Antradienis, 28 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Baltų žemėse

A. Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais

www.alkas.lt
2018 09 18 17:17
6
Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | alkas.lt nuotr., J. Vaiškūno nuotr.

Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | alkas.lt nuotr., J. Vaiškūno nuotr.

Arvydas Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Arvydas Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 18 d. Latvijoje, Rygos Tautos namuose (Rīgas Latviešu biedrības nams) vienas iš Sąjūdžio pradininkų, filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis, šį pirmadienį Biržų pilyje oficialiai paskelbęs, kad dalyvaus 2019-ųjų Lietuvos prezidento rinkimuose, susitiko su Rygos lietuviais ir latviais remiančiais jo iškeltą Latvijos ir Lietuvos sandraugos idėją.

Susitikimui vadovavo vienas žinomiausių Latvijos kino režisierių Janis Streičas. Renginyje dalyvavo humanitarinių mokslų daktarė Dagmara Beitnarė, Rygos Tautos namų pirmininkas Guntis Gailytis, kalbininkas ir diplomatas Albertas Sarkanis, kultūrologė Anta Rugatė, politikas Intas Calytis, Latvijos olimpinio komiteto garbės pirmininkas Vilnis Baltinis, žinomas žurnalistas, „Atmodas“ kūrėjas  Viktoras Avuotinis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas (VLKK) Audrys Antanaitis, Lietuvos ir Latvijos forumo pirmininkas Alvydas Butkus ir kiti abiejų Baltijos šalių šviesuomenės atstovai.

Juozaitis trumpai apžvelgė latvių ir lietuvių istorinius santykius, pabrėžė, kokia apverktina  dabartinė tarpvalstybinių santykių būsena.  Neliko nepaliestos ir A. Juozaičio kandidatavimo į Lietuvos prezidentus aplinkybės, latviškas šio kandidatavimo kontekstas. 

Daug dėmesio buvo skirta bendros Lietuvos ir Latvijos sandraugos kūrimo galimybių aptarimui. A. Juozaitis ne tik išdėstė būsimos sandraugos galimos strategijos kryptis, bet ir institucinius tokio „abiejų šalių tandemo“ rėmus, kurie yra įvardinti, kaip abiejų šalių sandrauga arba konfederacija..

Arvydas Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Arvydas Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Juozaitis jau daugelį metų propaguoja strateginę Latvijos ir Lietuvos bendrystę. Apie Lietuvos ir Latvijos sandraugos būtinybę jis yra rašęs ne tik Lietuvos bet ir Latvijos spaudoje. Šios strategijos pagrindines kryptis jis trumpai yra paskelbęs ir savo Feisbuko paskyroje.

Arvydas Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Arvydas Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Džiugu, kad pasiūlymas susilaukė gyvo atbalsio abiejose baltų valstybėse. Broliukai latviai išgirdo kvietimą kalbėti apie pribrendusią dviejų sesių Lietuvos ir Latvijos sandraugą… Rugpjūčio 14 d.vienas didžiausių Latvijos dienraščių „Nepriklausomas ryto laikraštis“ „Neatkarīgā Rīta Avīze“  paskelbė mano  straipsnį „Latvija ir Lietuva. Palaiminta sandrauga“, kuris prieš tai buvo atspausdintas ir Lietuvos žiniasklaidoje. Praeitą savaitę „Neatkarīgā Rīta Avīze“ paskelbė ir mano interviu šiuo klausimu „Kiekviena sau Lietuva ir Latvija nebus laimingos“.  Na, o šiandien šią idėja sėkmingai aptarėme susitikime su Latvijos šviesuomene Rygoje. Susibūrė įspūdinga Sandraugos palaikymo grupė Latvijoje.“, – džiaugėsi A. Juozaitis.

Arvydas Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Arvydas Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Juozaitis įsitikinęs, kad abiems Baltijos šalims kilusius egzistencinius ir geopolitinius iššūkius Latvija ir Lietuva drauge išspręs daug lengviau ir geriau. Pasak jo, nuo romantinės dviejų tautų vienybės idėjos atėjo laikas pereiti prie konkretaus, „kieto“ dvišalių santykių modelio, kuris griežtai įpareigotų jau veikiančias institucijas kryptingai dirbti, įgyvendinant drauge nustatytą strategiją. Ši strategija, pasak jo, nesiūlo jokių viršnacionalinių institucijų ar papildomos biurokratijos bei išlaidų.

„Sandrauga būtų įsteigta „kompleksiška“ tarpvalstybine sutartimi, kurią ratifikuotų šalių parlamentai. Ji veiktų lygiateisio pariteto pagrindais. O vienais pagrindinių siūlomos Sandraugos tikslų būtų nuostatos, kurioms abi šalys jau anksčiau buvo pritarusios, bet jos taip ir liko iki šiol neįgyvendintos“, – teigė A. Juozaitis.

Arvydas Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Arvydas Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Siūloma Latvijos ir Lietuvos tarpparlamentinei grupei suteikti papildomus įgaliojimus ir netgi Latvijos ir Lietuvos Senato titulas. Šis Senatas siūlytų teisės aktus Sandraugos veiklai ir jos stiprinimui, be to turėtų ir teisės aktų, trukdančių bendram veikimui, stabdymo iniciatyvą. Vykdomosios valdžios srityje abi Vyriausybės įsteigtų bendrą Strateginį komitetą, užsienio politikos srityje – dvišalį Strateginį biurą. Sutartis numatytų ir kitus dvišalio glaudaus bendradarbiavimo „steiginius“, nedidinant jų veiklos administravimo išlaidų.

Arvydas Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Arvydas Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Latvijos ir Lietuvos konfederacija nedubliuotų Baltijos asamblėjos, bet tik pagyvintų jos darbą. Glaudesnis Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas tik sustiprintų ir visų trijų Baltijos šalių ryšį. A.Juozaičio manymu, Sandrauga duotų daugiau naudos ir platesnėje tarptautinėje politikoje, taip pat ir daugiašalio bendradarbiavimo struktūrose, tokiose kaip NATO ar ES,  JTO.

Arvydas Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Arvydas Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Susitikimo su Latvijos šviesuomenę Rygos Tautos namuose išvakarėse A. Juozaitis kartu VLKK pirmininku A. Antanaičiu apsilankė latvių Valstybinės kalbos centre, kuris pagal savo funkcijas iš dalies atitinka Lietuvos VLKK.  Drauge su latvių kalbos specialistais jie aptarė baltų kalboms kylančius naujausius iššūkius bei pasikeitė valstybinės kalbos politikos patirtimi.

Audrys Antanaitis Rygoje susitikime su latvių Valstybinės kalbos centro pirmininku Mariumi Baltiniu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Audrys Antanaitis Rygoje susitikime su latvių Valstybinės kalbos centro pirmininku Mariumi Baltiniu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nidoje susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų Užsienio reikalų komitetų delegacijos
  2. A. Juozaitis. Metas vienyti Lietuvos ir Latvijos ateitį (video)
  3. Latvijos spaudoje – mintys apie Lietuvos ir Latvijos sandraugą
  4. A. Juozaitis: Latvijos laukai jau primena tundrą, jie be žmogaus
  5. A.Juozaitis. Latvijos prezidentas – turtuolis
  6. Rengiama Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvų studija
  7. A.Juozaitis. Apie nūdienos Latvijos mitus (video)
  8. Rokiškyje posėdžiavo Lietuvos ir Latvijos vyriausybės
  9. Seime vyks V Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimas
  10. Lietuvos ir Latvijos seimų nariai susitiks Joniškyje
  11. Lietuvos-Latvijos-Estijos tautininkai vienysis Bauskėje (video)
  12. Lietuvos ir Latvijos seimų pirmininkai minės Baltų vienybės dieną
  13. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą
  14. Susitiko Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai
  15. Žagarėje susitiks Lietuvos Seimo ir Latvijos Saeimos atstovai
  16. Kaimyninės Lietuvos ir Latvijos savivaldybės vykdys bendrą turizmo projektą
  17. Lietuvos ir Latvijos agentūros skatins naujoves: pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas
  18. Šiandien sukanka 25 metai kai buvo atkurti Latvijos – Lietuvos diplomatiniai santykiai
  19. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Jūrmaloje aptarė ES darbotvarkę ir dvišalius klausimus
  20. A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Gera iniciatyva says:
    4 metai ago

    Būtina artimiau bendradarbiauti su mums artima Latvija ir giminingais broliais latviais. Likome tik dvi gyvos baltų gentys: lietuviai ir latviai. Visos kitos mums artimos vakarų baltų – aisčių gentys jau sunaikintos. A. Juozaitis deda daug pastangų, kad bendrautume, kad kartu spręstume kultūros, švietimo, turizmo ar kitas problemas. Palaikom jo siekius.

    Atsakyti
  2. T0mas J. says:
    4 metai ago

    Apie A.Juozaičio konkurentą.
    Nausėda yra iš BANKO ir jo rinkimų štabo vadovė Algė Budrytė – taip pat. Ji dirbo tame pačiame SEBe vyriausiąja analitike.
    2016 spalį užregistruota UAB „International Fintech“ iš Lietuvos banko gavo elektroninių pinigų įstaigos licenciją, kuri suteikia galimybę teikti elektroninės piniginės bei elektroninių pinigų paslaugas. Algė Budrytė tuomet tapo šio UABo laikinąja vadove, vėliau buvo įvardijama generaline direktore. Iki šių metų liepos šioje bendrovėje buvo tik 2 darbuotojai. Šiuo metu – 3.
    Įdomu tai, kad „International Fintech“ savininkai – IZRAELIO verslininkai Eyal Nachum ir Tamir Zoltovski. Jie 2016 m. Lietuvoje įkūrė ir antrą kompaniją – „Moneta International“. Abi įmonės registruotos tuo pačiu adresu – Vilniuje, Jogailos g.4. Jai vadovauti ėmėsi taip pat Algė Budrytė, dabartinė Nausėdos rinkimų štabo vadovė.
    Taip kad.. Nausėdai už nugaros – ne tik skandinavų bankai, ne tik skandinavams priklausanti Lietuvos žiniasklaida.
    Už Nausėdos – ir žydų valstybė יִשְׂרָאֵל‬ .

    Atsakyti
  3. -.-.- says:
    4 metai ago

    kaip sakoma, ate, prezidentyste. Idėjos turi pribręsti, o ne būti numetamos visu luitu ant nepasiruošusių galvų. Juolab, ne tokios jau ir geros idėjos. Kokia dar sandrauga, kai jau vienoje kaip ir “sandraugoje” (ES) esame? Ar maža dar derinimų su kitais? Kalbame apie dvi savarankiškas tautas, ir kitaip nebus. Galima nebent tik mėginti labiau suartinti, pvz., kaip skandinavus tarpusavyje. Tam reikia tik vieno dalyko – kad ir latviai, ir lietuviai pakankamai gerai suprastų vieni kitų kalbą. Ir jokių suverenitetą ribojančių žodžių tam naudoti nereikia – užtenka paprasto sutarimo apie latvių ir lietuvių kaip užsienio kalbos pradmenis abiejų šalių mokyklose. Kai užaugs pakankamai daug jaunų žmonių, sugebančių be kitų kalbų pagalbos susikalbėti lietuviams su latviais, jie ir nuspręs, ar verta mėginti dar labiau suartėti “sandraugose”, ar pakanka ir to, kas sukurta.

    Atsakyti
  4. Romas says:
    4 metai ago

    Artimesnei bendrystei, ne tiktai tarp lietuvių ir latvių, o aplamai tarp bet kokių žmonių, tarp bet kokių tautų, kalbos problema yra pirmučiausia…
    Sunku įsivaizduoti, kad mokyklose lietuvių ir latvių vaikai pradėtų mokytis vieni kitų kalbas. Tiesiog mažoka motyvacijos… O jeigu ateityje dar ir estai sugalvotų prisidėti artimesnei bendrystei? Tai tada ką, dar ir estų kalbą? Nelogiška. Trūksta netik motyvacijos. Trūksta perspektyvos.
    Esperanto (tarptautinė kalba) – lengvai išmokstama, logiška – būtų kitas reikalas. Tuo labiau, kad tarp lietuvių ir latvių yra gilios esperantininkų tradicijos. Ir kas ne mažiau svarbu, tai būtų gyvas, sektinas pavyzdys kitoms tautoms.

    Atsakyti
    • -.-.- says:
      4 metai ago

      man visiškai nesunku tai įsivaizduoti. Mūsų kalbos yra pakankamai panašios, tetrūksta įdėti labai nedaug pastangų jauname amžiuje – ledams pralaužti, ir turėsime tai, į ką galima su pavydu žiūrėti Skandinavijoje, kai 3 neskaitlingos tautos gali susikalbėti savo kalba net 4 valstybėse (dėl islandų nesu tikras, todėl nepriskaičiavau). Tuo tarpu, esperanto kalba yra daugiau mėgėjams, ir ją išmokti, kaip lietuviui, taip ir latviui, gerokai sudėtingiau negu pramokti vienas kito kalbą. Be to, ta kalba – betautė. Universalios pasaulio kalbos idėja buvo gera, bet tik savo laikmečiui, o dabar technologijos vystosi taip greitai, kad greitai svetimų kalbų mokymosi klausimas iš viso taps neaktualus, todėl, jei norime ateityje turėti betarpišką, gyvą bendravimą su latviais, reikia paskubėti pramokti latvių kalbos (tiek, kad suprastume, ką jie sako), o jiems – mūsų (tiek, kad jie suprastų, ką mes sakome).

      Atsakyti
  5. Pupu dede says:
    4 metai ago

    Tai kur Juozaičio rinkimų štabas?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais

2022 06 25
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje | lrp.lt nuotr.

ES priėmė istorinius sprendimus dėl kandidačių statuso Ukrainai ir Moldovai

2022 06 24
G. Nausėda susitiko su ESBO generaline sekretore

G. Nausėda susitiko su ESBO generaline sekretore

2022 06 21
Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai | VILNIUS TECH archyvo nuotr.

Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai

2022 06 21
Prezidentas ragino Seimą tęsti sklandų darbą

Prezidentas ragino Seimą tęsti sklandų darbą

2022 06 20
Birželio sukilimas | rengėjų nuotr.

Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti!

2022 06 20
Poilsiaujant Latvijoje – atidumas paukščiams

Poilsiaujant Latvijoje – atidumas paukščiams

2022 06 19
Kauno IX forto muziejaus parodos „Lietuvos gyventojų tremtys antrosios sovietinės okupacijos metais” dalis | 9fortomuziejus.lt nuotr.

J. Survilaitė. A. Koniukovas: pančiai Lietuvai

2022 06 16
Lietuvai – svarbus saugaus eismo apdovanojimas

Lietuvai – svarbus saugaus eismo apdovanojimas

2022 06 15
Pexels.com, A. Najaro nuotr.

Rusijos Dūmoje – siūloma naikinti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą

2022 06 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Muziejai pavasarį sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių | lrv.lt nuotr.
Istorija

Muziejai sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių

2022 06 28
Lietuvos autorių knygos Ukrainoje bus leidžiamos ir garsiniu formatu | R. Statulevičiūtės-Kaučikienės nuotr.
Kultūra

Lietuvos autorių knygos – garsiniu formatu

2022 06 28
Sostinėje tvarkoma Minsko plento atkarpa
Lietuvoje

Sostinėje tvarkoma Minsko plento atkarpa

2022 06 28
Algis Kasperavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius

2022 06 28
Rasos šventė ant Altonės piliakalnio | O. Gaidamavičiūtės nuotr.
Etninė kultūra

Rasos šventė ant Altonės piliakalnio

2022 06 27
Rusijos agresija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10

2022 06 27
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Naujas „Sodros“ įmokų kodas – 444

2022 06 27
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas vyksta į NATO viršūnių susitikimą

2022 06 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10
  • Povilas apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Grėsmė kišenėje apie Policija įspėja: sukčiai vėl suaktyvėjo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Muziejai sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių
  • Lietuvos autorių knygos – garsiniu formatu
  • Sostinėje tvarkoma Minsko plento atkarpa
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1666; komentarų: 33
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 976; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 872; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 728; komentarų: 7
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 600; komentarų: 8
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 588; komentarų: 9

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais

by Kristina Aleknaitė
2022 06 25
6
Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, susiklosčius palankioms sąlygoms, griuvus imperijoms, pirmiausia carinei Rusijai, lietuvių tautai ant tų griuvėsių pavyko sukurti savo...

Skaityti toliau

ES priėmė istorinius sprendimus dėl kandidačių statuso Ukrainai ir Moldovai

by daiva
2022 06 24
0
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Briuselyje. Birželio 23 d. vykusioje EVT sesijoje Europos...

Skaityti toliau

G. Nausėda susitiko su ESBO generaline sekretore

by Ditė Česėkaitė
2022 06 21
0
G. Nausėda susitiko su ESBO generaline sekretore

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) generaline sekretore Helga Maria Šmid. Prezidentas išreiškė Lietuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10
  • Povilas apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Grėsmė kišenėje apie Policija įspėja: sukčiai vėl suaktyvėjo
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10

Kitas straipsnis
Lietuviškas medus pradedamas eksportuoti į Japoniją

Lietuviškas medus pradedamas eksportuoti į Japoniją

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai