Elektrėnų savivaldybė turi kuo didžiuotis. Puikioje strateginėje vietoje įkurtas jaunas miestas žavi kairiajame Neries krante stūksančių apylinkių kultūriniu kraštovaizdžiu. Elektrėnai, apsupti išskirtinių gamtos paslapčių, praskleidžia senovės lietuvių kultūrinį palikimą, atveria Lietuvos valstybės savikūros elementus. Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį, kviečiame susipažinti nuo piliakalnių iki bažnyčios bokštų žavinčia vietove.
„Elektrėnai yra jaunas, naujai susikūręs miestas. Bet miestas – tai ne pastatai, o žmonės, kurie jame gyvena,“ – filme apie nepaprasto grožio gamtą ir kultūrinį paveldą pasakoja Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis. Meras teigia, kad Elektrėnuose, nuo miesto sukūrimo laikotarpio,
auga dar tik pirmoji bei antroji kartos ir mano, kad užaugus dar kelioms kartoms, šį miestą gyventojai pamils labiau.
Istorijos smiltys – kultūrinio paveldo radiniai
Archeologas ir humanitarinių mokslų daktaras Vykintas Vaitkevičius teigia, kad Elektrėnai turi labai gražų, nors ir nedidelį, Rytų Lietuvai bei Aukštaitijai būdingų paminklų rinkinį. Tai apie 2 tūkst. metų skaičiuojantys piliakalniai ir beveik 1 tūkst. metų siekiantys pilkapiai, kurie anot archeologo yra senovės lietuvių genties palikimas, jų iniciatyvos, kuriant Lietuvą, užuomazgos.
Vaitkevičius pasakoja, kad su Elektrėnų kraštu jį sieja ypatingas ryšys. „Tenai atradau tai, kas praskleidžia mūsų Lietuvos valstybės gyventojų, visuomenės religijos paslaptis,“ – teigia archeologas, paminėdamas, kad į Elektrėnus jį atvedė senas atradimas. Tai kultūrinis paminklas, prie Briaunio ir Švenčiaus ežerų, apsuptų Bajorų, Jegėlonių bei Šuolių kaimų.
„Kalba eina apie ypatingą vietą, kuri leistų atsakyti į klausimą, kaip senovės lietuviai laidojo savo mirusiuosius. Susidūrėme su be galo retu, sunkiai apčiuopiamu ir taip pat sudėtingai tyrinėjamu objektu, kuomet jau sudegintų mirusių palaikai yra išberiami nedidelėje seklumoje prie švento ypatingo ežero.“
Humanitaras atskleidžia, kad tyrinėjant šį sudėtingą reiškinį, reikalingas ypatingas kruopštumas, atsiperkantis išskirtiniais, autentiškais radiniais. „Tai ypatingi, dažnai milimetro dydžio radiniai, kruopelės, galima sakyti – istorijos smiltys, kurios ir leidžia atkurti paveikslą, leidžia jį piešti, įsivaizduoti,“ – įspūdžiais apie Elektrėnų savivaldybės kultūrinių paminklų paveldą dalijasi archeologas.
Elektrėnų regioninio parko zonoje yra labai daug išlikusių pilkapynų. Pasak Neries regioninio parko kultūrologės Karolinos Želvės, keliaujant kairiojo Neries kranto turizmo trasa, galima aplankyti Padukštų pilkapyną, Kragždų pilkapyną. Kokia šių pilkapynų priešistorė? Kultūrologė aiškina, kad senovės baltai tikėjo, jog vakaruose, ten kur leidžiasi saulė, yra mirusiųjų šalis. „Būtent ten, kur Neris plukdo vandenį į vakarus, jie pylė pilkapius, galbūt tikėdami, kad tas vanduo, Neries upės tėkmė padės vėlėms ir nuneš jas į vakarus, į tą mirusiųjų šalį,“ – pasakojama apie ypatingą gamtos ir žmogaus istorijos palikimo reiškinį.
Grabijolų kaimas – gyvosios Rumšiškės, pastatytos ant pilkapyno
Kultūrologė pasakoja, kad ištisas Grabijolų kaimas yra pastatytas ant buvusio pilkapyno vietos. Ji teigia, kad šį ypatingą objektą nuolatos patariama aplankyti visiems atvykusiems, ypač tiems, kurie jau yra išbandę įvarius pažintinius takus ir nori išskirtinės patirties. K. Želvės nuomone, tai pats gražiausias kaimas visoje Vilniaus apskrityje, primenantis Rumšiškes ir kone pralenkiantis jas savo autentiškumu. „Šis kaimas yra kaip gyvosios Rumšiškės po atviru dangum, bet jis yra gyvas! Tai ne tik namukai, kurie sustatyti tik pažiūrėti. Ten iš tiesų žmonės gyvena, dirba įvairiausius darbus, sodina gėlių darželius, patys balina langines arba susirenka į kaimo šventes,“ – apie savitą vietą pasakoja kultūrologė ir visus kviečia leistis į pažintį su Grabijolų kaimo unikumu.
Elektrėnų savivaldybės stiprybė – gamtos ir kultūrinio paveldo susiliejimas
Elektrėnų savivaldybė, apsupta įspūdingų gamtos reiškinių, sudaro kone pusę Neries regioninio parko teritorijos. Ties kairiuoju Neries krantu besidriekianti kilpa yra vadinama Velniakampio kilpa. Beje, tai didžiausia per visą upės tėkmę kilpa, sudaranti 25 kilometrų ilgio kairiojo Neries kranto turizmo trasą, kuria galima keliauti dviračiais, automobiliu arba eiti pėsčiomis. K. Želvė teigia, kad būtent ši trasa puikiai atskleidžia įspūdingo grožio Elektrėnų savivaldybės gamtą, kurioje ji persipina su išskirtiniu kultūros paveldu. „Man atrodo, kad Elektrėnų savivaldybės stiprybė būtent tame ir yra, kad čia būdamas gali pažinti supančią gamtą ir ji išties yra nepaliesta, ji yra nuostabi. Tave supa miškai, nors tu esi taip arti miesto,“ – su žavesiu apie įspūdingą kraštovaizdį pasakoja kultūrologė.
Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio proga Elektrėnų savivaldybė ir Elektrėnų kultūros centras kviečia susipažinti su nepaprasto grožio gamta ir kultūriniu paveldu trumpametražiame filme „Elektrėnų savivaldybės kultūrinis kraštovaizdis. Nuo piliakalnių iki bažnyčių bokštų“:
kaip ir nepriklausau Elektrėnų savivaldybei 🙂