Šeštadienis, 21 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Olimpinės žaidynės kitaip (I): 1170 metų gyvavęs „antikinis Vudstokas“, kuriame sportas – tik tarp kitko

www.technologijos.lt
2012 08 05 18:00
4
Olimpinės žaidynės kitaip (I): 1170 metų gyvavęs „antikinis Vudstokas“, kuriame sportas – tik tarp kitko

©soldadosdigital.com

©soldadosdigital.com
©soldadosdigital.com

Pasaulis artimiausias porą savaičių gyvens olimpiniu ritmu. Sunku patikėti, tačiau antikinės Olimpinės žaidynės su romantika ir idealais praktiškai neturi nieko bendra. Taip tvirtina ir iš koto verčiančius argumentus dėsto istorikas Tonis Perotetas (Tony Perrotet). Jo pastebėjimai – išties netikėti ir net šokiruojantys. Mirtini išpuoliai paliaubų metu pačioje olimpinių žaidynių šventovėje, atletų priesaika ant kruvino kuilio mėsos gabalo, teisėjų pareiga atletų organizmus „pripumpuoti“ stimuliuojančių medžiagų, korupcija, dėl kurios olimpiniu čempionu tapti sugebėjo net ir imperatorius Neronas – beje, rungties metu iškritęs iš kovos vežimo. Ir tai – tik žiedeliai.

T. Perotetas su „National Geographic“ bendravo dar prieš 2004 m. Atėnų Olimpines žaidynes. Tačiau jo pastebėjimai šokiruoja net ir šiandien.

„Antikinės Olimpinės žaidynės būdavo ne kas kita, o nežabotos pagonių linksmybės ir bakchanalijos, – tvirtina knygos „The Naked Olympics: The True Story of the Ancient Games“ („Nuoga olimpiada: tikroji antikinių olimpinių žaidynių istorija“) autorius, istorikas Tonis Perotetas (Tony Perrotet). – Tai buvo tikras „antikos Vudstokas“: jokios sanitarijos ir higienos, milžiniški prostitucijos mastai, lūžę kaulai, gyvūnų skerdimas aukojimui ir netgi dopingas. Na, dar ir sportas.“

Olimpinės žaidynės anuomet buvo rengiamos taipogi kas ketverius metus – nuo 776 pr. Kr. iki 394 m. po Kr. Taigi, iš viso – net 1170 metų. Nesunku paskaičiuoti, jog per tiek laiko turėjo būti surengtos 292 ar 293 Olimpinės žaidynės (palyginimui, Londone vyksta 30-osios modernios Olimpinės žaidynės). Antikinės žaidynės – neabejotinai ilgiausiai gyvavęs antikinis renginys.

„National Geographic“ („N. G.“): Kur slypi tokio antikinių žaidynių ilgaamžiškumo paslaptis?

T. Perotetas: Tai buvo neeilinis spektaklis, kuriame sportas buvo tik vienas didžiulės, visa apimančios fiestos elementas. Visų pirma ir svarbiausia yra tai, jog tai buvo religinis renginys, kuris būdavo rengiamas švenčiausioje Antikos pasaulio vietoje. Antikines žaidynes gaubė nenusakoma tradicijų ir šventumo aura.

O štai nūdien olimpiada yra grandiozinis, pasaulinis renginys, tačiau religijos elemento, būdingo senovės žaidynėms, jame neliko nė kvapo. Anais laikais aukojimo ritualai sudarydavo tokią dalį žaidynių, kokią šiandien sudaro sportas. Ir, žinoma, būdavo visi kiti periferiniai festivalio dalykai: vaidinimai, nauji rašytojai, nauji oratoriai, nauji dailininkai, skulptoriai. Taipogi ir fakyrai, būrėjos iš delno ir prostitutės. Žodžiu – totalus pagoniškų pramogų užtaisas.

„N. G.“: Šiandien Olimpinių žaidinių idealais laikomi kova, draugystė ir kultūra. Ar tokių idealų būta ir antikinėse žaidynėse?

T. Perotetas: Senovės žaidynes mes paprastai įsivaizduojame labai sentimentaliai, romantizuotai. Tačiau džentelmeniškas elgesys ir riteriškumas labiau priskirtinas XIX a., karalienės Viktorijos epochai.

O štai Senovės Graikijoje, ko gero, labiausiai įkvepiantis idealas buvo karo moratoriumas. Šventas dalykas, šventa sąlyga, leidusi piligrimams saugiai pasiekti žaidynes. Tačiau skubėti idealizuoti senovės graikus nederėtų. Karų jie nenutraukinėdavo. Na, gal tik žaidynių vietoje paskelbdavo paliaubas. Pagrindinė senovės graikų nuostata ir siekis – išvengti bet ko, kas galėtų sukliudyti žaidynių rengimą ir vyksmą. O visa kita – nesvarbu. Jei norėdavai karo kur nors Sicilijoje – mielai prašom: paliaubos ten negaliodavo.

