Kultūros paveldo departamento skundas teismui atmestas

Lapkričio 13 d., Vilniaus apygardos administracinis teismas nepatenkino Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos prašymo panaikinti Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) sprendimą nepritarti KPD 2016 m. veiklos ataskaitai. Nustatyta, kad Paveldo komisija nepritardama ataskaitai veikė savo kompetencijos ribose, o priimtas sprendimo turinys yra motyvuotas, todėl KPD skundas atmestas kaip nepagrįstas. Tuo tarpu KPD skundą motyvavo tuo, kad toks Paveldo komisijos sprendimas pablogino KPD dalykinę reputaciją, sumenkino pasitikėjimą juo visuomenės akyse.

Teismas patvirtino, kad ataskaitos vertinimo kriterijus Paveldo komisija pasirinko reaguodama į visuomenės viešai iškeltas problemas paveldosaugos srityje. KPD veikla buvo vertinta pagal šiuos kriterijus: tarpinstitucinio bendradarbiavimo, specialaus teritorijų planavimo, visuomenei svarbių statybos projektų viešinimo bei paveldo inventorizavimo. Teismas pripažino, kad sprendime buvo detaliai atskleistos visos vertinimo sritys ir nesutiko su KPD argumentais, kad sprendime pateiktas ataskaitos vertinimas yra neišsamus.

Paveldo komisija, nepritardama ataskaitai, konstatavo, kad joje stokojama pagrindinių, su veikla susijusių problemų pateikimo ir jų sprendimo būdų, prioritetinių krypčių nustatymo, strateginio planavimo gairių ir siūlymų veiklai tobulinti įvardinimo. Kultūros paveldo inventorizacija, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimas užsitęsė, o KPD per mažai komunikavo su visuomene aktualizuojant jai svarbius statybos plėtros projektus bei vangiai bendradarbiavo su Paveldo komisija bei kitomis institucijomis, laiku nepateikdama arba pateikdama neišsamią prašomą informaciją, kas trukdė efektyviai atlikti viešojo administravimo funkcijas.

Paveldo komisija prašė papildyti svarstomą ataskaitą, ypatingą dėmesį skiriant KPD Vilniaus skyriaus veiklai. Paveldo komisija dar 2016 metų sprendime rekomendavo pagal parengtus kriterijus vertinti teritorinių skyrių veiklą, nustatyti pagrindines su jų veikla susijusias problemas ir galimus jų sprendimo būdus bei vertinimo rezultatus pateikti metinėje veiklos ataskaitoje, tačiau ši rekomendacija nebuvo įgyvendinta, o ataskaita nepapildyta prašomais kriterijais.

KPD atsisakymą pateikti papildytą ataskaitą Paveldo komisijai teismas įvertino kaip nenorą bendradarbiauti, kalbėti apie paveldosaugos  problemas,  jas spręsti bei kurti skaidresnę ir pažangesnę paveldosaugos sistemą.

Po to, kai 2017 m. gegužės 28 d. posėdyje Paveldo komisija nepritarė KPD ataskaitai, šis kreipėsi į teismą, teigdamas, kad Paveldo komisijos sprendimas pablogino dalykinę departamento reputaciją, sumenkino pasitikėjimą juo visuomenės akyse ir pažeidė šios institucijos teisę būti objektyviai įvertintam bei tinkamai informuotam apie priimtus administracinius sprendimus.

Teismas lapkričio 13 d. sprendime konstatavo, kad Paveldo komisija yra ekspertinė institucija, turinti teisę vertinti kultūros paveldo apsaugos funkcijas atliekančių institucijų ir įstaigų (šiuo atveju KPD) metines ataskaitas, įvardinti esamas problemas ir siūlyti tobulinti veiklą.

Paveldo komisija KPD metines veiklos ataskaitas vertina nuo 1999 metų. 1999, 2000 ir 2001 metais KPD veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. 2002, 2004, 2005 ir 2016 metais vertinant KPD metines veiklos ataskaitas iš esmės buvo konstatuoti tie patys veiklos trūkumai, taip pat įvardijant, kad pateikiamos KPD metinės veiklos ataskaitos yra neišsamios. KPD yra kreipęsis į teismą dėl nepritarimo jo 1999 m. ataskaitai. Tą kartą KPD skundas taip pat buvo atmestas.