Aistros dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo tiems, kurie priima kitos šalies pilietybę, vis dar kunkuliuoja. Ir, panašu, nenurims iki pat planuojamo referendumo dėl Dvigubos pilietybės įstatymo. Ši dvigubos pilietybės idėja, pasak aktyvios Sąjūdžio dalyvės, humanitarinių mokslų daktarės Jūratės Laučiūtės, jau spėjo supriešinti tautą. Kam to reikėjo? Ir su kuo kariaus į kovą kviečiami užsienyje gyvenantys lietuviai?
– Beveik pusę savo gyvenimo pragyvenote Rusijoje, Sankt Peterburge, tad pažįstate gyvenimą ir jausmą toli nuo Lietuvos. Ką manote apie dabar aštriai diskutuojamą dvigubos pilietybės idėją ir referendumą dėl dvigubos pilietybės?
– Labai liūdna dėl to. Mūsų, lietuvių, ir taip yra nedaug, o dabar dar esame priešinami šiuo klausimu. Taip, daug metų gyvenau ne Lietuvoje, bet mylėti Lietuvą man niekas netrukdė, juolab Lietuvos pilietybės neturėjimas. Juk sovietmečiu nebuvo tokios valstybės Lietuva, nebuvo ir Lietuvos pilietybės. Be to, daugybė lietuvių daug metų gyveno kas Australijoje, kas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kas Rusijoje – ir jiems nekilo problema, kad, neturint Lietuvos pilietybės, negalima mylėti Lietuvos. Dabar išlindo dvigubos pilietybės idėja ir atsirado problema, dėl kurios kaltinčiau tuos, kurie susuko žmonėms galvas kalbomis apie prigimtinę pilietybės teisę. Jeigu valstybė būtų toks prigimtinis daiktas, tada galbūt ir būtų galima kalbėti apie prigimtinę pilietybės teisę. Bet valstybė yra laikinas, besikeičiantis darinys, o pilietybė yra susitarimas tarp valstybės ir piliečio. Nėra valstybės, nėra ir susitarimo. Pilietybę galima suteikti, galima atimti. Nenoriu sakyti vardų, kas šitą dvigubos pilietybės kvailystę paskleidė, bet jie turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kad supriešino mūsų tautą.
Negi užsienio lietuviai, susibūrę į Pasaulio lietuvių bendruomenę, nežino, kas yra Konstitucija, kas yra valstybė, nes ragina daryti tokius veiksmus, kurie prieštarauja mūsų Konstitucijai. Ir iš esmės yra prieš valstybę. Negi nežino, kad yra piliečių įsipareigojimai savo valstybei. Įsivaizduokime, kad Kipre gyvenantis graikas, arba Kipre gyvenantis turkas užsimanytų turėti Graikijos ar Turkijos pilietybę, kai konfliktas tarp valstybių visą laiką rusena – tai kurioje pusėje jis būtų? Gal mes, Lietuvos žmonės, su niekuo nekariausime, nors ką gali žinoti, ir koks tada būtų tokio dvigubo piliečio pasirinkimas?
Jeigu tie užsienio lietuviai, iškėlę dvigubos pilietybės idėją, bent pasiūlytų vardan vienybės: mes įsipareigosime kažkokį simbolinį solidarumo mokestį mokėti už teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę priėmus kitos šalies pilietybę. Arba bent jau pasiūlytų surengti referendumą savo lėšomis, nes supranta, kad referendumas yra našta Lietuvos biudžetui. Ne. Jie kalba apie meilę valstybei, o patys nuo tos valstybės, nuo jos piliečių dar paskutines kelnes mauna.
– Ar dviguba pilietybė neįteisina dviejų rūšių piliečių, kai vieni turės teises ir pareigas, kiti, išvykę iš Lietuvos, – tik teises?
– Tuo nereikia stebėtis. Dviejų rūšių piliečiai, kai vieniems teisės, o kitiems pareigos – tokia yra dabartinė politika valstybės mastu. Ir šiuo požiūriu jau nebegalima mesti akmenį vien į užsienio lietuvius. Pažiūrėkime, kaip yra mūsų mokyklose, šeimose. Vaikai turi visas teises. Ir jokios atsakomybės. O mokytojai ir tėvai – tik pareigas. Todėl iš dabartinių vaikų laukti kažkokio supratimo, dėkingumo ir klusnumo, matyt, neverta. Taigi valstybiniu mastu Lietuvoje vyrauja tik jaunosios kartos teisės, tad ir tie jauni žmonės, kurie dabar išvyko iš Lietuvos, tie naujieji emigrantai, jie užaugo ir gyveno su tokia nuostata, kad yra jų teisės, su šia nuostata jie ir išvyko. Gaila, kad senieji užsienio lietuviai, kurie iš tikrųjų daug padarė sovietmečiu išsaugant Lietuvos kultūrą, Lietuvos tradicijas, dabar pasiduoda tų jaunų atvykėlių egoizmui ir pritaria reikalavimui dėl dvigubos pilietybės. Jiems nebeužtenka to, kad mūsų Konstitucijoje įrašyta teisė ypatingais atvejais arba suteikti, arba išsaugoti tą pilietybę.
