pakrantė).
Klausykitės pasakojimo apie tai, kiek tiesos yra šioje legendoje. Laidos metu lankomės Romoje ir Pompėjoje.
[youtube]https://youtu.be/EYOQOZx9Fq8[/youtube]
Žemaitijos metais istorikams derėtų kalbėti drąsiau – ir tą XVI amžiaus Palemono legendą apie lietuvių kilmę iš romėnų laikyti Lenkijos didikų atvirkščio turinio kūriniu skirtu tam, kad iš lietuvių (LDK bajorijos), visą laiką savo prigimtiniu karingumu ir didingumu kėlusių pavojų vieną dieną Lenkijai būti jų užvaldytai, atminties būtų galutinai ištrinti tikri istoriniai faktai, kad tokiu legendos turinio atvirkštumu jie būtų sulyginti su lenkais ar visais kitais save kildinusiais iš romėnų. Ištrinta iš atminties būtent tai, kas lietuvių kilmingiesiems buvo žinoma istoriškai, t.y. tai, jog romėnai yra kilę iš lietuvių (žemaičių) vis dar buvo jų sąmonėje atmenamas faktas. Konkrečiai jų atmintis turėjo byloti, kad imperatorius Neronas kilimo yra nuo Neries (vardažodžių ryšys abejonių nekelia), kad upės vardas yra pagal tai, kad ji ar jos dalis yra į vakarus tekanti upė, t.y. pagal Saulės pasaulėžiūrą – tekėjimas į Vakarus yra žemyn nėrimas. Lietuvių senoji atmintis sakė, kad žemėse prie upės gyvenantys žmonės nuo upe besiliejančio vandens vadinti liečiais (žemė Lietuva), kad aplink žemyn neriančią upę esanti žemė yra Žemuotia (Žemaitija). Žinoma, Neronas būdamas lietuvių (žemaičių) kilmės negalėjo nepriiminti Baltijos aukso – gintaro. Iš čia gali būti ir tos prekybos gintaru, jo pamėgimo romėnų radimasis, o ne dėl to, kad plačiam pasauliui iki tol nebuvo žinomas. Kas dėl Palemono vardo, tai jis, be abejonės, laikytinas XVI amžiaus legendos kūrėjų pakraipytu Nemuno pavadinimu, pridedant lietuviams būdingą priešdėlį pa-. Priešdėlėtą pavadinimą patvirtintų Palemono prie Kauno ir Nemuno pavadinimas. Beje, dar galima pridurti, kad ta ne romėnų kilmės iš lietuvių (žemaičių), o atvirkščiai, idėja, regis, jau yra išreikšta Lenkijos Dlugošo, aiškinant, kad Vilniaus vardas radosi iš romėno princo Viliaus vardo… Tai šiuokart trumpai tiek.
ne visai tiesa, bet arti: Palemonas nuo Panemunes, Neris nuo nerti, o ne vingiais eiti, o panardindavo per potvynius arba Lietuvas, na ir Rusia nuo leto upiu rusenimo nes Juodmariu jura neuzsaldavo ir nebudavo potvyniu ir be abejo kad Zemaitija nuo zemumu ir visi sie vardai kartu su Paruse ir Aisciais yra Lietuvos vardai…Lietuva = Prusa = Zemaitija (zemoji Lietuvos dalis ties Pamare) = Neura = Aistija
Baltų kartu su žemaičiais kilmė yra kur kas senesnė už romėnų, nes ji siekia gentainių gyvenimo šiaurinėje Afrikoje laikus, kai pasimirė Egipto karalius Tutanchamonas apie 3,4 tūkst. m. atgal. JIs buvo ten paskutinis valdovas, turintis charakteringą Y-DNR haplogrupę R1a1, kuri būdinga baltams. Šią grupę turi dar persai ir trakai. O Britų muziejuje guli karalius, vadinamas Tutanchamonu, kur jo kilmės vardas paliudytas ant auksu tviskančio sarkofago užrašu AISA, kas reiškia, jog jis yra aistis (baltas). Išeina, kad galime prašyti Angliją, kad atiduotų Tutanchamoną – Aisą mums kaip paskutinį lietuvių karalių, likusį gyventi Afrikoje, praėjus ledynmečiui. Netanyahu Gaoną iš Vilniaus prašo atiduoti tautiniam Izraeliui, tai kodėl negalime Anglijos to paprašyti ir mes?
Kadangi kalba eina ir apie Romos imperatoriaus Nerono (apskritai Klaudijų dinastijos) istorinius ryšius su aisčiais (tiksliau lietuviais žemaičiais), taigi būtų įdomu žinoti, ar kartais ne tai pačiai, kaip Tutanchamonas, haplogrupei priklauso ir Neronas, juk jų vardų priesaga -onas yra ta pati? Be to, galima įžvelgti tą priesagą buvus ir vardažodžio Tutan- dalyje bei kalbiškai pagrįstą galimybę patį pavadinimą atstatyti į Tautančamonas kaip visiškai lietuvišką žodį, sudarytą iš tauta ir žamė (žemė). Beje, dar galima pridurti, kad žodis tauta pradžioje galėjęs reikšti “žemė”, nes prūsų tula(tarm. var.tola, tala) “žemė” garsiškai giminiuotinas su žodžiu “tauta” per tarminį keitimąsi į tul-šia, tal-šia, tol-šia, čia priskirtinas ir Nalšios žemės pavadinimas per praktiškai( mitopoetiškai) tarmių naudotą žodžio pradinio garso keitimą.
Iš kur aisčių keliauta – iš Šiaurės Afrikos į Šiaurės Europą ar atvirkščiai, dar didelis klausimas. Galima manyti, kad tūkstantmetis aisčių gyvenimas ledynų tirpimo pašonėje juos formavo veiklesnius, fiziškai stipresnius. Neatmestina, kad ir piramidžių įvaizdis Egiptan yra atsineštas aisčių iš gyvenimo ledynų pašonėje.
Saulės Vilnai: ar yra rastas Nerono kūnas, ko išdavoje galima būtų nustatyti jo haplogrupę, nėra žinoma. Vardą Tutanchamonas perskaitė Šampoljonas, kuris skaitymų bandymuose pasakė, kad daug ko jis ir nesuprato. Nors jis perskaitė, pavyzdžiui, užrašą Amenhotepas III ant granitininio sfinkso su liūto ausimis krūtinės (J. Šeimys,”Egiptas, skitai, lietuviai runomis”, pav. 33, p. 41), tačiau pats J. Šeimys tokio vardo užraše nerado. Žodį Tutanchamonas naudoju tam, kad visiems (jiems autoritetas yra Šampoljonas) būtų aišku, apie ką kalbama. Tekstą ant paklodės, į kurią buvo įvyniotas vienas faraonas, lietuviškai yra perskaitęs rusų Generalinio štabo šifruotojas Jurijus Lipovka (žr. per google), tačiau jis nepateikė abėcėlės. J. Šeimys, tuo tarpu, ne tik pateikia abėcėlę, bet ir parodo metodiką, reikia skaityti (moksleiviai įveikia per 30 min.). Vardą AISA ant Tutanchamono sarkofago (esu pasipraktikavęs), pavyzdžiui, aš perskaičiau per 5 minutes.
Drįstu tvirtinti, kad iš semantinės analizės pasakoje “Eglė žalčių karalienė” (žr. vydija.lt/tekstai/knygos “Apie seniausiuosius laikus II, XVII d.”) matosi, jog prie Baltijos gyvenome prieš ledynmetį, nuo jo pasitraukėme į šiaurinę, per pusiaują ir į pietinę Afrikas, bet po to, šylant orams, parėjome prie savo jūros atgal. Kitų 181 lietuviškų ir 87 latviškų variantų (sudarytojas Leonardas Sauka) dėl laiko stokos nenagrinėjau, bet, manau (žaltys, pavyzdžiui, nėra sukapojamas, bet išsineria iš odos), kad jie sėkmingai gali praturtinti knygos “Apie seniausiuosius laikus II”, XVII d. variantą detalėse. Žodžiu, gerb. Aukso Vilna, sutinku, kad mes ne tik grįžome, bet ir pirmyn ėjome į Afriką. Tai – dešimčių tūkstančių ir daugiau metų laiko tarpai. Išvada: mes esame indoeuropiečių tėvai.
