Tikrinant legendą apie „nugrimzdusią bažnyčią“, aprašytą Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija“, Ventos regioniniame parke, ties Krioklio upeliu, buvo atlikti archeologiniai žvalgymai ir aptiktas žiemgalių kapinynas arba baltiška šventvietė.
Radimvietė yra labai gražioje Ventos regioninio parko dalyje, primenančioje amfiteatrą. Jos apačioje yra neužšąlantis šaltinis. Iš kitos pusės šią vietą juosia Ventos upė su „bedugne“ sietuva. Pasak kraštotyrininko Egidijaus Jaramino, „tai mūsų protėviams galėjo turėti didelę reikšmę“.
Ant taip vadinamos terasos, ariamame lauke, aptiktos gilios praeities pėdsakų – įvairių papuošalų ir ginkluotės. Didžiulis ietigalis gulėjo visai ant paviršiaus, kitas ietgalis buvo išimtas iš nesuardyto sluoksnio.
Ši vieta turėtų tapti Ventos regioninio parko traukos vieta tiems, kas domisi senuoju baltų tikėjimu ir mūsų istorija.
Ir nė vienos nuotraukos iš šventvietės – tarsi fotografija nebūtų dar išrasta..
Betgi galimybė fotografuoti – kone kiekvieno žmogaus kišenėj dabar. Todėl juo labiau nesuvokiama, kodėl rašiniai be nuotraukų. Rajoniniai laikraščiai LTSR laikais daugiau įdėdavo..
Gal dar norėtum ir “rakto nuo seifo, kur pinigai”, kaip sakydavo Ostapas Benderis. Nuotraukos bus, bet vėliau. O dabar jos tepritrauks juoduosius archeologus ir pavasariop jau bus išvogta viskas. Tad sėkmės Vykintui, didžiam lietuvių vaidilai.
Koks tuomet šio straipsnelio tikslas?
Kad juodieji archeologai surastų?
Juk iš aprašymo aišku, kad ta vieta yra čia – telieka tik atėjus vietoje surasti “terasą”:
google.com/maps/@56.1090417,22.8456859,1651m/data=!3m1!1e3
Didžiulė pagarba archeologui, šventviečių tyrinėtojui Vykintui Vaitkevičiui.
Iš tiesų jo dėka surinta daug itin vertingos medžiagos apie Žemaitijos ir Rytų Lietuvos šventvietes.
Tik reikia Vykintui palinkėti, kad užtektų entuziazmo ir energijos surinkti informacija ir apie likusių Lietuvos regionų šventvietes!
Panaši situacija: Kaune prie Nemuno yra išsikišęs mažas Aukštųjų Šančių piliakalnis. Lygiagrečiai pagal Nemuną į šiaurę yra link Nemuno pusračiu žemyn besileidžiantis amfiteatras, kurio dugne, sprendžiant pagal žolės sutankėjimą, galėjo būti iš kranto gelmių ateinantis šaltinis. Amfiteatras apačioje turi briauną, o už jos pagal Nemuną eina kelias. Žodžiu, lyg tai terasa. Netyrinėta, nekasinėta. Bet gal ir šventvietės būta. Į ką kreiptis dėl pakasinėjimo?
Manau, kad šventvietes identifikuoti jas kasinėjant nėra paprasta. Juk tai ne nuolatos naudota gyvenvietė ir ne įkapėmis turtingas kapinynas.
Tad pirmiausia būtina pasidomėti, ar yra išlikę kokių nors pasakojimų apie šią vietą. Antra – gal ten yra koks šaltinis. Netoli piliakalnis – tai jau gerokai padidina tikimybę, kad jūsų minimoje vietoje būta šventvietės.
P.s., Nesu šios srities specialistas, bet čia samprotauju tiesiog kaip mokslininkas 🙂
Istorikai surusejo., ne prasciau uz juos tikrinius vardus isvarto.Samogetija sulygino su Žemaitija, kada parasyta
” Aisciai- getai”Egipto Sirius -ius-( tik ne Kubilius) yra getas, Sirgetai.Pvz Gaius, Julius Caesar.
“Sa-zine Getija vakaruose,, o Vilnius Lektuvis tanas.
Semigalia. labjau primena galija-Prancuzija, nei…Fantaziorai