Vyšnių žydėjimas – nuostabus pavasario pranašas. Tačiau pastebima, jog vyšnios ir kiti augalai kiekvienais metais pražysta vis kitu metu…
Japonijos imperatoriaus metraščiuose jau nuo 8-ojo amžiaus buvo kruopščiai registruojama Japoniškųjų vyšnių – sakurų – žydėjimo data. Šią dieną prasidėdavo iki šiol gyvuojanti tradicinė Japonijos vyšnių žydėjimo šventė. Svarbiausia tai, jog daugiau nei tūkstančio metų senumo metraščiai išliko ir iki šiol yra saugomi Kioto universiteto bibliotekoje. 2007-aisiais metais, Osakos prefektūros universiteto mokslininkai šiuos duomenis panaudojo Kioto klimato pokyčiams nuo 9-ojo amžiaus atsekti.
Mokslininkų ir kruopščių imperatoriaus metraštininkų dėka pavyko nustatyti, jog Aziją per tą laiką ištiko keturi šaltieji periodai. Įdomu ir tai, jog nustatytieji periodai sutapo su žinomais pastarųjų šimtmečių Saulės aktyvumo minimumais. Pagal sakurų žydėjimą atkurti duomenys atitiko ir kitus plačiai žinomus globalius klimato vystymosi laikotarpius – Viduramžių šiltąjį periodą bei Mažąjį ledynmetį.
Imperatoriaus metraštininkai – vienas geriausių istorinio piliečių mokslo pavyzdžių. Vyšnių stebėjimo papročiai gyvuoja iki šiol bei tampa ir modernaus piliečių mokslo dalimi. Kiekvieną pavasarį visame pasaulyje stebėti vyšnių ir vystymąsį kviečia Čikagos botanikos sodo vykdomas piliečių mokslo projektas „Project Budburst“.
Atėjus pavasariui, pasirinktą vyšnią ar kitą augalą reikia kasdien stebėti, ir specialioje anketoje žymėti, ar skleidžiasi vaismedžio žiedai ir lapai, ar jau yra vaisių. Tai teikia žinių ne tik apie žydėjimo laiką, bet ir apie kitus jų vystymosi aspektus.
Rubrika „Piliečių mokslas“ yra laidos „Mokslo sriuba“ dalis. Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima žiūrėti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o taip pat per www.youtube.com paskyrą bei, žinoma, Alkas.lt portale.
