Rugsėjo 5 d., praėjusį penktadienį, Kėdainiuose vyko sveikatą stiprinančio Kauno regiono praktinis seminaras „Sveikatos stiprinimas bendruomenėje“. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė ir savivaldybių sveikatos biurų asociacijos vadovė Danguolė Avižiuvienė teigė: „Šio seminaro tikslas, kad bendruomenės pasidalintų išskirtine patirtimi, ką gražaus daro ir viena kitą dar labiau paskatintų praktiškai įgyvendinti sveikatingumo ir blaivybės veiklas, pasimokytų vieni iš kitų apie naujas galimybes. Ypač didelį dėmesį skiriame vietos veiklos grupėms, bendruomenėms, kurios gauna ES finansavimą, kad savo veiklose ženkliai išplėstų sveikatos ugdymo galimybes, ypač turint šioje srityje gražių pavyzdžių“.
Vienu iš pavyzdžių pasidalijo Kėdainių rajono Miegėnų bendruomenės pirmininkė Dalia Dzimavičienė. Ši bendruomenė jau nuo 2011 metų organizuoja sveiko maisto šventes be alkoholio. „Pradžioje buvo nedrąsi iniciatyva, o paskui į šį renginį pritraukėme ir daugiau žmonių, pasisekė prikviesti ir vyrus, jaunimą“, – sako D. Dzimavičienė. Gražią iniciatyvą švęsti blaiviai 630 metų Josvainių jubiliejų sekmadienį, rugsėjo 7 d. iniciavo pati kultūringoji josvainiškių bendruomenė Kėdainių rajone. Žmonės patys suaukojo pinigus, kad pasidarytų masinę, išskirtinę šventę be alkoholio. Skelbimuose parašyti, kad renginys „be alkoholio“, jau tampa kaip kokybės ženklas renginiui. Tai faktas, kad pavyzdžiai akivaizdžiai persiduoda ir kitiems. Prieš 5 metus pradėti švęsti festivaliai be alkoholio „Naisių vasara“ sulaukia tęsinio ir kitose Lietuvos vietovėse.
Susitikime „Sveikatos stiprinimas bendruomenėje“ savo patirtimi taip pat dalijosi Raseinių, Kauno, Ukmergės, Kėdainių savivaldybių, bendruomenių atstovai.
„Iš tikrųjų vien Vietos savivaldos įstatymas numato, kad iš 44 savivaldybės savarankiškų net 20, o iš 35 valstybės perduotų savivaldybei vykdyti 12 funkcijų daugiau ar mažiau susiję su sveikatos reikalais. Tai įvairūs įpareigojimai: aplinkos, urbanistikos, ekonomikos, švietimo ir kitiems skyriams, turintys užtikrinti saugią ir sveiką mūsų aplinką, išugdyti aukštesnę bendruomenės elgesio kultūrą. Tačiau šių sektorių veiklos, galinčios prisidėti prie geresnės sveikatos, deja, dažnai nėra jiems prioritetinės. Rezultatai „nematuojami“ ir nevertinami, todėl kartais užtenka tik imituoti veiklą, formaliai atsiskaityti. Tačiau blogiausia, kad galutinį apsisprendimą dažnai nulemia ekonominiai motyvai. Užtenka tik pažiūrėti kaip lengva ranka dalinamos prekybos alkoholiu licencijos. Šio verslo lobistams nesunkiai pavyksta sutrumpinti ir taip mažus atstumus nuo mokyklų, jeigu reikia atidaryti kokį naują prekybos centrą.
Pasižvalgius aplink miestus po naujuosius privačių namų mikrorajonus, akivaizdu, kad planuojant dviračių takas, rekreacinė žalioji zona neatsilaikė prieš ekonominį naudos siekį parduoti kuo daugiau sklypų. Suprantama, kad šie sprendimai atspindi bendrą kultūros lygį ar bendruomenės nepasirengimą reikalauti ilgalaikės naudos savo sveikatai, – sako Kauno rajono savivaldybės gydytojas ir Sveikata stiprinančio Kauno regiono darbo grupės koordinatorius Romualdas Žekas.
Kauno regiono plėtros taryba, kurią sudaro Kauno miesto ir septynių aplinkinių savivaldybių merai ir vietos politikų atstovai, 2012 m. liepos 3 d. nusprendė dalyvauti pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sveikatą stiprinančių regionų judėjime. Kiekviena savivaldybė skyrė po du savo atstovus į darbo grupę, kuri ir ėmėsi koordinuoti šį judėjimą Kauno regione.
Seminare LR Žemės ūkio ministerijos atstovė pristatė LEADER programos finansavimą kaimo vietovėms, o Klaudija Stepanova, Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė iš Ukmergės, dalijosi ką šios grupės daro ir kaip dar labiau galėtų prisidėti prie sveikos Lietuvos kūrimo. 54 proc. vietos veiklos grupių yra kaimo bendruomenės, 23 proc. – nepelno siekiančios organizacijos, kitos – savivaldybių ir verslo įmonės. Jas pakreipus sveikatingumo linkme rezultatai provincijose galėtų būti stulbinantys. To ir siekta seminaru „Sveikatos stiprinimas bendruomenėje“.
Beje, tenka pastebėti, kad ES skiriami pinigai kaimo vietovėms, sutvarkomos aikštelės, kita infrastruktūra, bet svarbiausia, kad žmonės ja naudotųsi, nevyktų kaimo nugirdymas aukščiausiu valstybės lygiu, masinė emigracija. Ar pirmiausia tie pinigai neturėjo būti skirti „minkštosioms“ programoms, investavimui į žmones, jų elgesio, mąstymo keitimą, o tik paskui į infrastruktūrą, kad ir pritaikytą fiziniam aktyvumui? Šiandien neretas atvejis Lietuvoje, kai kaime iš ES lėšų renovuojama mokykla, o po metų ji jau uždaroma. Tarsi nebuvo galimybės numatyti, kad ji bus uždaroma. Tokios situacijos tik noras „įsisavinti“ didelius pinigus, be viešojo intereso naudos.
Tačiau aktyvėjančios kaimo bendruomenės, vietos veiklos grupės kitos nevyriausybinės organizacijos parodo, kad ir provincinėse vietovėse galima žmones sudominti įdomia sveikatingumo veikla, tradicinių sveikųjų tradicijų tąsa.
Po seminaro Kėdainių rajono savivaldybės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė pakvietė vakare sudalyvauti tradiciniame bėgime „Už blaivią ir sveiką Lietuvą“. Šie bėgimai organizuojami pirmą mėnesio penktadienį 18 val. savo vietovėse visoje Lietuvoje. Gražų pavyzdį parodė Dotnuvos pagrindinės mokyklos direktorius Rimantas Urbonavičius, atsivežęs būti vaikų į šį bėgimą. Galima pagalvoti, kam po darbo dar penktadienio vakarą užsiimti tokia veikla, gal pakanka darbo valandomis kažką daryti, pasėdėti sveikatos biure, pakilnoti sveikatingumo strategijos tarptautinius ar Sveikatos apsaugos ministerijos popierėlius ir jau sveikatingumo darbas padarytas? Gaila, kad dar nemaža dalis savivaldybių sveikatos biurų taip savo „darbą“ supranta. Tačiau tikėtina, kad geroji praktika ir pavyzdžiai paplis tarp visų biurų ir kitų valdiškų institucijų.
Vieno rajono sveikatos biuro direktorė ir sako, kad jai bus gėda, kad į organizuojamą renginį teateis tik 10 žmonių, ji jame dalyvaus, žiniasklaida užfiksuos ir išjuoks, tai geriau visai nedalyvauti. O kodėl negali būti taip, kad 10 dalyvauja pirmame, o kitame jau 15, po to 20 ir pan. Ar geriau užsiiminėti tik popieriukų „sunkiu“ kilnojimu, apklausų, kad bloga sveikatos situacija skelbimu?
Seminare dalyvavę atstovai atkreipė dėmesį, kad kaimo vietovės, provinciniai rajonai gražėja, atsiranda vis naujų originalių iniciatyvų, verslų, kurie paskatina žmones likti kaimo vietovėse, kur oras švaresnis, maistas natūralesnis, sveikatingumo galimybių daugiau nei dideliuose miestuose.
