Penktadienis, 19 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Kas užpildys Europą?

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2019 03 22 20:12
16
Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.

europos-sajunga-pixabay-com
Pixabay.com nuotr.

Šiuolaikines europinės politikos strategijas galima skirstyti pagal principą „Daugiau X“. Europos Sąjunga – tai struktūra, griaučiai, kuriuos galima užpildyti vienokiu arba kitokiu turiniu. Skirtingų valstybių-narių, politinių grupių ir ideologinių stovyklų vizijose tas turinys – gana skirtingas.

1. Daugiau Europos. Sisteminės Europos Sąjungos politinės grupės – liberalai, konservatoriai-krikdemai, socialistai, komunistai ir žalieji – pasisako už tai, kad Europa politiniu, kultūriniu ir kariniu požiūriu būtų atskiras ir vientisas junginys. Atskiras nuo Amerikos, daugiau ar mažiau – nuo NATO struktūros, o taip pat – kuo labiau centralizuotas valstybių-narių sąskaita. Šią poziciją ypač propaguoja Prancūzijos ir Vokietijos blokas.

Iš Lietuvos politinių stovyklų Europos Parlamento rinkimuose šiai pozicijai atstovauja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, abiejų partijų socialdemokratai ir Stanislovo Tomo sąrašas. Tiesa, šių sąrašų europizmo laipsniai ir kryptys kiek skiriasi. Konservatoriai-krikdemai, vis dėlto, pasisako už NATO ir transatlantinės vienybės išsaugojimą, liberalai ir socialdemokratai tai akcentuoja kiek mažiau, o S. Tomo sąrašas labai aiškiai palaiko Paryžiaus-Berlyno poziciją: daugiau Europos – mažiau Amerikos.

Paradoksalu, bet aršiausiai Rusijos grėsmės korta žaidžiantys ir Kremliaus šalininkų etiketes bet kokiems oponentams klijuojantys konservatoriai-krikdemai sutaria su atvirai Kremlių palaikančiu S. Tomo sąrašu, kad Europa turi būti kuo labiau centralizuota. Iš tiesų Europa be Amerikos – tai tik Vladimiro Putino išsvajotos Eurazijos dalis. Kuo labiau bus suskaldytas transatlantinis Vakarų blokas, tuo Maskvai geriau.

Paradoksalu ir tai, jog daugiau Europos reiškia mažiau Europos. Klasikinė europinė kultūra, besiremianti krikščioniškąja dora ir tautiniais savitumais, keičiama liberalizmo ir marksizmo mišiniu, o per atsivėrimą masinei imigracijai iš kitų kontinentų vietinės Europos tautos pamažu keičiamos margaspalve svetimšalių minia.

2. Daugiau Amerikos. Ši pozicija silpsta sulig Jungtinės Karalystės traukimusi iš Europos Sąjungos. Iš liekančių Europos Sąjungos šalių ją labiausiai palaiko Lenkija. Politinių grupių spektre daugiausiai šios pozicijos šalininkų – tarp konservatyviųjų partijų, nors čia ypač reiktų išskirti Vokietijos krikdemus, kurie norėtų daugiau Europos aukščiau aprašyta prasme.

Iš Lietuvoje keliamų rinkimų sąrašų tokią poziciją skirtingais mastais palaiko Tėvynės sąjunga, Centro partija ir Vytauto Radžvilo sąrašas. Tiesa, Tėvynės sąjungos lyderių pozicijos europinės integracijos, masinės migracijos, liberalios demokratijos ir šeimos politikos klausimais artimesnės europistų stovyklai. Sunku pasakyti, ar šios partijos vadovai patys suvokia, kad gyvena praeitimi, kai Briuselio ir Vašingtono interesai ir vizijos iš esmės sutapo. Šiandien gilesnė Europos integracija su įvardytais priedais reiškia tik tolimą nuo Amerikos.

Donaldo Trampo vadovaujamos Jungtinės Valstijos aiškiai stoja konservatizmo ir nacionalizmo pusėn. Prigimtinė šeima, natūralus lytiškumas, pagarba krikščioniškajai kultūrai, savo gyventojų interesų pirmenybė ir nacionaliniu suverenumu grindžiama pasaulio tvarka – pagrindiniai Vašingtono darbotvarkės principai. Briuselyje, kol kas, viskas priešingai – orientuojamasi į globalizmą, liberalųjį marksizmą ir kosmopolitizmą. Lietuva stovi kryžkelėje – vis labiau vėluojama pasirinkti stovyklą, vaizduojant nei baltuosius, nei raudonuosius.

