Vakar, spalio 15 d. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas patvirtino valstybinių miškų pagrindinių kirtimų 2019 m. normą – ji apims 11 391 ha plotą, kuriame bus leidžiama iškirsti 3,4 mln. kubinių metrų likvidinės medienos. Ši apimtis yra 459 ha mažesnė, nei siūlė Vyriausybė, ir šiek tiek – 223 ha, arba 2 proc. – didesnė už galiojusią 2014-2018 metais.
2017 m. gruodžio 9 d. į sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigiamąjį suvažiavimą susirinko beveik 400 žmonių, vakar į žygį Labanoro girioje išsiruošė pusantro tūkstančio žmonių.
Šis žygis buvo nuostabus, jis priminė Baltijos kelią: maži ir dideli keliavome miško takeliais, kurių dalis, matyt, buvo specialiai suarti tam,
kad mums apsunkintų kelionę, iš arti matėme plynai iškirstus miškus, didžiulius kelmus, krūvas šakų…
Mes nepavargome, mes jutome vienas kito šilumą, pagarbą ir dėmesį. Vienas kitam dovanojome šypsenas, dalinomės ruginės duonos riekele,
ragavome Labanoro girios ežero vandenį, o bažnyčioje susikibę rankomis prašėme Dievo palaiminimo…
„Deja, nors jau 28 metus gyvename laisvoje Lietuvoje, iki miškų Nepriklausomybė taip ir neatėjo. Miškai vis dar skirstomi kategorijomis, į ūkinius ir neūkinius, kas yra sovietinis reliktas ir kitose valstybėse to seniai nėra. Taip pat per pastaruosius 30 metų nebuvo sukurtas nė vienas naujas miško kirtimo būdas.
Visi kirtimai, taikomi šiandien, yra sugalvoti sovietmečiu, kai dar nebuvo svarbūs nei visuomeniniai, nei gamtosauginiai poreikiai. Modernios yra tik miškų kirtimo mašinos, kurios miškus kerta kelis kartus greičiau nei anksčiau“.
Šis gamtininko Andrejaus Gaidamavičiaus laiškas buvo skirtas Seimo ir Vyriausybės nariams, kuriuo jis kvietė savaitgalį į Labanorą, į žygį, kvietė valdžios atstovus savo akimis įsitikinti, kokius šiandien miškų turime.
Deja, susitikti su žmonėmis, kurie atvažiavo į Labanorą iš visos Lietuvos, neatvyko nė vienas valdžios atstovas. Neatvyko ir aplinkos ministras K. Navickas, nors jį Andrejus kvietė asmeniškai.
Užtat šis ministras, save vadinantis gamtininku, žaliuoju politiku, vakar, žygio metu, sugebėjo išplatinti žinią, kad baigiantis mėnesio terminui, kai Labanoro miškuose buvo sustabdyti kirtimai, šis terminas greičiausiai nebus pratęstas.
Ką tai reiškia? Spjūvį į veidą žygio dalyviams – jūs vaikščiokite, kvėpuokite grynu oru, o mes kirsime toliau?
Ne, ministre, nei rytoj, nei po savaitės jūs nekirsite. Nekirsite tol, kol iš esmės nebus įvertinti nauji miško kirtimų planai, atsakyta, ar ūkinė veikla Labanoro girioje ligi šiol nebuvo teisėta.
Labanoro regioniniame parke šiemet suplanuota iškirsti 166 hektarus miškų, iš jų 90 ha jau yra iškirsta. Vadinasi, šie miškai iškirsti neteisėtai, nes kam tada reikėjo stabdyti kirtimus, jeigu nenusižengta įstatymui?
Kitas dalykas: kur keliauja nukirstos mūsų senolių sodintos pušys? Vietiniai žmonės su dideliu širdies skausmu pasakojo, kad dieną naktį nukirsti medžiai vežami į Latviją, iš čia – į Skandinavijos šalis.
Kiek uždirbame per metus iš Labanoro girios kirtimų? Paskaičiuota: kiekvienam iš mūsų tenka 6,5 cento… Kodėl naikiname savo nacionalinį turtą, kodėl negaminame stalų ar kėdžių savo šalies vaikų darželiams, mokykloms, kodėl lengva ranka į visus šonus švaistome ir svetur už grašius išvežame ir parduodame savo paskutinį valstybės turtą?
„Ar girininkai yra vieningi žmonės? Didžioji dalis girininkų – taip, yra vieningi. Pas Kristų iš dvylikos apaštalų irgi buvo Judas. Žmogus turi specialybę, darbą, atidirbo, atstūmė tas valandas, uždarė duris, ir tarnyba sau, jo gyvenimas – sau. Girininkui jokiu būdu šitaip neišeina.
Lietuvos miškai yra didelis gamtos turtas … Tarybiniais metais buvo taip – valdžia sau, žmonės sau. Dabar, kai matai tokius absurdus, piktiniesi – kaip šitaip galima? Siautėjanti nekompetencija. Tai labai nemalonu…“
Taip man kalbėjo miškininkas Rimantas Antanas Kviklys, Kretingos rajono Garbės pilietis, ilgametis Šventosios girininkijos girininkas, apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino medaliu, jam buvo įteikta ir Aplinkos ministerijos Viktoro Bergo premija.
Ši premija skirta už reikšmingus darbus bei ilgametę rezultatyvią veiklą aplinkos formavimo ir apsaugos srityje.
Kokios premijos šiandien nusipelnė ministras K. Navickas?
Rengiant Miškų įstatymo pakeitimus buvo demonstratyviai ignoruojama miškininkų, mokslininkų, profsąjungų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų nuomonė, įsigaliojus įstatymui regionuose buvo sunaikinta šimtai darbo vietų, sužlugdyti žmonių gyvenimai, gausinamos bedarbių ir emigrantų gretos…
Ne vienas žygio dalyvis sakė, kad sparčiai judame autokratinio-policinio valdymo kryptimi, kur piliečių nuomonė – nereikalinga, o siūlymai – nepageidaujami.
Ką darysime, jeigu Ministras Pirmininkas pakartos tą patį, ką jau girdėjo jaunieji gydytojai: „Pasakykit, kad išvažiuotų“.
Namo grįžau kartu Valdu Vižiniu. Mudu tikrai niekur iš čia nevažiuosime. Jeigu eilinį kartą ši valdžia bus kurčia, važiuosime į girią ir savo rankomis saugosime mišką nuo kirvių…
Čia mūsų žemė, mūsų miškai, mūsų ežerai, mūsų upės… Valdo senelio vardu net pavadintas miškas Labanoro girioje.
Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ neleis tyliai ir nebaudžiamai išgrobstyti Lietuvos valstybinių miškų, miškų urėdijose sukaupto turto, tyčiotis iš miškininkų, iš visuomenės pastangų apginti Lietuvos miškus.
„Su dideliu gailesčiu turiu pasakyti, kad po Latvijos valstybingumo atgavimo ir privačios nuosavybės grąžinimo, visas sovietmečiu sutaupytas miškas buvo iškirstas ir išgrobstytas per pirmuosius 20 metų… Miško teisės aktai buvo pritaikyti miško parceliuotojų interesams…“ – taip teigia miškininkas, knygų „Sprendimas neskundžiamas“ (2013) ir „Mano gyvenimo miškas“ (2016) autorius latvis Janis Počs.
„Jei kritikuosi AB „Latvijos valstybiniai miškai“, tai visa miško pramonė susikibs rankomis ir rėks, kad esi prieš valstybę nusiteikęs nemokša. Kiti arba bijo kalbėti, arba jau po velėna“, – sako J. Počs.
Spalio 16 d. sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ Prezidentei, Vyriausybei ir Seimui įteikė pareiškimą, kad neleistų po savaitės p. Navickui toliau kirsti Labanoro girią.
PAREIŠKIMAS
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
Sauliui Skverneliui
Kopija Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Dėl miškų kirtimų stabdymo saugomose teritorijose, valstybiniuose miškuose dingusio, ar galimai dingusio vieno milijono kubinių metrų medienos ir nevaldomo Lietuvos miškų išpardavimo užsienio korporacijoms, investiciniams fondams bei kitiems užsienio subjektams
2018-10-15, Vilnius
Gerbiamas Ministre Pirmininke,
2018 m. gruodžio 9 d. į sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigiamąjį suvažiavimą susirinko beveik 400 žmonių, į žygį Labanoro girioje išsiruošė pusantro tūkstančio žmonių. Labanoro žygio organizatoriai kvietė valdžios atstovus savo akimis įsitikinti, kokius šiandien miškus turime. Deja, susitikti su žmonėmis, kurie atvažiavo į Labanorą girią iš visos Lietuvos, neatvyko nė vienas valdžios atstovas. Neatvyko ir aplinkos ministras K. Navickas , nors jis buvo kviestas asmeniškai.
Jau 28 metus gyvename laisvoje Lietuvoje, tačiau miško bičiulių nuomone, nepriklausomybė į miškus taip ir neatėjo, visi miškų kirtimai, taikomi šiandien, buvo naudojami ir sovietmečiu, kai dar nebuvo svarbūs nei visuomeniniai, nei gamtosauginiai poreikiai. Žygio dalyviai išreiškė vieningą nuomonę, kad būtina nedelsiant stabdyti miškų kirtimus visose saugomose teritorijose, atsižvelgiant į tai, kad miškai atlieka daug įvairių ekologinių, socialinių ir kitų visuomenei svarbių funkcijų, sprendimai susiję su miškų naudojimu turi būti derinami su suinteresuotomis šalimis.
Lietuvos piliečių nuomone, miškų kirtimas turi būti mažinamas, palaipsniui mažinant iškertamų miškų plotus ir atsisakant plynųjų kirtimų, todėl prašome visose Lietuvos saugomose teritorijose įskaitant ES saugomo tinklo ,,Natūra 2000“ teritorijas nuo 2018 m. lapkričio 1 d. sustabdyti kirtimus tol, kol su suinteresuotomis visuomenės grupėmis nebus suderinta miškų kirtimų apimtys ir būdai, priimti miškų kirtimo apimtis ir tvarką reglamentuojantys teisės aktai.
2018 gegužės 4-12 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atlikta visuomenės apklausa parodė kad, net 9 iš 10 apklaustųjų yra už brangiausio Lietuvos turto – miško – išsaugojimą. Jie pritaria, kad Lietuvos miškų kirtimas būtų mažinamas, palaipsniui mažinant iškertamų miškų plotus.
Net 8 iš 10 apklaustųjų pritaria nuomonei, kad reikia atsisakyti plynųjų kirtimų. Deja, turiu priminti, kad jūsų vadovaujama LR Vyriausybė negirdi visuomenės nuomonės, neatsižvelgė į LR Aplinkos ministerijos pateiktą projektą nedidinti miško kirtimų, pažeidė LR Vyriausybės programos 91.12 punktą (,,tolygiai mažinsime plynųjų kirtimų apimtį…) ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. 6 procentais padidino metinę valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą penkiems metams.
Darytina išvada, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. LR Vyriausybės nutarimo priėmimo procedūra pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą. Manome, kad savo veiksmais LR Vyriausybė pažeidė LR Konstituciją, LR Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus, nesilaikė Vyriausybės programos 91.12 punkto nuostatų, neatsižvelgė į visuomenės nuomonę dėl jai priklausančių miškų kirtimų apimčių ir būdų, siekė patenkinti ne visuomenės, o stambiosios medienos pramonės savininkų asmeninius interesus.
Lietuvos žmones ir sąjūdį ,,Už Lietuvos miškus“ neramina nevaldomas Lietuvos miškų išpardavimas užsienio korporacijoms, investiciniams fondams bei kitiems užsienio subjektams. Užsienio kompanijos masiškai supirkinėja Lietuvos miškus, jų valdomi plotai grėsmingai didėja ir jau viršija dešimtis tūkstančių hektarų. Didžiuliai miškų plotai koncentruojami grupės asmenų rankose, taip sudarant sąlygas grupės subjektų dominavimui, pažeidžiant kitų miškų ūkio rinkos dalyvių interesus.
Stebina Vyriausybės, o ypač aplinkos ministro K. Navicko aplaidumas ir neveiklumas laiku neinicijuojant būtinų teisės aktų pataisų, kurios užkirstų kelią nevaldomam Lietuvos miškų išpardavimui, nes Lietuvos Respublikos miškų įstatymas nenumato jokių įsigyjamų miškų ploto apribojimų, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas numato, kad asmuo, ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.
Esant dabartiniam teisiniam reguliavimui vienas, ar keli subjektai gali supirkti visus (išskyrus valstybinės reikšmės) Lietuvos miškus. Apie 880 tūkst. ha miškų gali būti sukoncentruota vieno ar keleto stambių miškų valdytojų rankose, taip sukuriant dominuojančią padėtį miškų ūkio sektoriuje. Pažymėtina, kad nekontroliuojamas užsienio subjektų akcijų perleidimas, taip pat gali būti grėsmingas Lietuvos nacionaliniam saugumui .
Atkreipiame, gerbiamas premjere, Jūsų dėmesį į tai, kad šių metų rugsėjo 20 d. Jūs, kalbėdamas LR Seime, Vyriausybės valandoje, pasakėte, kad ,,vis dar nerandame, kur dingsta ar galimai dingsta 1 milijonas kubinių metrų mūsų medienos“. Sąjūdžio ,,Už Lietuvos miškus“ nuomone tokie teiginiai, kuriuos Jūs pasakėte iš LR Seimo tribūnos, diskredituoja, VĮ Valstybinių miškų urėdiją, Valstybinių miškų tarnybą, Aplinkos ministeriją, LR Vyriausybę, sąžiningus, Lietuvos miškams atsidavusius miškininkus, žemina jų garbę bei orumą ir diskredituoja pačią Lietuvos valstybę.
Jūsų teiginys ,,dingsta 1 milijonas kubinių metrų mūsų medienos“ visuomenėje suprantamas kaip skandalingas, analogų neturintis faktas, itin didelio masto valstybės turto grobstymas ir ypatingai sunkus nusikaltimas. Jeigu dingo apie 50 mln. Eur vertės medienos, tai tikėtina, kad tai negalėjo įvykti nežinant aplinkos ministrui, VĮ Valstybinių miškų urėdijos vadovui, Valstybinės miškų tarnybos vadovams.
Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kreipiasi į Jus ir prašo:
1. Informuoti visuomenę ar apie 2018-09-20 LR Seime, Vyriausybės valandoje paminėtą faktą ,,vis dar nerandame, kur dingsta ar galimai dingsta 1 milijonas kubinių metrų mūsų medienos“ , t. y. apie galimą valstybinio turto grobstymą Jūs pranešėte teisėsaugos institucijoms, ar dėl šio fakto yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
2. Pateikti visuomenei 2018 m. rugpjūčio 8 d. LR Vyriausybės posėdžio garso įrašą, tam kad visuomenė galėtų susipažinti su posėdžio aplinkybėmis. Garso įrašas padėtų geriau įvertinti, ar savo veiksmais didinti miškų kirtimo apimtis LR Vyriausybė nepažeidė LR Konstitucijos, LR Teisėkūros pagrindų įstatymo, laikėsi Vyriausybės programos 91.12 punkto nuostatų, atsižvelgė į visuomenės nuomonę dėl jai priklausančių miškų kirtimų apimčių ir būdų, siekė patenkinti visuomenės, bet ne stambiosios medienos pramonės savininkų asmeninius interesus.
3. Atsižvelgiant į tai, kad miškai atlieka daug įvairių ekologinių, socialinių ir kitų funkcijų svarbių visuomenei, sprendimai susiję su miškų naudojimu turi būti derinami su suinteresuotomis šalimis. Lietuvos piliečių nuomone, miškų kirtimas turi būti mažinamas, palaipsniui mažinant iškertamų miškų plotus ir atsisakant plynųjų kirtimų, todėl prašome visose Lietuvos saugomose teritorijose įskaitant ES saugomo tinklo ,,Natūra 2000“ teritorijas nuo 2018-11-01 sustabdyti kirtimus tol, kol su suinteresuotomis visuomenės grupėmis nebus suderinta miškų kirtimų apimtys ir būdai, priimti miškų kirtimo apimtis ir tvarką reglamentuojantys teisės aktai.
Pakartotinai prašome atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą LR Vyriausybės nutarimą 6 proc. didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą.
Lietuvos Respublikos valstybiniai miškai priklauso visiems valstybės piliečiams, todėl Vyriausybė neturi teisės sudaryti išskirtines sąlygas grupei suinteresuotų asmenų visos visuomenės bei valstybės sąskaita naudoti miško išteklius savo reikmėms. Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus “ sieks, kad jokie partiniai dariniai ar suinteresuotos grupės negalėtų priimti sprendimų, kurie būtų šališki ir nenaudingi visuomenei.
Pakartotinai atkreipiame Jūsų dėmesį, kad jeigu Vyriausybė ir toliau ignoruos visuomenės nuomonę, neatsižvelgs į Sąjūdžio ,,Už Lietuvos miškus” aukščiau nurodytą prašymą, mes kviesime šalies gyventojus ginti Lietuvos miškus ir visuomenės interesus visais įmanomais teisėtais būdais.
Pagarbiai,
Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta.
GARBĖ IR SĄŽINĖ JŪSŲ PUSĖJE! TAD NEPRASKIME RYŽTO IR BUDRUMO!!!!!
Viskam pritariu. Tik ką reikėtų daryti, jei niekas valdžioje nesureaguos?
Ar tik ne laikas susisiekti su GetUp!Australijos judesiu ir su jiu tarptautine ir finansiniai pagalba sustabdyti medžiu
kirtimus.
Dieve ,padėk saugoti mūsų žaliąją Tėvynę.
Bijau, kad kirs medžius ir “kirs ” saugotojus
Saule, jau nereikia nieko kada bijoti, antraip vardan ko gi gyventi??.
Na, Vokietijoje pavyko apginti mišką. Teismas pripažino, kad kirtėjas neįrodė būtinybės kirsti, o protesto akcjų draudimas – neteisėtas. Smagu, kad ir Lietuvoje Žaliųjų partija taip rūpinasi gamtosauga, sveiku maistu, neužteršta kemikalais dirva, vandeniu ir oru. Žalieji tikrai nepasiduos gamtos naikintojams !
Visi į vienus “vartus”, tai ne tik kad nuobodu, bet ir pavojinga. Todėl pabandysiu oponuoti.
Medis ne amžinas, iš jauno tampa brandžiu, o vėliau perbrendusiu – papuvusiu, suvarpytu kinivarpų, tinkamu tik malkom… Kam tai naudinga, žmogui, gamtai?
O su žmogumi kitaip ?
Ir: kiek Švedijoje miškų ? Kodėl kerta Latvijoje ir Lietuvoje ? Kam tai naudinga ?
Kirst būtina visur. Kitas klausimas kokiais mastais? Antras ir svarbiausias klausimas – ar šis procesas (ne tik kirtimo, bet ir medienos pardavimo) yra kontroliuojamas visuomenės?
Su žmogumi taip pat, abu mirtingi.
Prezidentės vetuotos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos (dėl Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo gamyklų) Seime bus svarstomos šį ketvirtadienį, spalio 18 d. maždaug 15 val.
Romai, gi čia yra viskas kur kas kas sudėtingiau, kadangi, kaip visi aiškiai suprantame, štai medkirciai su galinga medžių pjovimo technika įsiveržia į girią, prieš tai subjaurodama ratais neatpažįstamai kelius, ir viską paeiliui išpjauna, neatsižvelgdami, ar brandus medis, ar visai dar jaunas, – kas vadinama plyniu kirtimu, ir tai yra tikras barbarizmas, kurį mėginti išteisinti tai tas pats, kas užsimerkti prieš didžiausią nusikaltimą gamtai
Kelius subjauroja, sutinku, tik ne prieš kirtimą, o jo eigoje, tuo atveju kai nebūna pašalo.
Kurie medžiai bus kertami nusprendžia ne kirtėjai, o miškotvarka (miškininkai – specialistai). Anksčiau, tarybiniais laikais, visus miškų priežiūros darbus ir visus kirtimus vykdydavo miškininkai (miškų ūkiai, girininkijos). Dabar gi miškininkai tik prižiūri, o kirtimus vykdo rangovai.
“Išteisinti” aš nieko nebandau. Pati pilietinė akcija, kaip susirūpinimas dėl gamtos, yra sveikintina. Bet siekis aplamai uždrausti kirtimus, tik kompromituoja pačios akcijos idėją. Nes toks siekis yra gryna profanacija.
Akcijos dalyviai plyname kirtime turėjo suskaičiuoti kelmus ir jų rieves. Tada turėtumėte įkalčius, jeigu medžiai iš tikrųjų dar buvo nebrandūs. Ar tai padarėt?
Himnas miškui
Tėvynė – mūsų Lietuva
Miškais alsuoja, ji – žalia.
Miškai – tai plaučiai Lietuvos,
Nebus – kas panorės kapos.
Jei šiandien mišką tu kerti,
Žmogau, susimąstyt turi.
Be Jo – neturim ateities,
Pasiklausyk savos širdies.
Mus medis, kaip mama sūpuoja,
Pasislepiam, jei užgaulioja.
Apsaugo nuo lietaus, kaitros…
Nekirsk jo – nedaryk klaidos.
Mūs medžiai saugojo pilis –
Paslėpk kirvius, te jie nekris
Nuo rankos piktojo žmogaus
Galvojančio kiek pelno gaus.
Nuo pradžių Dievas sodą kūrė,
Bet kur, žmogau, šiandieną žiūri?
Mes nusidėjom nuo Kūrėjo,
Todėl tik kertam ir genėjam.
Tikiu, kaip medžiai išstovėsim,
Drauge visi mes nedrebėsim,
Apginsim miško Pašaukimą
Ir Lietuvos žalios likimą!
Jolanta Toločkaitė
2018 lapkričio 28 d.