Sekmadienis, 29 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Mokslas

Lietuviai pirmieji Baltijos šalyse metalą skros lengviau nei sviestą

www.alkas.lt
2019 02 18 12:00
0
Lazerio spinduliai | greenlaserpointer.org nuotr

Lazerio spinduliai | greenlaserpointer.org nuotr

Lazerio spinduliai | greenlaserpointer.org nuotr
Lazerio spinduliai | greenlaserpointer.org nuotr

Gegužės 15-17 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ 27-ą kartą vyksianti tarptautinė specializuota gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika“ yra vienintelis inžinerinės pramonės metų renginys Lietuvoje. Parodoje šiemet ypač gausu tarptautinių dalyvių, konferencijų bei renginių.

Specialistų teigimu, Lietuva jau tapo šalimi, kurioje inžinerinės pramonės rinkai drąsiai siūlomos kaimyninių šalių gamybininkams dar neprieinamos naujovės. Žymiausi šalies sumanytojai taip pat gali pasigirti išrastomis technologijomis įvairiausiose srityje – nuo medicinos iki transporto.

Plataus spektro inžinerinės pramonės sprendimai jau gegužę bus demonstruojami 27-ojoje inžinerijos parodoje „Balttechnika 2019“ – rengėjai pristato laukiamas naujoves ir kviečia registruotis renginio dalyvius: verslo, pramonės, mokslo atstovus.

Pirmąkart Baltijos šalyse moderniausios pjovimo staklės

Vilniaus rajone veikianti pramoninių įrenginių instaliavimo, techninio aptarnavimo ir mokymų įmonė „Kamiteka“ pirmoji Baltijos šalių rinkai pristato lazerinio pjaustymo stakles, kurių našumas stebina net patyrusius apdirbimo specialistus.

„Tai „Fiber“ tipo, „Kimla“ gamintojo lazerinės staklės, skirtos pjaustyti metalą. Jos lengvai pjauna įvairaus pločio metalo luitus, ženkliai greičiau nei virtuvės peilis pjauna sviestą. Tokių staklių šiandien Baltijos rinkoje dar nėra, o su jų veikimu pirmieji galės susipažinti inžinerijos parodos „Balttechnika 2019“ dalyviai jau gegužės mėnesį“, – sako įmonės „Kamiteka“ vadovas Ivan Savickij.

Tiesa, šiam agregatui reikia beveik pusšimčio kvadratinių metrų ploto – net 40 kv. m. užimančios staklės yra įspūdingo dydžio.

„Staklės gali pjaustyti itin didelio dydžio metalo luitus – 3×12 m. Įrenginio gamyba trunka 4 mėnesius, o sumontavimas vietoje – 3 ar 4 darbo dienas, naudojant specialią įrangą. Šios staklės pjausto greičiausiai – net 6G greičiu ir kol kas tai maksimalus išvystytas tokio agregato veikimo pagreitis rinkoje“, – kalba I. Savickij.

Eksperto teigimu, analogų Lietuvos rinkoje šiuo metu nėra.

„Panašaus veikimo stakles naudoja viena įmonė Kaune, tačiau jos žymiai senesnio modelio, sumontuotos prieš keletą metų. Šios, kurias pristatysime, yra žymiai galingesnės, darbo našumą didinančios dešimtimis, galbūt net šimtais kartų“, – sako „Kamiteka“ vadovas.

Naujos kartos kobotai

Jei daugelis bent įsivaizduoja, kaip atrodo robotai, tai kobotai rinkoje dar yra santykinai naujiena. Tai  prietaisai, kurie gali dirbti kartu su žmonėmis be jokio valdymo.

Garsioji švedų inžinerijos įmonė „Fanuc Nordic“ sukūrė naujos kartos kobotą CR-15iA, turintį erdvės jutiklius. Su jo galimybėmis susipažinti bus galima Lietuvoje – tikimasi, kad tai sulauks didelio pramonės atstovų susidomėjimo parodoje „Balttechnika 2019“.

„Jis jaučia, kai į patalpą kas nors įžengia ir turi įmontuotą matymo techniką savo rankose – tai leidžia robotui paimti smulkiausius objektus: vinis, varžtus ar pan. Šalia tokio roboto saugiai gali dirbti žmonės, pavyzdžiui, kobotas gali savo rankose laikyti kokį nors objektą, o žmogus prie jo tvirtinti papildomą dalį, etiketę ar pan. Nereikia laikytis didelio atstumo, vilkėti saugumą užtikrinančių rūbų“, – sako „Fanuc Nordic“ generalinis direktorius Seroldas Andersonas.

Automatizacija – verslo susigrąžinimas iš pigios darbo jėgos šalių

Pasak eksperto, šiuo metu Šiaurės šalių bei Vakarų Europos rinkoje jaučiama, kad net smulkiausi verslai siekia automatizuoti procesus.

„Galbūt tai yra natūralu – turtingesnės ekonomikos šalims kobotų technologija padeda susigrąžinti įvairius gamybos procesus į savo šalį, nes ženkliai sumažina gamybos kaštus“, – sako S. Andersonas.

Šiaurės ir Vakarų Europoje, kur darbuotojai gauna aukštesnius atlyginimus, automatizuoti procesai yra pigesni nei tie, kuriuos atlieka žmogaus rankos.

„Tokiu būdu galime susigrąžinti ir savo šalyje vykdyti dalį darbų, kurie dėl kaštų kažkada buvo perkelti į mažesnio užmokesčio šalis“, – pasakoja „Fanuc Nordic“ vadovas.

Lietuvoje gausu inžinerijos pionierių

Nors Lietuvoje apie kobotus vis dar kalbama nedrąsiai, tačiau Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Kęstučio Šetkaus teigimu, mūsų šalies kapitalo įmonės regione išsiskiria kuriamais inžineriniais sprendimais ir metodais. Inovacijų ekosistema šalyje augina įspūdingus vaisius – lietuviai turi ką pademonstruoti įvairiose srityse – nuo medicinos iki transporto.

„Konkrečių pavyzdžių, kuriuos galima vardinti, yra ne vienas. Pavyzdžiui, „Evana Technologies“ yra įvaldę plastiko, naudojamo medicinoje, mikro-gręžimo lazerinę technologiją. „Idėja 3D“ turi specialią liejimo technologiją, kuri ypač aktuali startuoliams, kuriems dažnai tenka pristatyti savo produktų prototipus, taip pat ir pramonės įmonėms. „Baltic Car Equipment“ sukurta transporto valdymo ir kontrolės sistema naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio verslai. „Rubedo sistemos“ kuria stereokamerą, skirtą robotų navigacijai“, – mini K. Šetkus.

Visų minėtų įmonių išradimus, aktualius verslo, mokslo, inžinerijos pasaulio atstovams bus galima pamatyti 2019 m. gegužę vyksiančioje parodoje „Balttechnika“. Renginio metu MITA ir LR patentų biuras taip pat teiks nemokamas konsultacijas suinteresuotiems verslininkams.

„Išskirtinį dėmesį skirsime tarptautinėms „Eurostars“, „Horizon 2020“ ir nacionalinėms „Inočekių“ ir „Inostarto“ – investicijų programoms, o LR valstybinio patento biuro specialistai konsultuos klausimais susijusiais su pramoninės nuosavybės objektų – išradimų patentų, prekių ženklų, dizainų, puslaidininkinių gaminių topografijų apsaugos įteisinimu. Registracija į šiuos susitikimus verslui prasidės kovo 1 d., – sako MITA direktorius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuviai diktuoja lazerių madas
  2. Lietuviai kuria lazerį, padėsiantį kovoti su vėžiu
  3. Baltijos sutartinė apskriejo pasaulį realiu laiku (video)
  4. Panevėžio studentui robotų kūrėjui – kelialapis į išskirtinį renginį Japonijoje
  5. Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui: nuo mąstančių robotų iki išmaniųjų daiktų, gelbstinčių gyvybę
  6. Kuriami lietuviški ateities autobusai (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ministrų susitikimas | enmin.lrv.lt nuotr.

Ministrai aptarė energetinio saugumo aktualijas

2023 01 27
Verslas | plcc.lt nuotr.

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

2023 01 27
Tarptautinė dokumentinio kino šventė „FipaDoc“: industrijos fokusas – Baltijos šalys ir Suomija | LKC nuotr.

Prancūzijoje – pasauliniu lygiu pripažinta lietuviška dokumentika

2023 01 26
Bendros Italijos ir Baltijos šalių kino gamybos skatinimo prizas atiteko Italijos, Lietuvos ir Latvijos projektams | Cineurope nuotr.

Įteiktas Baltijos šalių ir Italijos bendrai vystomų kino projektų apdovanojimas

2023 01 25
Priešmokyklinis ugdymas | smm.lt nuotr.

Studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto

2023 01 15
Netikėtos „CES 2023“ technologijų mugės naujienos! | „coagency“ nuotr.

Netikėtos „CES 2023“ technologijų mugės naujienos!

2023 01 10
Išmanusis televizorius | Pixabay nuotr.

Išsirinkti televizorių taip pat darbas

2023 01 07
Naujieji metai Vilniuje | S. Žiūros nuotr.

Naujieji Vilniuje – su muzika ir lazeriais

2022 12 30
Energetikos ir technikos muziejus atsinaujina | muziejaus nuotr.

ETM šiandien atidaroma nauja Virsmo salė

2022 12 28
Televizorius | pixabay.com, Alehandra13 nuotr.

Geras garsas sustiprins TV žiūrėjimo patirtį

2022 12 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)
Lietuvoje

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)
  • > Kęstučiui apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Qwxas apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prieškambarį galima paversti jaukia erdve
  • R. Trimonienė. Atmintis. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas
  • Stichinių nelaimių nuostoliai muša visus rekordus
  • Žiemą sušildys žuvienė ant laužo
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ministrai aptarė energetinio saugumo aktualijas

by Ditė Česėkaitė
2023 01 27
0
Ministrų susitikimas | enmin.lrv.lt nuotr.

Energetikos ministras Dainius Kreivys dalyvavo trijų Baltijos šalių ministrų, atsakingų už energetikos politiką, susitikime Taline, Estijoje. Susitikimo metu ministrai aptarė...

Skaityti toliau

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

by Kristina Aleknaitė
2023 01 27
0
Verslas | plcc.lt nuotr.

Naujovių agentūra kviečia eksportuotojus prisistatyti jungtiniuose nacionaliniuose stenduose tarptautinėse verslo parodose. Šiemet atrinktos septynios tikslinės tarptautinės parodos užsienyje, kuriose bus...

Skaityti toliau

Prancūzijoje – pasauliniu lygiu pripažinta lietuviška dokumentika

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
0
Tarptautinė dokumentinio kino šventė „FipaDoc“: industrijos fokusas – Baltijos šalys ir Suomija | LKC nuotr.

Sausio 20–28 dienomis Biarice, Prancūzijoje vykstančioje tarptautinėje dokumentinio kino šventėje „FipaDoc“ šiemet – ypatingas dėmesys Baltijos šalims bei Suomijai. Vakar...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)
  • > Kęstučiui apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Qwxas apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)
  • Apie totorių kovas apie Šventas politikų naivumas ar naujų protokolų tvaikas?

Kitas straipsnis
Jonas Karolis Chodkevičius. Nežinomas dailininka apie 1620 | Lenkijos karo muziejaus nuotr.

V. E. Bortkevičienė ir J.Prasauskas. Lietuvos karvedys J.K.Katkevičius-Katkus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai