Tarp Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus eksponatų. Papuošalai | Dalios Rastenienės nuotrauka.
Žiemgaliai – viena iš baltų genčių, gyvenusių dabartinėje Latvijos ir Lietuvos teritorijoje. Nuo V a. jie apsigyveno Žiemgalių lygumoje, Latvijos centre, Vidžemės pietvakariuose ir šiaurinėje Lietuvos dalyje, siekdami rajonus iki Mūšos upės. Vėliau jų užimama teritorija šiek tiek sumažėjo, apsiribodama pagrindiniu baseinu ties Lielupės upe ir jos intakais. XIII a. rašytiniuose šaltiniuose minimos žiemgalių žemės ir jų didelės pilys – Tervetė ir Mežotnė, taip pat valdytojai Namejas ir Viestardas. Po šimto metų pasipriešinimo vokiečių krikščionims, žiemgaliai XIII a. patys sudegino savo pilis ir pasitraukė į Lietuvą.
Sprendžiant iš rašytinių šaltinių ir viduramžių laikų kapaviečių tyrinėjimų, XIV a. Žiemgaloje buvo mažai gyventojų ir tik XV ir XVI amžiais gyventojų skaičius padidėja, dėl to, kad buvo daug kolonizuota Lietuvos gyventojų. XV amžiaus viduryje Bauskės vietovės buvo apgyvendintos belaisvių iš Novgorodo, kurie yra priskiriami baltosuomiams. Jų kultūros žymės matyti žiemgalių aprangoje ir papuošaluose.
V–VI amžiuje išryškėjo žiemgalių etniškumas. Labiausiai tai matyti iš kapaviečių materialinio palikimo. VII–IX a. – žiemgalių klestėjimo metas. Nepaisant krikščionybės įtakos, XVI–XVII a. kapavietėse randama dar daug papuošalų iš bronzos. XVII ir XVIII a. papuošalai buvo gaminami daugiausia iš sidabro, o jų kiekis liudija gyventojų tuometinę gerovę.Tarp Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus eksponatų. Papuošalai | Dalios Rastenienės nuotrauka.
Žiemgalių archeologinių papuošalų rinkinys saugomas Latvijos nacionaliniame istorijos muziejuje.
Mes siūlome atidžiai įsižiūrėti ir įsitikinę, kad daug kas, beveik viskas iš šio istorinio palikimo tiktų ir šioms dienoms. Tereikia įžvelgti idėjas arba tiesiog kurti kopijas. Papuošalai nuostabūs.
Apskrita segė. Bronza. Vilces Lejnieki, Jelgavos r. XVI–XVII a. 8,1 cm. Naudota vilainėms (moteriškoms skraistėms) susegti. Smeigtukas su rozetės pavidalo galvute. Bronza. Zvardės apyl., Saldus r. X–XI a. tokie smeigtukai buvo naudojami poromis pečių dangalui susegti, paprastai sukabinti grandinėle. Smeigtukas su rato pavidalo galvute. Bronza. Katlakalno Plavniekalno senkapiai, Rygos r. V–VI a. tokie smeigtukai buvo naudojami poromis pečių dangalui susegti, paprastai sukabinti grandinėle. Juostinė apyrankė. Bronza. Tervetės Stūreso senkapiai, Dobelės r. Nuo VI–VII a. – tipiškas moters papuošalas. Arbaleto pavidalo segė su aguonų galvutėmis šonuose. Bronza. Vilcės senkapiai, Jelgavos r. Būdingas VII/VIII–IX a. vyriškas papuošalas. Naudotas apsiaustui ar pečių dangalui susegti. Žiedas. Sidabras. Ceraukstė, Bauskės r. Bangaso lobis. XVII a. Apskrita segė. Sidabras. Jekabnieki, Jelgavos r. Uzini lobis. XVII a. antroji pusė. 17 cm. Naudota vilainei (moteriškam pečių dangalui) susegti. Plokštinė arbaleto formos segė su skersiniais. Bronza. Mežotnės senkapiai, Bauskės r. IX– XI a. tokias seges drabužiams susegti nešiojo tiek vyrai, tiek moterys. Segė marškiniams susegti. Sidabru padengta bronza. Platonė, Jelgavos r. XVIII a. Žirgo pakausto formos segė su stilizuotomis gyvūno galvutėmis. Bronza. Sesavos apyl., Jelgavos r. Būdingas XII–XIII a. vyriškas papuošalas, naudotas ilgam švarkui susegti. Dviguba saga (kniepkiens). Sidabras. Garoza, Jelgavos r. XVIII a. Naudota marškinių apykaklei susegti. Segė su burbuliukais. Sidabras. Bauskė. XVIII a. pirmoji pusė. 11,2 cm. Naudota vilainei (moteriškam pečių dangalui) susegti. Trigubas antkaklis. Bronza. Vecsaules Čapanu senkapiai. Bauskės r. Būdingas X–XI a. moteriškas papuošalas.
Parengta pagal: Zemgales rotas (Žiemgalių papuošalai). Latvijas Vestures muzejs, 2004.
Lietuviški Žiemgalos valdovų vardai būtų taip teisingai rašomi: Viestartas (latviškai Viesturs) ir Nameisis. Nebuvo jie valdytojai: Žiemgala nebuvo pavaldi kam nors ir niekas jų nepaskyrė valdyti. Atvirkščiai – Livonijos kronikos Viestartą vadina Rex – karaliumi. Dar viena žinia apie Žiemgalijos savarankiškumą: 1208m. jie kariavo su Lietuva, o į jų teritoriją įsiveržusius lietuvių kunigaikščius, pvz., baudė griežtai. Taip žinomą kunigaikštį Žvelgaitį, kurio vardo piliakalnis yra Žagarėje, Joniškio raj,, Viestarto kariai susekė gulintį girtą rogėse po plėšikiško žygio ir nudūrė ietimi kaip kiaulę. Taip, kad Žiemgala buvo netgi labai savarankiška. Kas kita, kad po Viestarto, jau Nameisio laikais, žiemgaliai nesugebėjo atsilaikyti kryžeivių puolimams, 1290m. buvo sudeginta jų paskutinė pilis Sidabrė (dabar prie Joniškio m.), po ko didelė žiemgalių dalis perėjo į Lietuvą ir įsijungė į lietuvių tautą.
Nuolankiai paprasyciau autoriu skliausteliuose ideti visu iki vieno vardu ir etnonimu originalius pavadininmus lotyniskai ir graikiskai.Ne Stirlicas pirmas pradejo zemelapius sifruot.Pavyzdziui “nn”=titan.kas nezino,numos ranka.O zinanciam “auksas upe”,Va ten ir plaukit.Nieko graikai ir krymo mozurai nepaliko.
Lietuviški Žiemgalos valdovų vardai būtų taip teisingai rašomi: Viestartas (latviškai Viesturs) ir Nameisis.
Nebuvo jie valdytojai: Žiemgala nebuvo pavaldi kam nors ir niekas jų nepaskyrė valdyti.
Atvirkščiai – Livonijos kronikos Viestartą vadina Rex – karaliumi.
Dar viena žinia apie Žiemgalijos savarankiškumą: 1208m. jie kariavo su Lietuva, o į jų teritoriją įsiveržusius lietuvių kunigaikščius, pvz., baudė griežtai. Taip žinomą kunigaikštį Žvelgaitį, kurio vardo piliakalnis yra Žagarėje, Joniškio raj,, Viestarto kariai susekė gulintį girtą rogėse po plėšikiško žygio ir nudūrė ietimi kaip kiaulę.
Taip, kad Žiemgala buvo netgi labai savarankiška.
Kas kita, kad po Viestarto, jau Nameisio laikais, žiemgaliai nesugebėjo atsilaikyti kryžeivių puolimams, 1290m. buvo sudeginta jų paskutinė pilis Sidabrė (dabar prie Joniškio m.), po ko didelė žiemgalių dalis perėjo į Lietuvą ir įsijungė į lietuvių tautą.
Nuolankiai paprasyciau autoriu skliausteliuose ideti visu iki vieno vardu ir etnonimu originalius pavadininmus lotyniskai ir graikiskai.Ne Stirlicas pirmas pradejo zemelapius sifruot.Pavyzdziui “nn”=titan.kas nezino,numos ranka.O zinanciam “auksas upe”,Va ten ir plaukit.Nieko graikai ir krymo mozurai nepaliko.