Aš pati Lietuvos pilietybę gavau kaip dovaną, apdovanojimą už nuopelnus Lietuvai. Sovietmečiu nebuvo nei Lietuvos, nei Rusijos pilietybės, visi buvome SSSR piliečiai. Sugriuvus Sovietų Sąjungai, Rusija visiems teikė tas pilietybes, tai aš, gyvendama Sankt Peterburge, gavau ją automatiškai. Į Lietuvą grįžau 2000 metais. O iki tol reikėjo pasistengti dėl Lietuvos pilietybės. Pagal Konstituciją reikėjo teikti prašymą. Pateikiau. Nepasakosiu, kokius vargo kelius tuokart reikėjo praeiti, kad gaučiau Lietuvos pilietybę. Bet dėl to man ar panašiems į mane niekada neatėjo į galvą mintis trypti Lietuvos Konstituciją ir reikalauti, kad ji būtų pakeista taip, kaip mums patogu.
– Buvote Sankt Peterburgo lietuvių kultūros draugijos pirmininkė, dalyvavote ir Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje. Gal žinote, ar Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovybė, vieni iš dvigubos pilietybės iniciatorių, turi duomenų, kiek emigravusiųjų nori antros pilietybės?
– Jokių duomenų jie nerinko, neskaičiavo norinčiųjų. Matau ir internete, ir iš susirašinėjimo su užsienio lietuviais. Jie stebisi, sako – mūsų niekas neklausė. Iš tikrųjų, jei paklaustų, turbūt nedaug kas pasakytų, jog nori. Nes jeigu jau žmogus nutarė priimti kitos šalies pilietybę, tai jis, matyt, jau viską apgalvojo ir pasirinko tą variantą.
Žinote, kas labiausiai mane papiktino? Neseniai Vilniuje vyko Pasaulio lietuvių bendruomenės suvažiavimas. Ar girdėjote, ką bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė sakė kalbėdama apie būsimą referendumą dėl dvigubos pilietybės? „Susitelkime kovai“, – ji sakė. Tai su kuo jie kovos? Su kuo ketina kariauti? Turėtų būti gėda raginti užsienyje gyvenančius lietuvius susitelkti kovai su Lietuvoje likusiais lietuviais. O kokia viso to potekstė? Jūs, kvaileliai, dirbate Lietuvoje, sėdite čia, kai galėtumėte išvažiuoti gero gyvenimo paieškoti – ir su visa pilietybe. Tas raginimas KOVOTI peržengia visas padorumo ribas.
– Dvigubos pilietybės šalininkai sako, kad tokiu būdu bus stabdoma emigracija, bus suteikta galimybė išvykusiems išsaugoti ryšį su Lietuva. Ką atsakytumėte į šiuos argumentus?
– Tai – nesąmonė, grynų gryniausia demagogija. Kaip ta dviguba pilietybė sustabdys emigraciją? Kaip tik atvirkščiai. Jeigu dar kažkas pagalvodavo: oi, jeigu išvažiuoju iš Lietuvos, aš čia kažką prarandu. O dabar jie nieko nepraranda. Tai kas tada tą lietuvį belaikys Lietuvoje? Jeigu net ir pilietybė su juo išvažiuos. Kaip atsarginės šliurės. Ar atsarginė liemenėlė, kurią įsidėjai į lagaminą. Juk būtent tuo atsarginiu daiktu paverčiamas Lietuvos pasas. Arba popierėliu, kuriuo galima pridengti savo krepšį, kad kelionėje nesudulkėtų daiktai.
Kita vertus, visos kalbos apie tai, kaip mūsų, lietuvių, padaugės – grynas juokas. Įsivaizduokite, jūs turite pusę stiklinės pieno. Ką jūs rinksitės iš tikrųjų gerti, ar tą pusę stiklinės, bet tikro pieno, ar įpilsite į ją dar vandens ir džiaugsitės – oi pilna stiklinė, ir tą marmalą gersite? Tikriausiai, kad ne. Taip ir su tuo piliečių pagausėjimu. Kam reikalingas pilietis, jeigu jis nedirba valstybei, jei valstybė negauna nei jo mokesčių, nei, kaip sakoma, širdies ir proto, nei sugebėjimų. Yra tik vardas, tik popierius. Nematau jokios naudos valstybei. O jei visi išvažiuos? Jei liks tik senukai ir invalidai, nebepajėgiantys niekur važiuoti, jeigu nebebus Lietuvoje lietuvių, tai ką jie darys su savo tuo popierėliu užsieny? Kur jie sugrįš? Ar jūs girdėjote, kodėl užsienyje gyvenantiems lietuviams reikia to paso? Paklausk jų, nė vienas nežino, ką atsakyti, ką su juo darys. Gal tas lietuvių gobšumas: va, iš manęs atima – neduosiu, jokiu būdu. Tiesa, Didžiosios Britanijos lietuviai prasitarė: jei Didžioji Britanija išstoja iš Europos Sąjungos, jiems, Didžiosios Britanijos piliečiams, bus kažkokie judėjimo apribojimai, o turėdami Lietuvos pilietybę jie galės laisvai važinėti po Europos Sąjungą. Čia yra bent jau suprantamas paaiškinimas. O kodėl kitiems reikia, kurie ir taip būtų Europos Sąjungoje?
– Esate Kretingos savivaldybės tarybos narė. Ar pašnekate su rajono, kuris yra toli nuo Vilniaus, nuo tos politikos, gyventojais dvigubos pilietybės tema? Ką jie sako?
– Tie, kurių vaikai gyvena užsienyje, yra pasimetę. Pažįstu šeimą, iš kurios labai sunkiai duktė išvažiavo į užsienį, ji vis ieškojo darbo Lietuvoje pagal specialybę, negavo. Keletą metų kažkur už grašius dirbo. Bet kiek gali taip gyventi? Išvažiavo į užsienį, nes ten vyras buvo gerą darbą susiradęs, dabar jie ten augina vaikelius. O jų Lietuvoje likę tėvai yra pasimetę. Viena vertus, jie nori, kad jų vaikui būtų geriau, kita vertus, jie yra Lietuvos patriotai ir supranta, kad, Lietuvos lietuvių požiūriu, nereikia tos dvigubos pilietybės.
Tie, kurie neturi vaikų ar giminių užsieny, jie tikrai yra prieš dvigubą pilietybę. Net pasipiktinę tuo. Nemato jokio džiaugsmo dėl to, kad padaugės popierinių lietuvių. Jie sako: o kas mums pensijas uždirbs, kas algas didesnes Lietuvoje uždirbs? Juk viskas Lietuvoje iš mokesčių mokėtojų išlaikoma. Jeigu užsieniečių, kurie čia atvažiuoja, kurių čia prisiveža verslas, daugės, jie pradės reikalauti ypatingų teisių – mažumų teisių. Reikės statyti ir mokyklų – juk mes už tai, kad vaikai mokytųsi gimtąja kalba. Latviai, pavyzdžiui, tai uždraudė – Latvijoje visur mokoma valstybine kalba. O mes juk esame labai geri: lenkams – lenkų, rusams – rusų, turime visokių mokyklų, o jei ukrainiečių daugiau privažiuos, kodėl jiems nepastačius mokyklų, atvažiuos sirų daugiau, jiems irgi reikės. Ne tik mokyklų, bet ir maldos namų. Neturiu nieko prieš juos, jie gali būti geri žmonės, tiesiog sakau, kad jiems reikės sudaryti sąlygas, nes jie irgi žmonės ir turi savo poreikius.
– Dar pernai Seime buvo įregistruotas Lietuvio paso įstatymo projektas, bet jis net nebuvo svarstytas. Ką manote apie šį variantą?
– Mes jau turėjome panašią praktiką. Kai Lietuva skyrėsi nuo Sovietų Sąjungos, prisimenu, visi mes džiūgavome. Bet atsimenu ir tai – sėdžiu Sankt Peterburge ir galvoju, va, jau pradėjo muitines, pasienį tvarkyti, o aš esu Rusijos pilietė, vadinasi, kaskart vykstant į Lietuvą, o važiuodavau beveik kas mėnesį, reikės mokėti už vizas, stovėti eilėse. Tada mes, Sankt Peterburgo lietuviai, pradėjome per tuos Pasaulio lietuvių bendruomenės susiėjimus judinti šį klausimą, kad mums, Rusijoje gyvenantiems lietuviams, turintiems teisę į Lietuvos pilietybę, būtų išduotas koks nors dokumentas. Rodantis teisę į Lietuvos pilietybę, suteikiantis galimybę kirsti sieną be vizų. Ir pasisekė. Gavome. Rusijos lietuviai turėjo tokią teisę iki tol, kol buvo priimtas Pilietybės įstatymas.
– Tai kažkas panašaus į Lietuvio pasą buvo?
– Taip, gal primityvesnis variantas, bet mums labai pavydėjo ir estai, ir latviai. Ir dabar šitoks Lietuvio pasas suteiktų tą galimybę, jeigu žmogus iš tikrųjų nenori prarasti ryšio su Lietuva, kad jam paskui būtų lengviau susigrąžinti Lietuvos pilietybę. Sutrumpintų tuos formalumus.
Ačiū dr.Jūratei Laučiūtei už prasmingas įžvalgas.Dvigubos pilietybės įkyriai siekia nūdienos lietuviškieji liberalai Lietuvoje ir užsienyje,o jų daug visose parlamentinėse partijse ir PLB .Deja. Jeigu valdantieji Žalieji valstiečiai nesusiprotės ir toliau rems kenksmingą Lietuvai dvigubos pilietybės idėja- tai bus jų paskutinė ši kadencija Seime.
Nepažįstu žmonių, kuriems dviguba pilietybė reikalinga.
O dėl nepažįstamų.. niekada nepersistengiu. Ypač kai jie pasislėpę.
Išvažiavo į užsienį, nes ten vyras buvo gerą darbą susiradęs, dabar jie ten augina vaikelius. O jų Lietuvoje likę tėvai yra pasimetę. Viena vertus, jie nori, kad jų vaikui būtų geriau, kita vertus, jie yra Lietuvos patriotai ir supranta, kad, Lietuvos lietuvių požiūriu, nereikia tos dvigubos pilietybės.
Nesuprantu šito: kodėl išvažiavus būtinai reikia dvigubos pilietybės? Juk išvažiuoja su vienguba Lietuvos pilietybe, apsigyvena ten užsienyje su vienguba Lietuvos pilietybe, vyras ten gerą darbą susiradęs su vienguba Lietuvos pilietybe… Niekas tiems išvažiavusiems neatima Lietuvos pilietybės. Su vienguba Lietuvos pilietybe gali ten emigracijoje kiek nori dirbti, kada nori gali vėl į Lietuvą sugrįžti. Beje, jeigu savanoriškai pasirenka kitos šalies pilietybę ir nustoja būti Lietuvos piliečiu, tada irgi nedraudžiama atvykti į Lietuvą – juk atvyksta įvairiausių šalių užsienio piliečiai, net ir tokie, kurie niekada neturėjo Lietuvos pilietybės… Tai kas konkrečiai tam jų vaikui negerai su vienguba Lietuvos pilietybe? Apie kokią išgalvotą problemą čia iš viso kalba?
Tamstos paaiškinimas yra jau taip aiškus, taip aiškus.. kad jei DAR kas nesupranta ar abejoja šiuo klausimu – jiems tik degtuką į užpakalį įkišti ir.. padegti.
Viena vertus, jie nori, kad jų vaikui būtų geriau,
Gal ten tokie debilai, kaip pasitaiko laidoje „Klausimėlis“, kurie neturi jokio supratimo kas tai yra pilietybė, kaip įgyjama, kada prarandama, kuo kitokia yra dviguba pilietybė, neturi supratimo kam to reikia ir kas nuo to vaikui bus geriau. Bet nieko nesuprasdami šiaip debiliškai kliedi: aha, mums irgi reikia, duokit vaikui dvigubą pilietybę, gal tada kažkaip bus geriau…
Na, gali būti variantas, kad išvažiavo į kokias JAV , Kanadą ar Australiją, o ten be pilietybės išties gali būti sunkiau darbą rasti ir normalų atlyginimą gauti. Tokiu atveju tam tikrą dilemą bent iš dalies galima suprasti – bet, šiaip ar taip, tai tiesiog žmogaus pasirinkimas, ir tiek. Ir jokios tragedijos čia nėra. Visiškai. Nusprendei grįžti – atsisakai “importinės” pilietybės ir susigrąžini Lietuvos. Viskas, problema išspręsta. O juk šitie apsimelavę “keliagubos pilietybės” apologetai rėkauja taip, tarsi Lietuvos pilietybės atsisakę emigrantai visam gyvenimui prarastų galimybę ją susigrąžinti. O jeigu susigrąžinti bet kada gali, bet vis tiek rėkauja – vadinasi, tas susigrąžinimas jiems NĖ VELNIO NEAKTUALUS. Kaip sako, “medžiaga pamąstymui”. 😉
Einame į tautos susvetimėjimą. Lietuvoje gyvenantis lietuviai yra ugdomi švelniai tariant nedraugiškumo ne Lietuvoje gyvenantiems lietuviams.
Gal pradžiai PERSKAITYKITE straipsnį, o jei jau perskaitėte – PABANDYKITE SUPRASTI, kas ten sakoma. 😉
Straipsnis yra nebjektyvus ir neatspindi dėl ko lietuviai priima kitos šalies pilietybę. Lietuvems Lietuvoje tesiok vos ne įkalta į galvas kad lietuviai kurie išvyko yra labai gopšus ir todėl jie ima kitų šalių pilietybes. Labai labai daug melo Lietuvoje.
O, vargeli… “Lietuvems “, “tesiok “, “gopšus “… 🙂
Pradedu suprasti, kodėl daugybinės pilietybės apologetu patapote. 🙂
Dėl “Labai labai daug melo” – taip, sutinku – įskaitant ir “šyzą” dėl kelių pilietybių: “tai prigimtinė teisė!”, “valstybė atima pilietybę!”, “atstumiami emigrantai”, “valstybė nutraukia išeivių ryšius su tėvyne” ir t.t. ir pan. 😉
O kitos šalies pilietybę priima jie dėl pačios paprasčiausios priežasties: taip jiems PATOGIAU. Labiau APSIMOKA. O va, kai dėl asmeninės gerovės veikėjai išmaino savo pilietybę į svetimos valstybės, prisiimdami jai įsipareigojimus, o paskui plėšosi marškinius, aiškindami, kokie jie iš tikro yra Lietuvos patriotai – tai atrodo tiesiog juokingai, ir tiek.
“Daugybinės” ir vėl melas. Tas melas yra grindžiamas mitu apie tai kad lietuviai yra labai gopšus. Dar kartą kartoju kad lietuviai ima tų šalių pilietybes vien tik tam kad turėtų sunkiu darbu uždirbtas socialinės garantijas.
Socialines garantijas turi ten, kur moki mokesčius. Dirbant užsienyje, neprivaloma atsisakyti savo šalies pilietybės. Mokesčius moki (nuo tavęs nuskaito) į tos šalies biudžetą, kuriai priklauso darbovietė. Kuo čia dėta pilietybė kvadratu? Mano šeimos nariai tokių klausimų nekelia.
Pažįstu ne vieną lietuvį, kurie gyvena užsieniuose visiškai ir nesirūpina dviguba pilietybe. Turėjo galimybę ir žemę atgauti, arba jau iš privatizavusių išpirkti, susitarti, ar iki privatizuojant pasitarti. Į viską buvo nusispjauti.
sprendimą siūlė G. Navaitis – lietuvio pasą. JIs ir rašė, kad dviguba pilietybė reikalinga valdžiai, norinčiai sužlugdyti referendumų galimybę
Arba sustabdyta (t.y., nesuteikianti nei teisių, nei pareigų) pilietybė, kol esi kitos šalies pilietis. Grįžusiems ir atsisakiusiems visų turimų kitų pilietybių, LT pilietybė savaime vėl atgaunama, be jokių sudėtingų biurokratinių procedūrų.
Autorė, kaip kalbininkė galėjo papriekaištauti Antanaičio komisijai, kad ši nesiima išsamaus sąvokos “atskiri atvejai” (Konstitucijos 12 str.) kalbinių reikšmių išaiškinimo. Juk, esant Kalbos komisijos, kaip specialistų, nutarimui dėl šios sąvokos turinio, Seimui jo pagrindu derėtų kreiptis į KT dėl savo sprendimo dėl “dvigubos pilietybės” atnaujinimo. Galbūt, tokiu atveju referendumo regimas apskritai atkristų. Tai viena. Antra, autorė galėjo pasiūlyti, kad Seimas prieš rengdamas referendumą surinktų informaciją kiek visgi yra asmenų suinteresuotų “dviguba pilietybe”. Žinoma, čia priekaištas ir “Respublikai”, kuri teisiškai esmingų klausimų šiuo atveju vengė.
Įdomu, o kiek jūs esate Seimui pateikęs pasiūlymų? Ar turite supratimą apie tokio teikimo galimybes, procedūrą? O gal jūs kalbate ne apie Lietuvos Seimą. nes garantuoju jums, kad Lietuvos Seimas nei laukia, nei nori pasiūlymų iš pašalies, juolab jei net savo – Seimo – narių pasiūlymus ne visada išgirsta
Manau, kad autorė raštinga, taigi supranta, kad gali ką sumanydama siūlyti Seimo pirmininkui ar Karbauskiui, pagaliau yra LRT atsakinėjanti į visokius klausimus. Jeigu būna, kad neišgirsta, tai tada vėl klausti gal kurti ar siūlyti plautis ausis… Juk kaip jie būdami kurti ar neplautomis ausimis ėmėsi atstovauti žmones. Žodžiu, jeigu šunį norėsi mušti, tai ir ant ežero lazdą rasi…
Šitame straipsnyje viskas surašyta teisingai. Pastabų neturiu.
Parašas.
2018 . 08 . 06
Tiesiog visiskai teisinga.Ir prideti niera ka.Norisi iterpti minti.Sia, dvigubos pilietybes ideja palaiko ir LZVS.Su malonumu jiems pranesu – per rinkimus tikrai uz jus nebelsuosiu.Jeigu nebus uz ka, tai i balsavima geriau nevyksiu.Per referenduma tikrai balsuosiu pries.Ir kitiems galima paaiskinti, kad tai yra klaida ir blogis.
Dviguba ar dvejopa? Dvejopa = nei šiokia, nei tokia.
Bet kuriuo atveju tokia „pilietybė” tėra puiki priemonė nevykdyti pareigų nei vienai.
Tai kokių gi konkrečiai pareigų nevykdytų dvigubos pilietybės asmuo tuo metu, kai jis negyventų Lietuvoje…
Anonimui “Kažin”: pilietis, negyvenantis Lietuvoje, pirmiausia nemoka mokesčių; antra, jo darbo rezultatai/produktai turtina kitą šalį
Zose tai kad Lietuvoje darbo nėra. Jeigu grįstų visi išvykia tai Lietuva “praturtėtu” vienu milijonu bedarbių. O bedarbis jokių mokesčių nemoka tai reiškiasi jums reiktų dar labiau diržus susiveršti kad juos išlaikytumete.
O vokeliuose gaunantys, ar moka čia mokesčius… Gi būdami ir Lietuvos piliečiais, jie norės ir toliau čia investuoti, o investicijos, kaip žinia, sukuria tiek ir šitiek mokesčių… Taigi vyksta abiejų šalių turtinimas, dar klausimas kurios didesnis.
Neatsakys jie jums į tą klausima. Jie patys nežino kodėl nori kad tarp lietuvių būtų kuo mažiau bendra. Tai yra metodinės propagandos įdirbis labai didelis. Kas už tą nedraugiškumo tarp lietuvių kurstimo propagandos stovi? Tai būtų klausimas.
Pats atsakyk, kodėl nori, kad lietuviai imtų kitų šalių pilietybes. Juk kiekvienas lietuvis gali su Lietuvos pilietybe (pasu) kada nori išvykti į kitą šalį, ten gyventi, dirbti ir kai nori vėl atvykti į Lietuvą. Kokiems velniams kurstote lietuvius imti dar kažkokias kitas pilietybes?
Atsakau. Priežastis socialinės garantijos. Pavyzdžiui tu neturėdamas tos šalies kurioje dirbai pilietybės negali pretenduoti į pilna pensija.
Toje antpilietinėje propagandoje aš taip pavadinsiu ta nenorą matyti lietuvius Lietuvos piliečiais yra blokuojama informacija kodėl lietuviai ima kitų šalių pilietybes.
O desertui siūlau pagalvoti kad ir apie tokią “smulkmenėlę”, kaip masišką Lenkijos piliečių “prisigaminimą” Pietryčių Lietuvoje – ir kam jis būtų naudingas (užuomina – NE TIK Lenkijai). 😉
Na, o dabar jau galima ponaičiui Juliui jo paties klausimėlį “kas už tos [keliagubos pilietybės] propagandos stovi?” peradresuoti. 😉
Atsakau. Jūs galite įstatymu nustatyti kad antros šalies pilietybę galima įgyti tik išvykus iš Lietuvos ir svetur išgyvenus 5 metus. Ir tegul važiuoja lenkai į Lenkiją gyventi. Jūsų “smulkmenelė” aš įsitikinęs kad išspręsta.
Atsakymas kas už jos stovi tai niekas. Klausimas kas stovi už to kad būtų kurstomas švelniai tariant nedraugiškumas tarp lietuvių?
Pardon, bet nusišnekate – KITOS valstybės pilietybės įgijimo sąlygas nustato KITA valstybė, o ne Lietuva. Taigi, LENKIJA, o ne Lietuva numatytų, kokiomis sąlygomis Pietryčių Lietuvos “liankai” gautų lenkišką pasą – Lietuva gi įsipareigotų jiems palikti lietuvišką. Taigi, klausimas “kam tai naudinga?” lieka aktualus. 😉
O dėl “nedraugiškumo kurstymo” kreipkitės į keliagubos pilietybės apologetus bei kitus “į kovą šaukiančius” veikėjus (žr. J. Laučiūtės straipsnį). 😉
Tai kad jūs nusišnekate nes pagal LR konstitucija įgijus kitos valstybės pilietybę prarandama LR ir tik įstatymo tvarka pilietybė atgaunama. Tai reiškiasi kad tokių piliečių kurie įgyja kitos valstybės pilietybę gyvendami Lietuvoje LR gali išvengti.
Mano klausimas buvo kas kursto nesantaiką ir nedraugiškuma tarp lietuvių? Ir kas tuo suinteresuotas? Lenkija? Rusija? At dar kas nors?
Šaunu, – gal Pikc dings iš čia taip susimovęs…
Taigi tamstelė kartu su kitais daugybinės pilietybės apologetais ir “plėšotės marškinius”, kad tas Konstitucijos (rašoma didžiąją raide, šiaip jau ;)) punktas būtų panaikintas, taip sudarant sąlygas svetimos valstybės piliečių anklavo su separatistinėmis nuotaikomis susidarymui. Ir taip – tiek Lenkija, tiek Rusija tuo suinteresuotos. 😉
Cha, “kažin” vėl savo “entelektą” pademonstravo. 😀 😀 😀
Vis dar ,nedašunta’, kad susimovei… Žodžiu, išlindai lyg yla iš maišo Alko.lt akivaizdoje…
Tas mitas apie svetimų piliečių anklavą yra sukurtas aš spėju Landsbergio. Jis vienas iš tų kurie kurstė ir toliau kursto nesantaiką tarp lietuvių. Visumoje aš matau Lietuvoje labai daug V.Landsbergio mokinių kaip reikia kurti politika. Tai yra pradedi kurstyti nesantaiką, nedraugiškuma ir dar daugiau pyktį ir taip kuri politika. Atsiprašau bet tai nėra politika kuri kurtų ir stiprintu lietuvių tautą. Tai yra kažkokia tai erzelio ir nesantaikos kūrimo klinika.
Dėl abiejų šių žmonių nuomonės apie keleriopą pilietybę, apie pasus be lietuvių kalbos tamsta labai klysti ir kitus klaidini. Vienas jų karštai UŽ agituoja, kitas visada paslaptingai išnyksta iš viešumos, kai kuris nors iš šių klausimų iškyla.
Ir vėl melas “keleriopos”.
Nabagėlis “kažin”, aišku, jau beviltiškas atvejis – bet “Juliui” gal dar ne per vėlu pabandyti įjungti smegenis, užuot bukai sukus tą pačią “če vyskas mialas!”, “če mitas!”, “če liandzbergis niasantaika kursto!” (dzin, kad jis toje pačioje “internacionalų” pusėje, kaip ir nelabai raštingas “Julius”), “valstibe lietuvius skreudže” ir pan “šyzos” plokštelę?
Kur aš rašiau kad skriaudžia? Jūs vėl meluojate. Aš rašiau ir rašysiu kad tarp lietuvių nėra draugiškumo. Mes susvetimėja. Ir dar rašysiu kad nedraugiškumas ir susvetimėjimas yra kurstomas.
Taip taip, – “Pikc” centrui mano minčių PRILENKINTI nepavyksta, – “beviltiškas atvejis”…
Dabar viltys – “perjungti smegenis” lenkijiniam interesui Lietuvoje Alke.lt pasirodžiusiam atkakliai lietuviškam Juliui.
Juliau, dar kartą: ieškote, kas nesantaiką kursto? Pažiūrėkite į fauną, kuri demagogija ir atviru melu bando “prastumti” tą daugybinės pilietybės nesąmonę (taip, daugybinės, nes, “paleidusi vadžias”, Lietuva niekaip negalės sureguliuoti, kiek pasų tas kelių valstybių pilietis turės – o net jei pabandytų, ta pati fauna pradėtų rėkti apie “teisių varžymą”, “diskriminaciją”, “lietuvių kiršinimą” bei “emigrantų atstūmimą’).
Ir dar “medžiagos pamąstymams”: vieni aršiausių “daugybinės pilietybės” fanatikų yra liberastinis eurovatnykų chunveibynas – t.y. mankurtinė fauna, kuriai apskritai nusispjauti tiek į lietuvių tautą, tiek į Lietuvos valstybę. Taigi, kyla natūralus klausimas: kokiu tikslu šitie “no states, no borders” padarai taip plėšosi už Lietuvos pasus kitų šalių piliečiams? Pakelkite rankas, kas tiki jų postringavimais apie “ryšio išlaikymą”, “patriotizmą” beigi “pareigų vykdymą”. 😉
Bet Pikc pasižiūrėkite į save paty. Jūs gi nekalbate kaip galima būtų sureguliuoti įstatymu pilietybes. Jūs kaip ir straipsnio autorė kaip ir Juozaitis kalbate tik kokie gobšūs lietuvai isigeidė daugeriopu pilietybiu. Neleisti ir taip atkeršyti emigrantams už jų gobšumą. Jūs straipsniuose nekalbate apie tai kad kitataučiams bus dalinamos pilietybės o tik kalbate kokie blogi ir gobšūs yra emigrantai lietuviai. Tai yra tautos susvetimėjimo keles ir jis juo einate.
Pala, o kodėl tamstelė taip lietuviais susirūpinote? Sprendžiant, pagal rašybą, gi pats nesate lietuvis. 😉
Pilietybės klausimas JAU yra sureguliuotas – ir net ne įstatyme, o Konstitucijoje. Belieka jos laikytis. 😉
Na, o fauna, siekianti tą Konstituciją apeiti ir taip sėjanti nesantaiką, turėtų būti teisėsaugos “atitinkamai įvertinta” – ir būtų tvarka. 😉
Aš nerašau ir nekalbu bendrine lietuvių kalba. Aš rašau ir kalbų lietuviu kalba. Susvetimėjimo židinių yra labai daug ir vienas iš jų kalba ir rąštas. Kas dėl konstitucijos tai ji nurodo kad Seimas įstatymu sureguliuota pilietybės klausima.
Aha, pasirodo, dar ir reikalavimas mokėti valstybinę kalbą yra “susvetimėjimo” skatinimas. 😀
Beje, tai bent iš dalies paaiškina, kodėl šitas veikėjas (pan Juliusz?) taip susijaudino, kai užsiminiau, kad ta keleriopa pilietybė užtikrins Lenkijos piliečių “gamybą” Pietryčių Lietuvoje. 😉
Pikc, būtent, labiausiai ir nepatinko, kad pasiūlėte klausimą sureguliuoti pilietybės įstatymu, taip užgesinant lietuvių nesantaikos židinį. Pikc iškart šoko tokį siūlymą sukvailinti, bet pats logiškai susimovė. Dabar, matyt, naudojantis ‘lenkiško” kompiuterio vertimų logika ir žargonu tęsia savo propagandinių tekstų štampavimą toliau…
Juozaitis, straipsnio autorė ir daugybė panašių kursto susvetimėjimą tarp lietuviu. Klausimas kur jų motivacijos taip elgtis. Gal jie nesupranta ką daro?
Gali būti, kad jie nesupranta ką daro, juk pilietybė aukštos teisinės kvalifikacijos klausimas. O teisę kvalifikuočiau išmanančių tarp politikų beveik nėra.
P.S. Pilietybės klausimas JAU YRA sureguliuotas įstatymu – žr. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, Nr. XI-1196 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016-07-06), 7 straipsnis. “Atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis”. 😉
Juokinga matyti, kai visokie “kažin”, būdami paprasčiausiai neįgalūs apskritai ką nors vertinti, rimta fizionomija postringauja apie “susimovimus” ir “teisines kvalifikacijas”. Na, bent palinksmina. 😀
pvz., nevykdytų mokesčių mokėtojo pareigų, kai tuo tarpu pensijas jo tėvams/seneliams ir kompensacijas uždirbtų likę lt mokesčių mokėtojai…
Tai yra netiesa kad vaikai turi uždirbti pensijas savo tėvams. Dirbantys žmonės moka taip vadinamą socialinį draudimą kuris jiems užtikrina socialines garantijas tokias kaip pensija. Klausimas kas paleido į Lietuvos viešą erdvę ta švelniai tariant netiesa?
teisingai 🙂 kam Lietuvai tikėtis, kad sugrįš vaikai išvykę į svetimus kraštus, dėl esamo demografinio genocido…į jų vietą galima atsivežti kokių musulmonų ar šiaip pigios darbo jėgos iš kur nors kitur…ir tuo pačiu galima bus pagaliau pasiskaičiuoti kiek iš tikro yra palikusių tėvynę, nes dabar esantys sąrašai savivaldybėse tiesiog klaidingai nušviečia visą situaciją.
O, vietoj logikos paduosim jausmingų pavirkavimų – ir “pramuš”? Taip, kokioje nors liberastų kloakoje neabejotinai “pramuštų”, nes jiems protas neveikia, tad lieka tik emocijos. Bet čia – vargu bau… 😉
Kam reikalingi popieriniai lietuviai. O gal iš įpročio? Gal iš anų laikų atsinešta graži tradicija, kai popieriniai planų vykdymai ir viršijimai padėdavo tapti ordinų kavalieriais, premijų gauti už viršijimus ar net visą perinamąją raudonąją vėliavą? Tai ir dabar vis dar veja noras būti „впереди Европы всей”? Gal ir šiuo atveju tai duoda kažkokios apčiuopiamos naudos – kai gyventojų popieriuose gerokai daugiau, negu iš tiesų yra? Ką gali žinoti.
Tik vienas dalykas “popierinių” lietuvių bendruomenės yra sukurtos tautinės mokyklos. Ko nėra Lietuvoje.
Po tokio kategoriško pareiškimo, iškilo iškart keletas klausimų:
1. Čia dabartinių ekonominių emigrantų sukurtos mokyklos? 😉
2. Kiek kokios nors savaitgalinės mokyklėlės išeivių vaikams, kad neužmirštų tėvų kalbos, turi bendro su tautinės mokyklos idėja Lietuvoje? Gal norėtumėte pasvarstyti pasekmes, jeigu Lietuvoje mokyklos būtų perorganizuotos pagal tas “tautines” emigrantų mokyklas? 😉
Išties, kažkiek jaučiu sentimentų grotesko žanrui, tad smagu klausytis daugybinės pilietybės apologetų postringavimų, kaip savo valstybės pilietybės atsisakę veikėjai liepsnoja patriotizmo ugnimi, puoselėja lietuvybę užsienyje bei yra pasiryžę galvas už Lietuvą guldyti, jei karas kiltų. 😀
“Popieriniai” lietuviai turi savo bendruomenes ir jų rėmuose kurią mokyklas. Mokyklų yra daug per visą pasaulį. Juose vaikai mokinami lietuviu kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos, lietuviškų dainų ir šokių. Per šventes vaikai ateina į mokyklą su tautiniais rūbais. Tai yra lietuvių tautinė mokykla. Bet jūs givenate informacinėje izoliacijoje. Jums vos ne į galvas įkalta kad emigrantai yra gobšūs ir jūs tuom aklai tikite. Ir rašinėjant visokius opusus apie “popierinius” lietuvius.
Ak, kokia idilė! 🙂 Na, o aš asmeniškai žinau emigrantų šeimų, kuriose vaikai tarpusavyje kalbasi angliškai arba išvis lietuviškai nemoka ir rėkia “don’t speak Lithuanian!”, lietuviškai šnekant išgirdę. ir tai LIETUVIŲ, o ne mišrios šeimos (gi pastarųjų irgi užtenka). Ir ką? 🙂
Tautinė mokykla, gerbiamasis, yra tokia mokykla, kuri ugdo patriotiškus Lietuvos kaip tautinės valstybės piliečius. Taigi, paprastas klausimas – ar tos savaitgalinės fakultatyvinės emigrantų mokyklėlės tą daro? Jei taip – valio – bet tada nebelieka antros ar dar kažkelintos pilietybės klausimo, nes tokie žmonės jaučiasi Lietuvos, o ne kažkokios kitos šalies piliečiai, ir jokių kelių pasų jiems nereikia. Jei ne – tada jie yra kitos šalies piliečiai, ir lietuviško paso jiems nebereikia. Paprasta. 😉
‘Pikc’, visišku ‘putinoidu’ pasidarei…
Tai yra kada lietuviai pradeda kalbėti angliškai ir tesiok ignoruoja lietuvių kalba tai mūsų nedraugiškumo, susvetimėjimo, nepagarbos vienas kitam, į kitą karta tesiok melas ir šmeižtas vienas kito atžvilgiu, pasekmė.
Aha – o kai alach-babachai pradeda Europos gyventojus šaudyti ar sprogdinti, tai yra vietinių gyventojų netolerancijos, nedraugiškumo, susvetimėjimo, nepagarbos pasekmė. 😀
Gal neįžeidinėkite normalių žmonių intelekto liberastiniais marazmais. Va, kokiems kembliams tokią “šyzą” galite pasiūlyti – “pačiuožusiai” faunai bus pats tas. 😀
Prie ko arabai ir lietuviai. Lietuviai turi susvetimėti tarp pusavy dėl arabų?
Aš tik išvedžiau akivaizdžias paraleles tarp dviejų kaltės permetimo kitai pusei atvejų. 😉
Jūsų paralelės nei į tvorą nei į mėta. Kad žmogus vadavosi iš skurdo ir dirbo užsienije kur susikūrė sau socialines garantijas, čia nėra jokios kaltės.
“Nei į tvorą, nei į mietą” yra tamstos aiškinimai, kad jei žmogelis apsisprendė nutautėti, tai ne jo, o “mūsų” (t.y. kitų lietuvių) kaltė – ir tokie aiškinimai 1:1 atitinka liberastų postringavimus apie “nekaltus” kebabų teroristus. 😉
Lietuvos istorija, geografija, kalba, dainos, šokiai tai tautinė mokykla. Tautinės mokyklos paskirtis tęsti lietuvybe.
Sovietinės okupacijos metais mokyklose irgi buvo to mokoma – o ir dainų bei šokių užteko. Reiškia, sovietinės mokyklos irgi buvo tautinės, ne? 😉
Ir Lietuvos istorijos sovietmetį buvo mokoma. Sovietinės mokyklose buvo mokoma dainų apie Lenina ir komistu partija.
Ne tik. Rumšiškės, beje, irgi sovietmečiu įkurtos, o ir Dainų šventės vykdavo. 😉
Mes kalbame apie sovietines mokyklas. Jūs gi jas sulyginte 1 prie 1 su lietuvių tautinėmis mokyklomis užsienyje.
Aš tiesiog pirštu parodau, kad pagal tamstos pateiktą “tautinės mokyklos” apibrėžimą sovietų laikų mokyklos irgi būtų daugmaž “tautinės”. 😉
Pikc susimovęs vėl bando išlipti sausas… Siekimas tai, kad lietuviai tautinėmis mokyklomis užsienyje tęsia lietuvybę, suniekinti – viską pasako apie jį….
Kokių tik lietuvių neprigimdė šiandieninė brazauskinė-lansberginė Lietuva. Kokiais 2000 -antaisiais pradėjo Lietuvoje atsirasti lietuviški runkeliai,vailokai.Po 2004 pradėjo veistis viengubi ir dvigubi lietuviai.Dabar anot aktyvios Sąjūdžio dalyvės, humanitarinių mokslų daktarės Jūratės Laučiūtės yra ir popieriniai lietuviai,kurie Lietuvai nereikalingi. Kokius nuostabius”humanitarinius mokslinius dalykus” gali išmąstyti šiandieninėje Lietuvoje humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Laučiūtė. Tarybiniais laikais apie tokius”humanitarinius suvokimus”anų laikų Lietuvos TSR humanitarinių mokslų daktarai ir profesoriai net susapnuoti nepajėgė. Iki 1990 metų jiems visi lietuviai buvo tik paprastais lietuviais ar jie gyveno Lietuvoje, ar Rusijoje, ar Kazachstane, ar JAV, ar Australijoje,ar kur kitur. Lietuvoje tais laikais gyvenantys lietuviai matė ir tik kaip lietuvius,jei tik su jais galėdavo susikalbėti lietuviškai.Po Laučiūtės popierinių lietuvių išryškinimo,matai į kokias aukštumas pakilo humanitariniai mokslai su savo daktarais šiandieninėje Lietuvoje įsitaisiusioje europos sąjungos sudėtyje,palyginus su tais pačiais mokslais ir mokslininkais anų laikų Lietuvoje TSRS sudėtyje.