Ačiū, Gerbiamasai, už mintis. Galėčiau čia tik dar pridurti, kad mes savo indoeuropietiškoje pasaulėžiūroje (“Eglė žalčių karalienė”, kita tautosaka) turime du gyvybinius klodus: simbolinį savęs taptinimą su tekančiu (keliaujančiu) vandeniu – klajoklystės gerbimas (prisirišimas prie vandens gyvenimo būdo) bei priešingą jam simbolinį savęs tapatinimą su žeme (medžiu- iš žemės ir vandens) – sėslystės gerbimas (prisirišimas prie žemės, prie joje augančių medžių – miško).
Įdomus Tomo Baranausko klausimas ‘kiek tiesos’ sekančiu žodžiu Palemono jau meluojant.
Graikai rašė Palaimonos ir tarė Palaimonos, šiandien jau taria Palemonos.
Liaudynai rašė Palaimo, kilm. Palaimonis ir tarė Palaimo, Palaimonis, taip buvo iki Romos imperijos pabaigos 476 m.
Romoje įsikūrę užkariautojai lietuviakalbiai auštragudai atnešė savo dzūkavimą ir liaudynai kalbai, kai Caesar buvo tariamas iki jų Kaizar virto į Cėzar.
Toks liaudynų kalbos garsų pasiketimas labai aiškiai aprašomas darbuose apie šios kalbos kaitą.
Man sunku suprasti, kad Tomas ir Inga galėtų šitos liaudynų kalbos kaitos nežinoti.
Gali nežinoti pramokėlis ar gydytojas, kuriam kančia mokytis liaudynų kalbos.
Gali nežinoti ir nemokantis liaudyniškai.
Štai ir iškyla mokslininko etikos klausimas : ar atskleisti iki šiol buvsį melą, ar nesipriešinant minios žinojimui toliau plaukti melo srovėje ?
Arba istorikų bimbiliauckių ‘moksliškumas’ : aiškinti lietuviams jų istoriją per lenkų, rusų, vokiečių akinius copy/paste melu apie jų pavogtą Lietuvos istoriją.
Štai čia ir ateita Tomo ir Ingos Palaimono vardu į mokslininko sąžinės kryžkelę : skaityti ir pranešti lietuviams gerą naujieną ar toliau begėdiškai slėpti meluojant.
Pirmuoju atveju tenka pripažinti Č. Gedgaudo genialias pramatas, antruoju atveju – likti eiliniu bimbiliauckiu savame sodelyje.
Noriu priminti savo palinkėjimą Tomui Baranauskui :
besidomintis:
2011 10 31 12:19 | IP adresas: 109.33.91.187
Noriu atskira zodi tarti apie istorika Toma Baranauska. Tai puikaus ismanymo, plataus akiracio jaunas mokslininkas, tik neturi dvasines pusiausvyros, del to ateityje gali buti jo protas nupirktas uzsienio fondu ir jo darbus zymeti parsidavimo zyme. Del jaunumo ir didelio ismanymo atsirades didelis kategoriskumas, ‘ne formato’ remuose esanciu dalyku atmetimas. Man tikrai butu sirdingai gaila, jei Lietuva praras toki prota. Pries keleta metu teko susikirsti su filosofu Radzvilu, kaip liberalizmo ideologu, kuriam pasakiau, kad jei turi sazine ir mokslo pazinimo TIESOS ieskojima, jei savo sielos nesi pardaves, persistudijuok Aristotelio logika ir is ‘rabino Sauliaus tapsi apastalu Pauliumi’, o siandien Radzvilas reiskiasi kaip saziningas filosofas lietuvis, stojantis piestu pries totalitarine liberalizmo diktatura. Linkiu ir istorikui Tomui Baranauskui vertinti savo mokslinius tyrimus remiantis Aristotelio logika, pabaigus su niekinanciu ir zeminanciu dvasia kolonizatoriu darbu perrasinejimu. Sekmes, Tomai, i naujas mokslo aukstumas su dvasine svara.
Tai buvo A. Patacko ‘Blago blogis dėsnis’ ( pavogtos minties iš Č. Gedgaudo pavertimo straipsnio pavadinimu) pasisakymuose.
Jei jau kabina Tomas ir Inga Palaimono mutą, tai nori nenori gyvenimas privers pripažinti Č. Grdgaudo tiesas.
Kitaip gausis PAPUVA, kaip Tomas kadaise išsišaipė iš Č. Gedgaudo.
Teks gerti iš prispjaudyto šulinio, niekur neteks dėtis, jei rūpės mokslo TIESA.
Liaudynai rašė Palaimo, kilm. Palaimonis ir tarė Palaimo, Palaimonis, taip buvo iki Romos imperijos pabaigos 476 m.- taip rašiau siekdamas iššaukti pasišaipymą.
Kadangi nesulaukiau, tai turiu rašyti kaip yra :Liaudynai rašė Palaemo, kilm. Palaemonis, ir tarė Palaimo, Palaimonis, taip buvo iki Romos imperijos pabaigos 476 m.
Po auštragudų atėjimo užrašomas ae dvigarsis vietoj ai pradėtas tarti ė.
Palemonas Lietuvoje yra Panemune, o grieku Palemonas gali buti ir Palaimonas, tad susieti du zodziai dabar tapatus bet kile skirtingai ir nesusietai
Geros mediokles vakara!
Kam speliot, kada gali perskaityt.Aisciai tai genetika, tai Nemuno pakranciu gyventojai, o stai lietuviai bastunai.Yra II AD Kalaudijaus Ptolemejaus (mozuro)” Geografija,imi ir skaitai.Kryme tada buvo sinagoga, biblioteka, ir kolonijos Ellada bei Lietuva.Dniepru vyko prekyba grudais ir titnagu su Dauguvos rabinais.Daug buvo lietuviu koloniju,bet matyt mes atsibasteme is Krymo, kai visus karus pralaimejome.Lietuva buo dabartineje Albanijoje, Sicilijoje,Pietu Italijoje… Tunise,4-5 Turkijoje.O islikome mes vieni.Kodel lietuvius sudomino Nemunas?Del “chronon”-aukso.O be to patogus uzkampis “akademikam”rasyt mitus.
Paslapciu epocha baigesi. Tik kad jos niekam neidomios. “Alkui” irgi.
Jautiesi kaip koks marsietis:dairaisi aplinkui ir ieskai pazystamu daiktu:saule,gele, medis, zeme, tevas Perkunas, Zemynos sunus Kristus…
Nors ir kita tema, bet tai prasidės RYTOJ, VDU:
Konferencijoje apie kalbų išsaugojimo svarbą diskutuos beveik 30 pasaulio šalių mokslininkai
– respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/mokslas/konferencijoje_apie_kalbu_issaugojimo_svarba_diskutuos_beveik_30_pasaulio_saliu_mokslininkai/
Penktoji Užsienio kalbų in-to tarptautinė mokslinė konferencija „Darnioji daugiakalbystė 2019“ organizuota kartu su LT kalbų pedagogų asociacija, vyks penktadienį bei šeštadienį VDU. Ją remia Lietuvos mokslo taryba (ar ne Vaicekauskienės vyro vadovaujama?).
Kaip suprasti šitą konferenciją ?
Tai ar QWX naudos įrodymai lietuvių kalbai, ar laikas modernizuoti atsilikusią lietuvių kalbą, sunaikinant pasaulio kalbų Motinos stotą (statusą), ar laikas pereiti prie anglų kalbos, anglizuotis modernizuojantis (narko-sifilitizuojantis) ?
Priimti sanvarantą (conference) kaip gegutės kiaušinį lietuvių kalbai ?
Kadangi tai rengiama VDU, ko gero, pirmuoju smuiku grieš Vaicekauskienės pasekėjai.
Šiandien iš kažkokio mokslininko girdžiu „Visos valstybės neatliko…. (kažko)”. Kam kalbėti lietuviškai, laikytis šios kalbos logikos, jei galima primesti anglišką ir savo teiginį absurdu paversti? 🙁
Nesuprantu, ką veikia UNESCO? Kodėl jai švaistomos lėšos, jei didžiausias jos nuveiktas darbas – parašyti, jog viena ar kita tauta su visu neištirtu jos kultūriniu paveldu artėja prie išnykimo ribos. Ir tai viskas! Kur jos apsauginė siena, sauganti tautą nuo to, ir nuo godžiai tos tautos teritoriją „prisimatuojančių” kaimynių?