Romuvos stovykla | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Rugpjūčio 10-16 dienomis Švenčionių rajone, netoli Sarių miestelio įsikūrusiame Dvarčiškių kaime, dar vadinamame Romuvos kaimu, vyks kasmetinė, bet šiemet neeilinė, 30-oji Romuvos stovykla. Lietuvos Ramuvų sąjungos (LRS) kasmet rengiama vaikų ir jaunimo stovykla šiemet bus skirta lietuviškam Vyčiui ir vadinsis – “Vytis – lietuviškos tapatybės simbolis”.
“Romuvos stovykla “tai puiki proga susitikti su tais, kurie kūrė pirmąją stovyklos ugnį, su tais, kurie stovykloje gal ne visus 30 metų, bet nuo pat savo gimimo. Kažkam ši stovykla bus pirmoji, kažkam 22-oji, o kažkam 30-toji.
Skaičiai kalba patys už save. Kiekvienas stovyklos rengėjas savo širdyje nešiojasi Vytį. Būtent jis neleidžia nuleisti rankų, būtent jis kiekvieną pavasarį savo pasaga bilsnoja į paširdžius primindamas – “jau laikas”. Laikas kviesti jus visus susiburti ir tvirtai, lyg kalaviją, savo rankoje laikyti draugo ranką, nes tik būdami vieningi mes esam JĖGA.
Tegul širdys pritaria būgnų dudenimui, tegul plienas žvanga perkūniška jėga o laukai, kalnai ir kloniai teskamba nuo dainų. Nes Lietuva gyvuos tol, kol ant Motinos Žemės stovės bent vienas lietuvis!” – rašo stovyklos rengėjai Lietuvos Romuvos interneto svetainėje Romuva.lt.
Stovykloje bus derinamas darbas ir poilsis, šventės šurmulys ir ramybė, stovyklos dienotvarkėje numatytos: apeigos, paskaitos, užsiėmimai amatais, pasidainavimas su apeiginio folkloro grupe “Kūlgrinda”, žygiai ir naktišokiai. Taip pat visų lauks tradicinė Žolinės šventė.
Kas vakarą stovykloje degs laužai ir garuos kvepiantis vakariene didysis stovyklos katilas. Stovyklos dalyviai įsikurs savo atsivežtose palapinėse stovyklos sodyboje. Kasdien vakarienei bus verdama Krivio košė, kuria galės vaišintis kiekvienas. Kiekvieną dieną bus galimybė užsisakyti pietus, kuriuos atveš iš gretimame kaime esančios kavinės.
Jaunesni nei 16-os metų stovyklos dalyviai į stovyklą gali atvykti su vyresniu šeimos nariu, giminaičiu ar draugu arba su visa šeima!
Sužinoti daugiau apie stovyklą galima tel.: +370 67674057.
Šių metų stovyklos veiklas iš dalies rėmia Lietuvos kultūros taryba ir UAB “Protingesnis.lt”.
Romuvos stovykla 2016 m. Vaivos Girskienės nuotraukos:
Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.
Pagal romuvius yra toks įsivaizdavimas jog baltai buvo artimi induizmui todėl nes lietuvių kalba yra artima sanskritui, vadinasi kažkaip kažkokiais būdais čia indai paliko savo pėdasaką ir kultūrą, iki pabalčio nuo seno buvo atkeliavusi indų kultūra. Nors margam Pasauliui yra žinoma jog, induizmui stiprią įtaka turėjo arijai nukriavę indiją, mėlinakiai baltieji, tai yra senovės Europiečiai. Arijai buvo nereligingi pagonys, artimi su gamta, neturėję savo rašto, jų kalba buvo įamžinta religingoje senovės indijoje, kur raštas buvo puoselėjamas. Taip, kad ne indai atnešė į Europą savo kultūrą, o europiečiai nunešė savo kalbą į indiją. Pasisakitinėkite daugiau šaltinių ne tik vedrusų lempas. Senovės europiečiai neturėjo nieko bendro su induizmu nepaisant to jog kalba artima sanskritui.
Tu ma lyg pat esi krikščioniškas, dvigubas tai yr runa nusakanti tūkstantį kryžių šis simbolis buvo dar tada kai krikščionybės nė kvapo nebuvo ant šio svieto indai irgi turi vytį baltą raitelį raudonam fone be jokios papildomos simbolikos. Čia yra du lygiakraščiai sujungti kryžiai, o pas katalikus yr T raidės kryžius, pasianalizuok katalikų simboliką, kuri jų yr tikroji, o kuri yr kitų tautų vogtoji ir pritaikyta pagal tų tautų simboliką, pasižiūrėk tautinėse juostose kiek yr kryžiokų, svastikos pagrindas ir gi yr kryžiokas su užlenktais galais tai gal ir gi katalikų simbolis. Ma lyg esi fanatikas iki kaulu smegenu kur tik kryžius vaidenas ten ir katalikas sėdi… 😉
Stovyklos kaina-140 litų (40 eurų) žmogui !!!!! Buvo kažkada 20-30 litų.Toks įspūdis kad Romuvai svarbiausia biznis-dar pinigėliai už tradicinę religinę bendriją ateis-galima sakyti visai neblogas biznio projektas.
Pagal romuvius yra toks įsivaizdavimas jog baltai buvo artimi induizmui todėl nes lietuvių kalba yra artima sanskritui, vadinasi kažkaip kažkokiais būdais čia indai paliko savo pėdasaką ir kultūrą, iki pabalčio nuo seno buvo atkeliavusi indų kultūra. Nors margam Pasauliui yra žinoma jog, induizmui stiprią įtaka turėjo arijai nukriavę indiją, mėlinakiai baltieji, tai yra senovės Europiečiai. Arijai buvo nereligingi pagonys, artimi su gamta, neturėję savo rašto, jų kalba buvo įamžinta religingoje senovės indijoje, kur raštas buvo puoselėjamas. Taip, kad ne indai atnešė į Europą savo kultūrą, o europiečiai nunešė savo kalbą į indiją. Pasisakitinėkite daugiau šaltinių ne tik vedrusų lempas. Senovės europiečiai neturėjo nieko bendro su induizmu nepaisant to jog kalba artima sanskritui.
Tu ma lyg pat esi krikščioniškas, dvigubas tai yr runa nusakanti tūkstantį kryžių šis simbolis buvo dar tada kai krikščionybės nė kvapo nebuvo ant šio svieto indai irgi turi vytį baltą raitelį raudonam fone be jokios papildomos simbolikos. Čia yra du lygiakraščiai sujungti kryžiai, o pas katalikus yr T raidės kryžius, pasianalizuok katalikų simboliką, kuri jų yr tikroji, o kuri yr kitų tautų vogtoji ir pritaikyta pagal tų tautų simboliką, pasižiūrėk tautinėse juostose kiek yr kryžiokų, svastikos pagrindas ir gi yr kryžiokas su užlenktais galais tai gal ir gi katalikų simbolis. Ma lyg esi fanatikas iki kaulu smegenu kur tik kryžius vaidenas ten ir katalikas sėdi… 😉
Stovyklos kaina-140 litų (40 eurų) žmogui !!!!! Buvo kažkada 20-30 litų.Toks įspūdis kad Romuvai svarbiausia biznis-dar pinigėliai už tradicinę religinę bendriją ateis-galima sakyti visai neblogas biznio projektas.