Beje, Antikos istorijoje būta epizodų, kai paliaubos būdavo sulaužomos. Štai 364 m. pr. Kr. žaidynių organizavimo kontrolės svertai išslydo iš organizatorių rankų, nes jie įsitraukė į politiką. Kad atkeršytų naujiesiems žaidynių rengėjams, jie (ankstesnieji žaidynių organizatoriai!) juos užpuolė tuo metu, kai Atėnuose vyko žaidynės – per patį imtynių rungties įkarštį. Tas niekingas mūšis vyko pačiame šventovės centre – lankininkai strėlėmis į oponentus šaudė tiesiog nuo šventyklos sienų.

Tačiau žiūrovai į tokį įvykių posūkį sureagavo labai ramiai: užuot stebėję imtynes, jie pradėjo žiūrėti susišaudymą. Ne tik žiūrėjo, bet ir audringomis ovacijomis palaikė abi priešininkų komandas – kaip tikrose sporto varžybose.

„N. G.“: Kame slypi žaidynių ištakos?

T. Perotetas: Šis momentas istorijos ir laiko dimensijose, deja, pasimetė ir pražuvo. Senovės graikai žaidynių rengimui turėjo ne vieną mitologinę priežastį, tačiau dėl ko iš tikrųjų buvo pradėtos rengti žaidynės, niekas tiksliai nežino.

Žaidynės būdavo dedikuojamos dievui Dzeusui. Atletinės žaidynės buvo populiarios visoje senovės Graikijoje, tačiau Olimpinės žaidynės netrukus tapo garbinimo objektu – veikiausiai dėl sąsajų su Dzeuso šventumu. Pirmojoje olimpiadoje buvo varžomasi tik bėgimo rungtyje – beje, jos nugalėtoju tapo virėjas Koroibosas (Coroebus arba Koroibos).

„N. G.“: Kaip Antikos laikais atrodydavo atidarymo ceremonijos?

T. Perotetas: Tokios pat įspūdingos, kaip ir dabar. Šventyklon suplūsdavo visi atletai – čia jie privalėdavo duoti priesaiką priešais bauginamą žaibais besisvaidančio Dzeuso statulą. Jie turėdavo prisiekti kruvinu kuilio mėsos gabalu, jog jie laikysis žaidynių taisyklių ir pergalės šiukštu nesieks jokiomis nesąžiningomis gudrybėmis.

Teisėjų rūpestis būdavo sužiūrėti, kad atletai būtinai naudotų stimuliuojančius preparatus – dopingą. Tačiau dar populiaresnis žaidynių elementas būdavo priešininkų iškeikimas. Pasitaikydavo atvejų, kai atletai taip sėkmingai iškoneveikdavo savo oponentą, jog šis būdavo visiškai išmuštas iš vėžių ir/ar net nebegalėdavo stoti dvikovon.

Kitas neatsiejamas antikinių žaidynių atributas – korupcija. Ji žaidynėse kerotis pradėjo maždaug IV a. pr. Kr. – kai boksininkas Eupolusas (Eupolus) buvo sugautas duodantis kyšį varžovui už tai, kad šis pasiduotų. Jis sulaukė nuožmios bausmės. Tačiau korupcija taip niekur ir nedingo.

Pavyzdžiui, imperatorius Neronas vienose Olimpinėse žaidynėse šitaip netgi tapo karo vežimų rungties čempionu – nors iš vežimo jis iškrito. Tai buvo išties žeminantis ir gėdingas žaidynių istorijos momentas. Nepaisant to, olimpiados buvo laikomos švariausiomis atletų žaidynėmis.

„N. G.“: Kaip atletai ruošdavosi žaidynėms?

T. Perotetas: Į greta Atėnų buvusį Elio miestą jie turėdavo atvykti iki žaidynių pradžios likus mažiausiai vienam mėnesiui. Elis buvo ne kas kita, o pirmasis istorijoje olimpinis kaimelis. Jame atletai turėdavo laikytis alinančio treniruočių režimo – sistema atsijodavo tuos, kurie būdavo per silpni olimpiniams standartams.

Jei atletas nepakliūdavo į žaidynes, tai nebuvo laikoma gėdingu dalyku (pvz., jei Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė nebūtų patekusi į finalinį Londono žaidynių etapą). Tačiau jei atletas iš žaidynių iškrisdavo joms vykstant ir nepasibaigus, ta prilygdavo siaubingam pažeminimui. Iki mūsų laikų yra išlikusi istorija, kaip vienas stambaus sudėjimo imtynininkas atėjo į treniruotę. Vos tik jis nusimetė viršutinius rūbus, visi kiti atletai išsyk savo noru pasitraukė iš olimpinių žaidynių atrankos, nes manė, jog įveikti tą vyruką nėra jokių šansų.

(Laukite tęsinio).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Atidarytos Londono vasaros olimpinės žaidynės (nuotraukos, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Rytas says:
    10 m. ago

    1.ESU LIETUVĖ IR TUO DIDŽIUOJUOSI pasakė RŪTA žurnalistei Beatai Nicholson
    Taip tai tas pats kovo 11 Tautininkų eitynių šūkis. Pagarba Rūtai. Gerbia savo tautą. Šauni eitynių mokykla.

    2.„ Dėkoti man nereikia, aš tik dirbu savo darbą“- pasakė Rūta Kubiliui
    Ačiū Rūtai, padėjo kosmopolitus į vietą

    3. Kaip tikra lietuvė. Privalau nugalėti, – sakė Simona

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      10 m. ago

      Taip dabar visi politikieriai kiša savo taukuotas lūpas prie Rūtelės žando. Kubilius ne išimtis.

      Vienas iš valstybės vadovų paspaudė ranką ir olimpine sensacija šią savaitę tapusiai 15-metei 100 m plaukimo krūtine čempionei R. Meilutytei bei padėkojo jai už pelnytą auksą. Tiesa, ši atsakė, kad padėkos jai nebūtinos.

      „Dėkoti man nereikia, aš tik dirbu savo darbą“, – premjerui sakė jaunoji plaukikė.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        10 m. ago

        Grynь brodэ – kaip mano dėdė sakydavo. 🙂

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          10 m. ago

          Tokia pastabytė:
          Jūs kaip bobos – kas ką sakė nepasakė, kas ką darė nepadarė.

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?

Į Kauną vėl sugrįš Olimpinė diena

2022 05 15
S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Konstantino Savicko krepšinio turnyrai (V)

S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Konstantino Savicko krepšinio turnyrai (V)

2022 05 08
Sportas, plaukimas | smm.lt nuotr.

Steigiama Nacionalinė sporto agentūra

2022 04 27
Vilnius atidaro NBA krepšinio mokyklą

Vilnius atidaro NBA krepšinio mokyklą

2022 04 22
LTOK posėdyje patvirtinti žiemos olimpiniai kandidatai

LTOK posėdyje patvirtinti žiemos olimpiniai kandidatai

2022 04 21
Vilnius svarsto apie ekstremalaus sporto centrą

Vilnius svarsto apie ekstremalaus sporto centrą

2022 04 09
Neįgaliesiems sportininkas premijas siūloma didinti du kartus

Rengiami paskutiniai žingsniai NSA steigimui

2022 04 04
Kaune iškils naujas teniso aikštynas

Kaune iškils naujas teniso aikštynas

2022 04 03
Gaiva Paprastoji. Apie graikų literatūrą pagal Ismailą Kadarę

Gaiva Paprastoji. Apie graikų literatūrą pagal Ismailą Kadarę

2022 03 31
Sąnarių skausmas | Alkas.lt nuotr.

Kas turi didesnę tikimybę susidurti su sąnarių skausmu?

2022 03 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

2022 05 21
Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
Įvairenybės

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams

2022 05 20
Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai
Lietuvoje

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

2022 05 20
VMVT ragina susilaikyti nuo neteisėto beglobių gyvūnų vežimo iš Ukrainos
Lietuvoje

Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

2022 05 20
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais
Lietuvoje

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

VMI primena apie pagalbą Ukrainai

2022 05 20
K. Navickas aiškinsis dėl Kinijos ribojimų
Lietuvoje

Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys

2022 05 20
Prezidentas lankosi Armėnijoje
Lietuvoje

Prezidentas lankosi Armėnijoje

2022 05 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Širdelei atsigauti apie Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias
  • Nžn., nžn. ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Žemyna apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI
  • Jis - amžinas? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
  • Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  • Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 555; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 534; komentarų: 9
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 438; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 425; komentarų: 12
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 413; komentarų: 2
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 361; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Į Kauną vėl sugrįš Olimpinė diena

by Ditė Česėkaitė
2022 05 15
0
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?

Olimpinė diena sugrįžta! Kaunas ruošiasi didžiausiai sporto ir pramogų fiestai – birželio 18-ąją, pačioje miesto širdyje – Nemuno ir Neries...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Konstantino Savicko krepšinio turnyrai (V)

by Kristina Aleknaitė
2022 05 08
0
S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Konstantino Savicko krepšinio turnyrai (V)

Lietuviams krepšinis daugiau nei sportas. Turbūt nedaug kas krepšinio šalyje prisimena, kad šios įdomios sporto šakos pradininkas buvo Konstantinas Savickas....

Skaityti toliau

Steigiama Nacionalinė sporto agentūra

by Ditė Česėkaitė
2022 04 27
0
Sportas, plaukimas | smm.lt nuotr.

Vyriausybė. atvirtino nutarimą dėl Nacionalinės sporto agentūros (NSA) steigimo. Vasarą darbą pradėsianti agentūra įgyvendins valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Širdelei atsigauti apie Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias
  • Nžn., nžn. ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Žemyna apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI
  • Jis - amžinas? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Šnipiškių apie Kviečia pasidairyti po XIX a. Šnipiškes

Kitas straipsnis
Šiaulių sav. nuotr.

Šiauliuose atidaryti Savarankiško gyvenimo namai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai