R. Ereminas. Viešas pasiūlymas Aplinkos ministerijai – atsisakykime kirtimų Ąžuolynuose

Pilietinė iniciatyva – dėl kirtimų Ąžuolynuose

Miškų reforma jaudina didelę dalį visuomenės. Miškų ateitis yra svarbi aplinkosaugininkams, aktyvaus poilsio gamtoje mėgėjams ir tiesiog neabejingiems žmonėms.

Vykstant reformai iš įmonės Lietuvos valstybiniai miškai, laukiame teigiamų pokyčių šiose srityse: ekonomikoje – efektyvaus ūkininkavimo, socialinėje – darbuotojų atlyginimai, darbo sauga, kompetencijų kėlimas ir aplinkosaugoje.

Mane rašyti paskatino aplinkos ministerijos sprendimas 6% padidinti miško kirtimo normą ateinančiam penkmečiui. Sprendimas grindžiamas siekiu pagaminti daugiau biokuro ir taip palaikyti žemas centrinio šildymo kainas.

Kodėl šis sprendimas brandžioje pilietinėje visuomenėje iššauktų protestų bangą? Nes buvo pasakyta, jog miškai bus kertami daugiau nei galima. Pagal tokią aplinkos ministerijos logiką, dar kitą penkmetį kirtimai gali būti didinami 10 – 15 %. Kirtimų apimtys gali būti didinamos kiek tik reikės, kad tik būtų pagaminta daugiau „biokuro”. Daugelis aplinkosaugininkų negali pasisakyti, nes dirba aplinkos ministerijai priklausančiose įstaigose. Piliečiai netiki, jog galima protestuoti ir ką nors pasiekti.

Mūsų visuomenėje tapo norma nesilaikyti savo pareigos – ginti savo teises.

Valstybiniai miškai yra visų piliečių, taip pat ir mano. Todėl aš prieštarauju, nepritariu sprendimui didinti man ir piliečiams priklausančio miško kirtimo normos, nesilaikant racionalaus miško išteklių naudojimo principų.

Vis tik, turiu vilties jog šis 6% klausimas yra aplinkos ministerijos klaida, nesusipratimas.

Visuomenininkų organizuoto renginio miškų reformos tema metu išgirdau viešą aplinkos ministerijos atstovo pastabą: „Jūs nepateikiate konkrečių pasiūlymų”.

Todėl savo pasiūlymą Aplinkos ministerijai noriu pristatyti viešai:

VALSTYBINIUOSE MIŠKUOSE ATSISAKYKIME PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ GRYNUOSE ĄŽUOLYNUOSE

Kodėl tai siūlau?

• Gryni ąžuolynai sudaro mažą, apie 2% Lietuvos miškų ploto dalį;
• Ąžuolyno vertę sudaro ne mediena, o biologinė įvairovė, kurios ąžuolyne, lyginant su kitais miškais, yra daugiausia;
• Pagal miškininkystės mokslą, ąžuolynas yra galutinė miško kaitos stadija. Tai tvari ekosistema, kuriai nereikalinga žmogaus priežiūra. Ąžuolynas atsikuria pats, sanitariniu požiūriu yra atsparus ligoms, kenkėjams, vėjovartoms ir kitiems veiksniams;
• Ąžuolas yra labai ilgaamžis medis, todėl jo medynas išlieka stabilus šimtmečiais;
• Dažnai lietuviško ąžuolo medienos kokybė yra prasta, daugiausia pagaminami žemiausios kokybės, D klasės, pigiausi pjautiniai rąstai ir malkinė mediena;
• Ąžuolo medieną nepatogu sandėliuoti ir sunku saugoti;
• Biržės atkūrimo ir priežiūros kaštai yra dideli;
• Kultūriškai, ąžuolynai labai brangūs lietuvio sąmonei;
• Sprendimą paprasta įgyvendinti, miškotvarkos projekte grynus (medyne auga 8 ir > dalys Ą) ąžuolynų sklypus pažymėti kaip nekertamais pagrindiniais miško kirtimais;
  Atsisakę ąžuolynų kirtimų valstybiniai miškai kokybiškai papildytų kertinių miško buveinių tinklą;
• Mažiausiomis lėšomis būtų sudarytos prielaidos išsaugoti biologinę įvairovę.

Atsisakę pagrindinių miško kirtimų ąžuolynuose mes nenustojame jų naudoti. Ąžuolyne randama biologinė įvairovė yra tinkamas tyrimo objektas ieškant aukščiausią pridėtinę vertę turinčių produktų – biotechnologijų. Būtina atkreipti mokslininkų dėmesį į šį galimą tyrimų objektą.

1.Kviečiu Lietuvos Respublikos Vyriausybę, aplinkos ministrą Kęstutį Navicką ir aplinkos ministeriją persvarstyti miško kirtimo normos padidinimo klausimą arba tinkamai jį pagrįsti.

2.Kviečiu apsvarstyti mano pasiūlytą ąžuolynų klausimą.

Kviečiu visus pritariančius mano pozicijai ir galinčius padėti įgyvendinti ąžuolynų klausimą susitelkti. Rašykite man [email protected]

Autorius yra miškininkas, ekologas.