Ypač svarbus šiame kontekste NATO klausimas. Briuselio, Paryžiaus ir Berlyno pozicijos – kurti alternatyvią gynybos sistemą, kuri – be kita ko – gintų ir nuo Vašingtono. Šį kliedesį Lietuvoje palaiko tik vata prikimštas S. Tomo sąrašas, bet tiek Tėvynės sąjunga, tiek liberalai su socialdemokratais iš esmės eina ta linkme, kuri anksčiau ar vėliau dėsningai nuves būtent prie to. Rusijos okupaciją atsimenanti karta fiziškai išmiršta, tad labai tikėtina, jog dar po penkiolikos ar dvidešimties metų pagrindiniu sisteminių Lietuvos partijų taikiniu taps Amerika.

3. Daugiau Rusijos. Ši pozicija stipriausiai atstovaujama Austrijoje ir Italijoje, kur patriotinės valdančiosios partijos, deja, kartu yra ir prorusiškos. Austrai šoka su V. Putinu tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme, italai vaikšto po gatves su marškinėliais, ant kurių pavaizduota Kremliaus diktatoriaus fizionomija. Daugiau ar mažiau ši pozicija reiškiasi leftistų valdomoje Graikijoje, o subtilesnėmis formomis – Vokietijoje ir Prancūzijoje. Prancūzų lyderis V. Putiną laiko potencialiu partneriu, o Vokietija per ekonominius ryšius finansuoja Maskvos režimą ir jo agresiją prieš kaimynines šalis.

Lietuvoje šios pozicijos lyderis – S. Tomo sąrašas, už kurio stovi pats Kazimieras Juraitis, atvirai palaikantis V. Putiną, Krymo aneksiją ir Donbaso teroristus. Šiame komitete taip pat – interneto filmuko „Rusai nepuola“ bendraautorius Šarūnas Puidokas, o rinkimų sąrašą puošia sukomunistėjęs buvęs laisvės kovotojas Vytautas Kalašnikovas-Šustauskas. Antroje vietoje pagal prorusiškumo skalę – per apkaltą nušalinto prezidento Rolando Pakso sąrašas, kurio lyderis vizituoja V. Putiną ir su juo derina Baltijos šalių demilitarizavimo, taigi – ir išstojimo iš NATO planus.

Deja, Europoje prorusiškų pozicijų rasime tiek euroentuziastų, tiek euroskeptikų stovyklose – nuo Emanuelio Makrono ir Angelos Merkel iki Matėjo Salvinio ir Marinos Le Pen. Lietuvoje sisteminė žiniasklaida, žinoma, iškelia tik dalies – pabrėžtina, dalies – euroskeptikų prorusiškumą, primesdama jį visiems tautininkams, nors tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje būtent tautininkai yra aršiausi Kremliaus priešininkai, o Ukrainoje būtent šios krypties jėgos sudaro kovotojų už laisvą ir europietišką valstybę aktyvą.

4. Daugiau Lietuvos… Šioje vietoje galima rašyti daugtaškį, nes daugiau Lietuvos reiškia ir daugiau Latvijos, daugiau Lenkijos, daugiau Vengrijos… Nacionalinių valstybių suverenumą Europos Sąjungos sudėtyje labiausiai palaiko Lenkija, Vengrija, Latvija, Austrija ir Italija, ypač – migracijos, šeimos politikos ir tautinės kultūros srityse.

Lietuvoje šiai pozicijai labiausiai atstovauja Centro partija, V. Radžvilo sąrašas, ją skelbiasi atstovaujantis R. Pakso sąrašas, „Tvarka ir teisingumas“, ši pozicija taip pat turi, mažiausiai, du šalininkus Tėvynės sąjungos sąraše – Audronių Ažubalį ir Rimantą Joną Dagį.

Deja, Tėvynės sąjungoje patriotų pergalė rinkimuose – mažai tikėtina. Didesnė tikimybė, jog jiems skirti balsai suplauks į bendrą sąrašo kasą, iš kurios dividendus sems tokie politikai, kaip Andrius Kubilius bei Rasa Juknevičienė, kurių pozicija – daugiau Europos. R. Paksas, vienintelis turintis realių galimybių patekti į Europos Parlamentą iš viso sąrašo, yra Kremliaus politikos vykdytojas. „Tvarkos ir teisingumo“ partija, apsivaliusi nuo paksistinio paveldo, žinoma, tapo švaresnė, bet tenka pasigesti aiškios pozicijos Rusijos sulaikymo klausimu.

Kiti sąrašai – arba euroentuziastiniai, arba išvis stokoja aiškios pozicijos nacionalinių valstybių suverenumo, šeimos, migracijos, kultūros ir moralės klausimais. Taigi, Lietuvos patriotams lieka, iš esmės, du pasirinkimai – V. Radžvilo sąrašas arba Centro partija.

Didžiausias V. Radžvilo komiteto privalumas – išskirtinis intelektas, puikios žinios, teorinis pasirengimas. Tai – intelektualiausias iš visų Lietuvoje keliamų sąrašų. Deja, daugeliui intelektualų ir ypač – filosofų būdinga perdėta savivertė, kuri trukdo adekvačiai įvertinti savo pajėgumus. Aiškiausia iliustracija – V. Radžvilo komandos mėginimas perimti tradicines Nepriklausomybės dienos eitynes iš tautininkų ir tautiškų subkultūrų. Atėjo gal 20 žmonių. Atėjo, pastovėjo, nusivylė ir išsiskirstė. O tautininkai pražygiavo su triumfu.

Rinkimų sąrašas formuotas tuo pačiu principu. Mes sudarome sąrašą, nei su kuo tardamiesi, nei su kuo jungdamiesi, o Jūs visi tiesiog privalote už jį balsuoti. Bet koks kito sąrašo kėlimas įvertintas kaip diversija. Atmestas net išmintingas ir geranoriškas Arvydo Juozaičio pasiūlytas sandoris: kad A. Juozaičio grupė remtų V. Radžvilo komitetą Europos Parlamento rinkimuose, o V. Radžvilo komanda už tai palaikytų A. Juozaitį Lietuvos prezidento rinkimuose…

Prie tokio radikalaus savo elektorato siaurinimo dar prisideda lėšų problema. Vengdami plėsti savo komandą centristų, tautininkų, jaunalietuvių ir „juozaitininkų“ kandidatais, „radžvilininkai“ bando savo jėgas faktiškai be rimtesnio finansinio potencialo. O jo prireiks.

Čia daug stipresnė Centro partijos komanda, prie kurios prisijungė verslininkas Antanas Guoga. Dažnas tradicinis patriotas šiame asmenyje įžvelgia ir rimtą problemą – anot tokių kolegų, A. Guoga vadovavo liberalams, pasisakė už homoseksualų „teisių“ plėtrą ir pačiame Europos Parlamente balsavo kaip standartinis liberalas. Tiesos dėlei reiktų priminti, kad pirmasis liberalų vadovas Lietuvoje buvo V. Radžvilas. Vengrų tautinis lyderis Viktoras Orbanas taip pat pradėjo kaip liberalas. Liberalu buvo ir R. Paksas. Pastarasis dabar įsiliejo į Kremliaus šalininkų gretas, bet vidurys tarp šių dviejų kraštutinumų buvo gražus ir patriotinis.

Žmonės keičiasi. A. Guoga mažai panašus į liberalų dogmatiką. Veikiau tai – jaunas politikas, kuris dar tik ieško savos tapatybės. Bičiulystė su Romualdo Ozolo įsteigta, o dabar – Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija gali radikaliai pakeisti jo pažiūras. Lietuvių patarlė sako: su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi. Blogiausiu atveju galima žiūrėti ir taip, jog Centro partija pateikia pakankamai platų kandidatų sąrašą, tad galima reitinguoti labiau patinkančius.

Optimalu būtų, jei „radžvilininkai“ ir centristai susitiktų Europos Parlamente. Šie rinkimai vargu, ar iš karto sukels Europoje revoliuciją, tačiau tikrai turės žymios įtakos tolesnėms tendencijoms. Nacionalinis suverenumas, prigimtinė šeima, tautinė kultūra, senbuvių teisių apsauga, svetimšalių invazijos ir liberalaus totalitarizmo užkardymas, socialinė sanglauda ir didesnis dėmesys gamtosaugos klausimams – aiškūs principai, grįžtantys į Europos darbotvarkę. Esminis klausimas – kurioje pusėje bus Lietuva. Rinktis Jums.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Europa. Kas tai yra?
  2. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
  3. M. Kundrotas. Meluoti – sarmata
  4. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  5. M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa
  6. M. Kundrotas. Didysis koloradų dvilypumas
  7. M. Kundrotas. Ar įmanomas trečias kelias?
  8. M. Kundrotas. Lietuvos geopolitikos perspektyvos
  9. M. Kundrotas. Imigracijos liberalizavimas naudingas Rusijai
  10. M. Kundrotas. Lietuvių tautinės organizacijos šiandienos Lietuvoje
  11. M. Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo
  12. V. Sinica. Europa ir naujasis marksizmas
  13. M. Kundrotas. Tautininkai Europos parlamente
  14. M. Kundrotas. Didieji koloradų atradimai
  15. M. Kundrotas. Nesvarbūs dalykai neaptarinėjami
  16. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  17. M. Kundrotas. Permainingi vatos keliai
  18. A. Juozaitis: Europa išdavė savo tapatybę
  19. K. Virtas. Tėvynių Europa – ar graži svajonė?
  20. M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. T0mas J. says:
    3 metai ago

    M.Kundrotas masto kaip emocionalus ir jaunas. Einu pažiūrėt Wikipedijon, kiek jam metų. Žinau kad mažiau nei man, bet kiek mažiau… ?
    Khm, pažiūrėjau. Gal nereikėjo.. tiek to.. Ne tiek jis jaunas, kiek aš pasirodo jau atsiplėšęs senėjimo kryptimi. Pagrindinės autoriaus klaidos –
    1. pernelyg nesuvokia Guogos veidmainystės ir savanaudiškumo,
    2. pernelyg įsitikinęs Pakso parsidavimu Kremliui,
    3. absoliučiai nesuvokia JAV grobuoniškumo, savanaudiškumo ir nepagarbos teisei.
    Objektyvumo dėlei turiu pasakyti, kad bendrai paėmus – Kundroto darbus ir asmenį vertinu teigiamai, o nuomonių nesutapimus išspręs laikas ir matysis aiškiau kuris iš mūsų klystam.
    Bet kuriuo atveju sakyti apie okupantą, kad jam būdinga “nacionaliniu suverenumu grindžiama pasaulio tvarka” – didelė klaida. Vistik JAV po antro pasaulinio karo okupavusi 2 milijonus kvadratinių km svetimų teritorijų… O ką JAV galvojo kai kartu su JK 1953 m. įvykdė valstybinį perversmą Irane? 1954 m. – Gvatemaloje? Kaip su nacionaliniu suverenumu?

    Atsakyti
    • Diedas says:
      3 metai ago

      Nepamirškim, kad Amerikoje negrus muša.

      Atsakyti
      • jurgis says:
        3 metai ago

        čia ironija ne prie ko… bet Tomas irgi trūks pliš stengiasi įrodyti, kokia ta Amerika “paškustva”. Bet kad vien dėl jos mes dar neturim žalių žmogeliukų…Tegul tada dubasina Sadamą ar Huseiną, nes jie irgi buvo tironai. Tad kožnas ir 3 jo punktų baltais siūlais siūtas…

        Atsakyti
  2. T0mas J. says:
    3 metai ago

    Nepaminėjau dar savo nuomonės apie priekaištus Radžvilui. Jis laisvas ir niekam neskolingas žmogus, taip aš suprantu; ar yra argumentų manyti priešingai?. Su kuo jis privalo tartis ar jungtis? Manau, neprivalo.

    Atsakyti
  3. Skalvis says:
    3 metai ago

    Daugiau….daugiau….daugiau…,o kur daugiau Lenkijos? Jos ir taip per daug? Be to: kaip žinia, modernusis imperializmas plinta ne tankais, bet bankais. Amerika, kontroliuodama Europos įmones, politikus ir finansus per Internetą – darė ką užsimanė. Bet: kinai pasiūlė 5G internetą. Internetą realiu laiku. Lyginti 4G su 5G – lyginti garso greitį su šviesos. Amerika puolė į paniką: kosmosas, karo pramonė, global sekimo ir kontrolės sistema, pramonė, dirbtinis intelektas, bankai….viskas slysta iš rankų. Rusai suskubo visiškai išsikraustyti iš Amerikos serverių. Europa daro tą patį. Vokietija meta milijardus į 5G. Kritikai sako: na va, buvom po Amerikos padu, palysim po Kinijos. Jiems atkerta: Kinija neturi Pasaulio vienvaldystės užmačių ir nejaučia neapykantos senajai Europai. Ką darys Lietuva ?!? Daugiau Kinijos ?

    Atsakyti
  4. kęstutis k.urba says:
    3 metai ago

    Deja, nors ir naudinga, bet paviršutiniška klasifikacija. Reikalo esmė, kad didžiausio pasaulio pažangos stabdžio – neregėto kapitalo koncentracijos saujelės rankose įveikimui yra būtina bendraeuropinė ir JT finansinė-mokestinė politika, kuri didintų ir Lietuvos gyventojų gerovę, tačiau “daugiau Lietuvos” visa tai suignoruoja. Būtina kelti obalsį -“daugiau europinės ir JT lygmens mokesčių politikos”.

    Atsakyti
    • Skalvis says:
      3 metai ago

      Prieš mėnesį buvo info nutekėjimas, kiek stambusis kapitalas moka mokesčių. Pirmą vietą užėmė Liuksemburgas. Iš privalomų 29% sumoka 2%. Kokia padėtis Lietuvoje nežinau, bet spėju, global kapital moka 00%. Europos keli parlamentarai bandė kelti bangas, bet….žiniasklaida viską nudusino.

      Atsakyti
  5. Skalvis says:
    3 metai ago

    htt ps://www.telia.lt/5g

    Atsakyti
  6. gintas says:
    3 metai ago

    Tikėtina, kad raudoną saulę šį kartą įsiūlys mums vakarai. – perdaug nesusipratėlių ir yra europeizacijos pasekmė. pamiršta elementari tiesa: mes niekaip neįprantam prie minties, kad savo valstybe turim rūpintis patys ir tik paskui atidžiai rinktis su kuo mums pakeliui.

    Atsakyti
  7. Dalia says:
    3 metai ago

    Labai išmintingas tekstas

    Atsakyti
  8. Gedimimas Paplauskas says:
    3 metai ago

    Jei jau paminėjai Mariau mane tai pateik, bent kokių nors “pro-kremliaus” trolinimo pavyzdžių.
    Nes dabar tai kaip kokia “bobutė” papezėjai nesąmonę. Alkas.lt … galėtumėte nors kažkiek filtruoti savo straipsnius.

    Jei nepateiksite įrodymų, apie mano “pro-kremliškumą” arba neįvardinsite šio straipsnio kaip vieno asmens nuomonės, atsidursite teisme 🙂

    Sėkmės!

    Atsakyti
  9. Skalvis says:
    3 metai ago

    Ai radau: daugiau Lenkijos = daugiau Lietuvos. Ilgai sakau: šalyn viską iš Vilniaus, kas nesižiūri ant lenkiško paso! Be to, juk lenkai mus saugo nuo rusų.Tik reikia , kad viskas, iki galo, kas Lietuvos , būtų lenkų. Šaunuolis Marius! Ura!

    Atsakyti
  10. ŽEMAITIS says:
    3 metai ago

    Daugiau Europos – yra siekiamybė. Galbūt tai galima pavadinti “centralizacija”, bet aš vadinčiau eurofederalizacija.
    Iš ES pasitraukus britams eurofederalizacijos projektas judės sparčiau. Ne dabar iš tiesų jis gana vangus.
    Tiesa, kartu labai svarbu išlaikyti glaudžius santykius ir su JAV, Kanada ir kt. demokratijomis. Todėl turime pasipriešinti Prancūzijoje kylančiam norui Europos Sąjungą atitolinti nuo JAV ir pan.
    Kitaip tariant – federalinės ES ginkluotosios pajėgos yra puiki idėja, yra siekiamybė, tačiau jos iš karto turėtų tapti NATO nare ir jokių išlygų (atskirai nuo NATO ir pan.) čia būti neturėtų.
    Europos Federacija – yra puiku, bet dar geriau – Europos Federacija glaudžioje politinėje, karinėje, ekonominėje ir kt. sąjungoje su JAV, Kanada ir kt. demokratijomis.

    Atsakyti
  11. Lietuva lietuviams says:
    3 metai ago

    Cha cha cha, “Centro partija – daugiau Lietuvos”. Su Guoga ir Puteikiu. Šitie iš tikrųjų tinka į papildomą grupę: “Daugiau Afganistano!”. Kundrotas taip rašo dėl to, kad jis pats yra Centro partijos sąraše… Dėl “finansinių resursų”? 🙂 Na štai čia ponaičio tautiniai principai ir pasibaigė. Aišku, karjerą reikia daryt. Apgailėtina.

    Atsakyti
  12. Ingrida says:
    3 metai ago

    radžvilas neturi jokių privalumų, tik pasipūtimą

    Atsakyti
  13. Virginijus says:
    3 metai ago

    Pirmą kartą taip nusivyliau autoriaus samprotavimais. Keista, nes lig šiol jam pakakdavo gebėjimų išvengti primityvaus dalinimo į baltus ir raudonus. Ir jei tiesa tai, kad jis pats mato
    save Puteikio ir Guogos kompanijoje, reiškia yra apakintas. Liūdna…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 19 13:38

2022 08 19
Zaporožės AE | Alkas.lt ekrano nuotr.

Ukrainos žvalgybos duomenimis Zaporožės AE rengiama provokacija

2022 08 19
Algimantas Matulevičius | asmeninė nuotr.

A. Matulevičius. Pasimokykime iš ukrainiečių

2022 08 19
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 18 14:42

2022 08 18
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 17 13:16

2022 08 17
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05

2022 08 16
Netikėkite Terorusija! | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

2022 08 15
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 14 10:20

2022 08 14
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30

2022 08 13
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20

2022 08 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Atidedamas jungties „NordBalt“ remontas
Lietuvoje

Atidedamas jungties „NordBalt“ remontas

2022 08 19
Ligoninė | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Būsimies studentams metas rinktis gydymo įstaigą

2022 08 19
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 19 13:38

2022 08 19
Briedis | wikipedija.org nuotr.
Lietuvoje

Pavojų keliuose gyvūnai gali kelti visus metus

2022 08 19
Ažuolas, miškas | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Mokslininkai ieško būdų miškų išsaugojimui

2022 08 19
Elektros įrenginiai gali nešti mirtiną pavojų
Lietuvoje

Ką daryti pasirinkusiems „Perlas Energiją“?

2022 08 19
Zaporožės AE | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos žvalgybos duomenimis Zaporožės AE rengiama provokacija

2022 08 19
Lietuva | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pasaulio žiniasklaida: kur minima Lietuva?

2022 08 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 19 13:38
  • dar apie Nauja knyga apie Vladislovo Jogailos damas
  • Romas apie A. Matulevičius. Pasimokykime iš ukrainiečių
  • P.Skutas apie Nauja knyga apie Vladislovo Jogailos damas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Atidedamas jungties „NordBalt“ remontas
  • Būsimies studentams metas rinktis gydymo įstaigą
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 19 13:38
  • Poilsiautojams atsakingumo vis dar trūksta

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Levickio ir R. Marcinkutės koncertas – Kazickų atminimui peržiūrėta: 566; komentarų: 0
  • Danguje – Perseidų meteorų strėlės peržiūrėta: 514; komentarų: 0
  • Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai peržiūrėta: 508; komentarų: 2
  • M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai? peržiūrėta: 483; komentarų: 8
  • V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę peržiūrėta: 480; komentarų: 11
  • Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje peržiūrėta: 469; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Šokanti L. Zamenhofo gatvė KAUNE

    2022-09-05 18:00 - 22:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 19 13:38

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 19
1
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Lvove rankas paspaudė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas ir JT generalinis sekretorius Antonijas...

Skaityti toliau

Ukrainos žvalgybos duomenimis Zaporožės AE rengiama provokacija

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 19
0
Zaporožės AE | Alkas.lt ekrano nuotr.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba paskelbė, kad Rusija rugpjūčio 19 d. užgrobtoje Zaporožės atominėje elektrinėje ketina surengti provokaciją –...

Skaityti toliau

A. Matulevičius. Pasimokykime iš ukrainiečių

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 19
3
Algimantas Matulevičius | asmeninė nuotr.

Karas Ukrainoje akivaizdžiai parodė patriotizmo, ne lozunginio, o tikrojo Tėvynės meilės jausmo ir pasiaukojimo ją ginti jėgą. Kruvinasis rusų diktatorius...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 19 13:38
  • dar apie Nauja knyga apie Vladislovo Jogailos damas
  • Romas apie A. Matulevičius. Pasimokykime iš ukrainiečių
  • P.Skutas apie Nauja knyga apie Vladislovo Jogailos damas
  • Česlovas apie A. Matulevičius. Pasimokykime iš ukrainiečių

Kitas straipsnis
Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Lietuvos Romuva šiuos metus paskyrė Krivio Jauniaus atminimui (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai