Per 6 metus studentų Lietuvoje sumažėjo 27 proc., atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas, bet Lietuva vis dar yra viena iš pirmaujančių šalių pasaulyje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių 25-34 m. žmonių skaičių. Nepaisant to, kad Lietuvoje didelė dalis žmonių visgi baigia universitetą rinkoje galima pastebėti bendrą aukštos kvalifikacijos darbuotojų mažėjimą.
Šiandien, palyginus su 2012 m., universitetinio išsilavinimo siekė 26 tūkst. mažiau studentų. Per 6 metus aukštojo mokymo įstaigose išnyko 69 studijų programos, bet atsirado daugiau privačių mokymų tiekėjų, kurie siūlo trumpalaikius profesinius kursus. Pastarieji darbo rinkai paruošia itin
paklausius specialistus per trumpą laiką. Visgi kursų baigimo pažymėjimą turinčio darbuotojo kvalifikacija yra kur kas mažesnė nei turinčio universitetinį išsilavinimą toje srityje.
„Tokia tendencija rodo, kad šiuo metu aukštosios mokyklos neparuošia reikalingų darbuotojų, todėl žmonės patys ieško būdų, kaip įgyti išsilavinimą neužpildytoms ir finansiškai patrauklioms darbo vietoms“, – pastebi Lauryna Girėnienė, tarptautinės žmogiškųjų išteklių valdymo bendrovės „HR Factory“ paslaugų teikimo vadovė.
Tarptautinės bendrovės jau dairosi žemesnės kvalifikacijos darbuotojų
Girėnienė pastebi, kad tokiam darbuotojų poreikiui patenkinti atsirado labai daug programavimo, interneto svetainių dizaino, duomenų analitikos ir kitų skaitmeninių technologijų sričių kursų. Kadangi darbdaviai susiduria su vis mažesne darbuotojų pasiūla, jie tampa atviresni ir darbuotojams be aukštojo išsilavinimo, o tik su kursų baigimo pažymėjimu toje srityje.
Pasak ekspertės, įmonės baiminasi, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas gali neigiamai paveikti įmonės produkcijos kokybę. Taip pat trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, Lietuva gali tapti vis mažiau patraukli tarptautinėms įmonėms. Nepaisant to, čia jau veikiančios įmonės palaipsniui keičia reikalavimus potencialiems darbuotojams.
„Prieš kelerius metus darbuotojų, kurie neturi universiteto išsilavinimo, tarptautinės verslo korporacijos net nesvarstė. Dabar bendrovės, skatinamos darbo rinkos pokyčių, pradeda svarstyti galimas alternatyvas ir tampa atviresnės neuniversitetinį išsilavinimą turintiems darbuotojams. Tokį pasirinkimą lemia sparti įmonių plėtra ir darbuotojų trūkumas“, – paaiškina L. Girėnienė.
Darbuotoją užsiaugina patys
Darbdaviai vis dažniau renkasi investuoti laiką į naują darbuotoją ir patys užsiaugina specialistą. „Įmonės ryžtasi įdarbinti žmones be patirties ar universitetinio išsilavinimo, nes jau yra nemažai sėkmės istorijų, kada žmonės tik su trumpalaikių kursų pažymėjimu pasiekia sėkmingos karjeros“, – sako žmogiškųjų išteklių ekspertė.
„Žmonių gyvenimo aprašymai rodo, kad trumpalaikių kursų baigimo pažymėjimo jau pakanka norint gauti darbą IT sektoriuje. Tiesa, jie yra priimami į praktikanto arba pradedančio darbuotojo poziciją (angl. junior). Visgi žmogui, ką tik pradėjusiam naują karjeros kelią ir neturinčiam praktikos, tai yra puikus vaidmuo, norint įsitvirtinti rinkoje. Vėliau tie patys darbuotojai pereina į aukštesnę poziciją arba keičia darbovietę, kuri siūlo geresnes darbo sąlygas“, – pastebi žmogiškųjų išteklių ekspertė.
Kvalifikaciją keičia ir vyresni darbuotojai
Ji pastebi, kad kvalifikaciją aktyviausiai keičia žmonės nuo 25 iki 40 m. Jie ryžtasi pakeisti profesiją, kai jų nebetenkina pagal išsilavinimą atliekamo darbo sąlygos ar sumažėjusi profesijos paklausa rinkoje. Vilioja ir didesnė finansinė grąža dirbant darbą, kuris šiuo metu yra itin reikalingas.
Rinkos tyrimai rodo, kad Lietuvoje veikiančios įmonės jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 3 000 informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų, o per artimiausius trejus metus reikės dar papildomai 8 000.
„Jauni žmonės dar ieško savęs, todėl nebijo tobulėti naujose srityse, o vyresnio amžiaus žmonės nebeturi laiko ketverius metus studijuoti naują profesiją universitete. Jie jau turi išlaikyti šeimą, mokėti paskolas, bet nori gauti aukštesnes ir stabilias pajamas, todėl renkasi greičiausią būdą pakeisti profesiją – trumpalaikius kursus“, – paaiškina L. Girėnienė.
Kita vertus, trumpalaikiai kursai dar negarantuoja geresnių darbo bei gyvenimo sąlygų. Gyvendami technologijų eroje, privalome mokytis ir gilinti savo žinias nuolatos.
„Konkurencingais darbo rinkoje galime išlikti tik tada, kai nuosekliai ir nenutrūkstamai mokomės, palaipsniui tapdami savo srities ekspertais. Tad galvojantiems apie aukštesnę ar vadovaujamą poziciją, gilesnės studijos, suteikiančios platesnį inžinerinį, matematinį mąstymą, galėtų tapti sėkmės rodikliu įtemptoje darbo rinkoje“, – pastebi ekspertė.
Ir tie išvyks į užsienį, jei valdžios akiniai ir toliau tik verslo ryklių interesus įskaitys.