Italijos verslininkai mato daug naujų bendradarbiavimo galimybių su Lietuva (nuotraukos)

Pirmą kartą Lietuvoje surengtame Italijos ir Lietuvos ekonomikos forume dalyvavo daugiau kaip 150 verslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų – infrastruktūros, statybų bei logistikos sprendimų bendrovės, biotechnologijų ir biomedicinos srities, atsinaujinančios energijos įmonės. Ekonomikos forumą organizavo Italijos prekybos agentūra,  Italijos-Lietuvos prekybos rūmai, Lietuvos pramonininkų konfederacija.

Sveikindamas susirinkusius, Italijos prekybos agentūros direktorius Antonino Mafoda džiaugėsi susidomėjusių Lietuvos įmonių gausa, pabrėždamas šio renginio tikslingumą.

Pasak Italijos-Lietuvos prekybos rūmų prezidentės dr. Ievos Gaižutytės, turint galvoje, kad toks forumas  Lietuvoje surengtas pirmą kartą, dalyvių skaičius viršijo lūkesčius. Tai paskatino organizatorius Italijos ir Lietuvos verslo forumus rengti ir ateityje. Išlaikant tęstinumą, planuojama ir ateinančiais metais forumą surengti spalio 23 d. O ateities planus organizatoriai pradeda dėliotis jau dabar.

„Mūsų tikslas – išplėsti bendradarbiavimo sritis ir supratimą, kad būdama viena didžiausių pasaulio ekonomikų Italija gali tapti Lietuvai svarbia verslo partnere tokiose srityse kaip infrastruktūra, energetika, biomedicina, gyvybės mokslai, informacinės technologijos, robotika ir pramonė“, – sako dr. I. Gaižutytė

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio teigimu, italų noras bendradarbiauti su lietuviškomis įmonėmis atspindi ne tik mūsų šalies verslo pasiekimus, bet ir supratimą, kad tik veikdamos kartu ir kurdamos unikalius, globalioje rinkoje konkurencingus ir inovatyvius produktus, Europos valstybės gali sustiprinti savo pozicijas pasaulyje.

„Negalime nematyti, kad stipriausios pasaulio ekonomikos skuba užsiimti vietas technologinių pokyčių pirmūnų lentelėse. Europa šiame maratone stipriai atsilieka ir pralošia konkurencinę kovą dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms – JAV ir Kinijai. Lietuva ir Italija, veikdamos drauge ir sujungdamos savo verslo kuriamus unikalius produktus bei patirtį, pasaulinei rinkai gali pasiūlyti daug konkurencingų produktų, ypač biotechnologijų, gyvybės mokslų, atsinaujinančios energetikos, programinės įrangos ir robotikos srityse. Italijos verslas siekia sėkmingai išnaudoti strateginę Lietuvos geografinę padėtį, puikiai išvystytą infrastruktūrą ir mūsų verslininkų gebėjimą konkuruoti pasaulinėje rinkoje“, – sako R. Dargis

Nuo 2011 m. Lietuvoje dirbantis advokatas Ugo Meucci pastebi, kad Lietuvoje supratimas apie Italijos verslą iki šiol apgaubtas stereotipų.

„Lietuviai išties pažįsta Italiją kaip mados, maisto ir gėrimų, automobilių ir turizmo šalį, tačiau vis dar per mažai žino apie šalies pasiekimus technologijose ir pramonėje“, – pasakoja Ugo Meucci.

Italijos verslo atstovo teigimu, Lietuva 2017 m. iš Italijos importavo prekių už 1,5 mlrd. eurų, t. y. 10 procentų daugiau nei ankstesniais metais. Bendrojo importo augimą nulėmė padidėjęs mašinų bei mechaninių įrenginių importas. Taip pat nuolat auga transporto priemonių importas, ir tik mažesnę dalį sudaro tekstilės gaminių, maisto produktų importas.

Pasak U. Meucci, Italijos verslas sėkmingai eksportuoja savo technologinius sprendimus visame pasaulyje. Pastebima, kad reikšminga dalis Lietuvoje veikiančių pramonės įmonių naudojasi būtent italų sukurtais įrenginiais. R. Dargio teigimu, aktyviai dalyvauti forume Lietuvos įmones paskatino verslui ypač aktualios temos – biotechnologijos, gyvybės mokslai, atsinaujinanti energetika, logistika.

„Biotechnologijos šiandien yra sektorius, kuriame Lietuva mato didžiausią bendradarbiavimo potencialą. Gyvybės mokslai yra viena iš sparčiausiai besivystančių šalies pramonės šakų. Didelis dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Didžiuojamės turėdami puikių šios srities mokslininkų. Tuo tarpu logistika bei transportas Lietuvoje yra populiarus paslaugų verslas ir vienas iš intensyviai augančių ekonomikos sektorių“, –  sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

R. Dargio nuomone, susidomėjimas dvišaliu bendradarbiavimu yra abipusis: „Lietuvoje sukurtos puikios sąlygos užsienio investicijoms. Užsienio ekspertai pernykščius metus vadina išskirtiniais dėl gamybinių investicijų proveržio ir prognozuoja, kad 2018 m. Lietuva, labai tikėtina, išliks viena ryškesnių užsienio investuotojų traukos zonų. Lietuvos verslui, savo ruožtu, yra žinoma, kad Italija jau daug šimtmečių garsėja kaip itin kokybiškos produkcijos gamintoja. Lietuvos verslininkai puikiai supranta, kad aukšta kokybė išlaikoma tik nuolatinėmis inovacijomis ir kūrybiškumu.“

„Į forumą atvyko verslininkai iš sėkmingai pasaulyje įsitvirtinusių ir ilgalaikę patirtį turinčių įmonių, kurios jau glaudžiai bendradarbiauja su dešimtimis pasaulio šalių, o dabar ir Lietuvą mato kaip perspektyvią verslo partnerę“, –  sako Dr. I. Gaižutytė.

Šiuo metu Lietuva jau turi sukūrusi keletą ilgalaikių partnerysčių su Italijos įmonėmis, kurioms daugiausia tiekia žaliavinius produktus. Dr. I. Gaižutytė sako, kad Italijoje gerai žinomi tokie prekės ženklai kaip „Achema“, „Viči“, „Rokiškio sūris“, „Biovela“, logistikos bendrovė „Girteka“. Tačiau, I. Gaižutytės nuomone, bendradarbiavimo atvejų ir sėkmės istorijų gali būti gerokai daugiau, ypač įvertinus Italijos indėlį į pasaulinę patirtį infrastruktūros, inžinerijos, mašinų gamybos, atsinaujinančios energetikos ir kitose srityse.

Kaip ir buvo tikėtasi, ypatingo susidomėjimo pirmojo Italijos ir Lietuvos ekonomikos forumo metu sulaukė infrastruktūros bendrovės. I. Gaižutytė patikslina, kad Italija nuo seno garsėja aukščiausio lygio inžineriniais šedevrais, kuriuose sudėtingiausios technologijos dera su italams būdinga estetika.

Pernai dvišalės prekybos apimtys tarp Italijos ir Lietuvos pasiekė apie 2,1 mlrd. eurų, tačiau neabejojama, kad pradėjus bendradarbiauti glaudžiau, šis rodiklis per ateinančius penkerius metus galėtų ženkliai augti. Šiuo metu mūsų šaliai Italija pagal apimtis yra 5-oji prekybos partnerė. Pradėjus aktyviai plėtoti partnerystę, nuo 2011 metų dvišalė prekyba kasmet auga daugiau kaip po 10 procentų.

Šiuo metu iš Italijos į Lietuvą daugiausia importuojama mašinų ir mechaninių įrenginių (per 20 proc. bendro importo iš Italijos), transporto priemonių (daugiau kaip 10 proc.), plastiko dirbinių (apie 10 proc.).

Lietuva į Italiją daugiausia eksportuoja pieno produktų (daugiau kaip 20 proc.), baldų (daugiau kaip 10 proc.), žuvų produktų (daugiau kaip 10 proc.), medienos dirbinių (daugiau kaip 10 proc.).

Dabar Lietuvoje veikia apie 200 bendro kapitalo su Italija įmonių, kuriose iš viso dirba daugiau kaip 2000 darbuotojų. Italijos-Lietuvos prekybos rūmams šiuo metu priklauso 74 įmonės, kuriose iš viso dirba iki 1000 darbuotojų.