Rugsėjo 18 d. Latvijoje, Rygos Tautos namuose (Rīgas Latviešu biedrības nams) vienas iš Sąjūdžio pradininkų, filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis, šį pirmadienį Biržų pilyje oficialiai paskelbęs, kad dalyvaus 2019-ųjų Lietuvos prezidento rinkimuose, susitiko su Rygos lietuviais ir latviais remiančiais jo iškeltą Latvijos ir Lietuvos sandraugos idėją.
Susitikimui vadovavo vienas žinomiausių Latvijos kino režisierių Janis Streičas. Renginyje dalyvavo humanitarinių mokslų daktarė Dagmara Beitnarė, Rygos Tautos namų pirmininkas Guntis Gailytis, kalbininkas ir diplomatas Albertas Sarkanis, kultūrologė Anta Rugatė, politikas Intas Calytis, Latvijos olimpinio komiteto garbės pirmininkas Vilnis Baltinis, žinomas žurnalistas, „Atmodas“ kūrėjas Viktoras Avuotinis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas (VLKK) Audrys Antanaitis, Lietuvos ir Latvijos forumo pirmininkas Alvydas Butkus ir kiti abiejų Baltijos šalių šviesuomenės atstovai.
Juozaitis trumpai apžvelgė latvių ir lietuvių istorinius santykius, pabrėžė, kokia apverktina dabartinė tarpvalstybinių santykių būsena. Neliko nepaliestos ir A. Juozaičio kandidatavimo į Lietuvos prezidentus aplinkybės, latviškas šio kandidatavimo kontekstas.
Daug dėmesio buvo skirta bendros Lietuvos ir Latvijos sandraugos kūrimo galimybių aptarimui. A. Juozaitis ne tik išdėstė būsimos sandraugos galimos strategijos kryptis, bet ir institucinius tokio „abiejų šalių tandemo“ rėmus, kurie yra įvardinti, kaip abiejų šalių sandrauga arba konfederacija..
Juozaitis jau daugelį metų propaguoja strateginę Latvijos ir Lietuvos bendrystę. Apie Lietuvos ir Latvijos sandraugos būtinybę jis yra rašęs ne tik Lietuvos bet ir Latvijos spaudoje. Šios strategijos pagrindines kryptis jis trumpai yra paskelbęs ir savo Feisbuko paskyroje.
„Džiugu, kad pasiūlymas susilaukė gyvo atbalsio abiejose baltų valstybėse. Broliukai latviai išgirdo kvietimą kalbėti apie pribrendusią dviejų sesių Lietuvos ir Latvijos sandraugą… Rugpjūčio 14 d.vienas didžiausių Latvijos dienraščių „Nepriklausomas ryto laikraštis“ „Neatkarīgā Rīta Avīze“ paskelbė mano straipsnį „Latvija ir Lietuva. Palaiminta sandrauga“, kuris prieš tai buvo atspausdintas ir Lietuvos žiniasklaidoje. Praeitą savaitę „Neatkarīgā Rīta Avīze“ paskelbė ir mano interviu šiuo klausimu „Kiekviena sau Lietuva ir Latvija nebus laimingos“. Na, o šiandien šią idėja sėkmingai aptarėme susitikime su Latvijos šviesuomene Rygoje. Susibūrė įspūdinga Sandraugos palaikymo grupė Latvijoje.“, – džiaugėsi A. Juozaitis.
Juozaitis įsitikinęs, kad abiems Baltijos šalims kilusius egzistencinius ir geopolitinius iššūkius Latvija ir Lietuva drauge išspręs daug lengviau ir geriau. Pasak jo, nuo romantinės dviejų tautų vienybės idėjos atėjo laikas pereiti prie konkretaus, „kieto“ dvišalių santykių modelio, kuris griežtai įpareigotų jau veikiančias institucijas kryptingai dirbti, įgyvendinant drauge nustatytą strategiją. Ši strategija, pasak jo, nesiūlo jokių viršnacionalinių institucijų ar papildomos biurokratijos bei išlaidų.
„Sandrauga būtų įsteigta „kompleksiška“ tarpvalstybine sutartimi, kurią ratifikuotų šalių parlamentai. Ji veiktų lygiateisio pariteto pagrindais. O vienais pagrindinių siūlomos Sandraugos tikslų būtų nuostatos, kurioms abi šalys jau anksčiau buvo pritarusios, bet jos taip ir liko iki šiol neįgyvendintos“, – teigė A. Juozaitis.
Siūloma Latvijos ir Lietuvos tarpparlamentinei grupei suteikti papildomus įgaliojimus ir netgi Latvijos ir Lietuvos Senato titulas. Šis Senatas siūlytų teisės aktus Sandraugos veiklai ir jos stiprinimui, be to turėtų ir teisės aktų, trukdančių bendram veikimui, stabdymo iniciatyvą. Vykdomosios valdžios srityje abi Vyriausybės įsteigtų bendrą Strateginį komitetą, užsienio politikos srityje – dvišalį Strateginį biurą. Sutartis numatytų ir kitus dvišalio glaudaus bendradarbiavimo „steiginius“, nedidinant jų veiklos administravimo išlaidų.
Latvijos ir Lietuvos konfederacija nedubliuotų Baltijos asamblėjos, bet tik pagyvintų jos darbą. Glaudesnis Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas tik sustiprintų ir visų trijų Baltijos šalių ryšį. A.Juozaičio manymu, Sandrauga duotų daugiau naudos ir platesnėje tarptautinėje politikoje, taip pat ir daugiašalio bendradarbiavimo struktūrose, tokiose kaip NATO ar ES, JTO.
Susitikimo su Latvijos šviesuomenę Rygos Tautos namuose išvakarėse A. Juozaitis kartu VLKK pirmininku A. Antanaičiu apsilankė latvių Valstybinės kalbos centre, kuris pagal savo funkcijas iš dalies atitinka Lietuvos VLKK. Drauge su latvių kalbos specialistais jie aptarė baltų kalboms kylančius naujausius iššūkius bei pasikeitė valstybinės kalbos politikos patirtimi.
Būtina artimiau bendradarbiauti su mums artima Latvija ir giminingais broliais latviais. Likome tik dvi gyvos baltų gentys: lietuviai ir latviai. Visos kitos mums artimos vakarų baltų – aisčių gentys jau sunaikintos. A. Juozaitis deda daug pastangų, kad bendrautume, kad kartu spręstume kultūros, švietimo, turizmo ar kitas problemas. Palaikom jo siekius.
Apie A.Juozaičio konkurentą.
Nausėda yra iš BANKO ir jo rinkimų štabo vadovė Algė Budrytė – taip pat. Ji dirbo tame pačiame SEBe vyriausiąja analitike.
2016 spalį užregistruota UAB „International Fintech“ iš Lietuvos banko gavo elektroninių pinigų įstaigos licenciją, kuri suteikia galimybę teikti elektroninės piniginės bei elektroninių pinigų paslaugas. Algė Budrytė tuomet tapo šio UABo laikinąja vadove, vėliau buvo įvardijama generaline direktore. Iki šių metų liepos šioje bendrovėje buvo tik 2 darbuotojai. Šiuo metu – 3.
Įdomu tai, kad „International Fintech“ savininkai – IZRAELIO verslininkai Eyal Nachum ir Tamir Zoltovski. Jie 2016 m. Lietuvoje įkūrė ir antrą kompaniją – „Moneta International“. Abi įmonės registruotos tuo pačiu adresu – Vilniuje, Jogailos g.4. Jai vadovauti ėmėsi taip pat Algė Budrytė, dabartinė Nausėdos rinkimų štabo vadovė.
Taip kad.. Nausėdai už nugaros – ne tik skandinavų bankai, ne tik skandinavams priklausanti Lietuvos žiniasklaida.
Už Nausėdos – ir žydų valstybė יִשְׂרָאֵל .
kaip sakoma, ate, prezidentyste. Idėjos turi pribręsti, o ne būti numetamos visu luitu ant nepasiruošusių galvų. Juolab, ne tokios jau ir geros idėjos. Kokia dar sandrauga, kai jau vienoje kaip ir “sandraugoje” (ES) esame? Ar maža dar derinimų su kitais? Kalbame apie dvi savarankiškas tautas, ir kitaip nebus. Galima nebent tik mėginti labiau suartinti, pvz., kaip skandinavus tarpusavyje. Tam reikia tik vieno dalyko – kad ir latviai, ir lietuviai pakankamai gerai suprastų vieni kitų kalbą. Ir jokių suverenitetą ribojančių žodžių tam naudoti nereikia – užtenka paprasto sutarimo apie latvių ir lietuvių kaip užsienio kalbos pradmenis abiejų šalių mokyklose. Kai užaugs pakankamai daug jaunų žmonių, sugebančių be kitų kalbų pagalbos susikalbėti lietuviams su latviais, jie ir nuspręs, ar verta mėginti dar labiau suartėti “sandraugose”, ar pakanka ir to, kas sukurta.
Artimesnei bendrystei, ne tiktai tarp lietuvių ir latvių, o aplamai tarp bet kokių žmonių, tarp bet kokių tautų, kalbos problema yra pirmučiausia…
Sunku įsivaizduoti, kad mokyklose lietuvių ir latvių vaikai pradėtų mokytis vieni kitų kalbas. Tiesiog mažoka motyvacijos… O jeigu ateityje dar ir estai sugalvotų prisidėti artimesnei bendrystei? Tai tada ką, dar ir estų kalbą? Nelogiška. Trūksta netik motyvacijos. Trūksta perspektyvos.
Esperanto (tarptautinė kalba) – lengvai išmokstama, logiška – būtų kitas reikalas. Tuo labiau, kad tarp lietuvių ir latvių yra gilios esperantininkų tradicijos. Ir kas ne mažiau svarbu, tai būtų gyvas, sektinas pavyzdys kitoms tautoms.
man visiškai nesunku tai įsivaizduoti. Mūsų kalbos yra pakankamai panašios, tetrūksta įdėti labai nedaug pastangų jauname amžiuje – ledams pralaužti, ir turėsime tai, į ką galima su pavydu žiūrėti Skandinavijoje, kai 3 neskaitlingos tautos gali susikalbėti savo kalba net 4 valstybėse (dėl islandų nesu tikras, todėl nepriskaičiavau). Tuo tarpu, esperanto kalba yra daugiau mėgėjams, ir ją išmokti, kaip lietuviui, taip ir latviui, gerokai sudėtingiau negu pramokti vienas kito kalbą. Be to, ta kalba – betautė. Universalios pasaulio kalbos idėja buvo gera, bet tik savo laikmečiui, o dabar technologijos vystosi taip greitai, kad greitai svetimų kalbų mokymosi klausimas iš viso taps neaktualus, todėl, jei norime ateityje turėti betarpišką, gyvą bendravimą su latviais, reikia paskubėti pramokti latvių kalbos (tiek, kad suprastume, ką jie sako), o jiems – mūsų (tiek, kad jie suprastų, ką mes sakome).
Tai kur Juozaičio rinkimų štabas?