Balandžio 17 – birželio 12 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, veikia trijų stendų paroda, skirta avangardizmo pradininkams lietuvių literatūroje.
Parodoje eksponuojami tarpukariu pasirodę žymiausių avangardo kūrėjų darbai. Tai – Kazio Binkio, Salio Šemerio, Juozo Tysliavos, Kazio Borutos ir Teofilio Tilvyčio kūryba.
Lankytojai taip pat galės pamatyti Bibliotekos Senosios periodikos skyriuje saugomą literatūrinį žurnalą „Keturi vėjai“, telkusį pagrindinius avangardizmo šalininkus.Avangardizmo Lietuvoje pradininkais buvo asmenys, nemažai laiko studijavę ar keliavę po užsienį. Šie netruko pastebėti, kad Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose Europos miestuose nėra bijomasi eksperimentuoti, griauti nusistovėjusias taisykles. Literatūrinių tekstų kūrimas buvo suvokiamas tarsi savotiškas žaidimas, eksperimentuojant su žodžiais ir stilistinėmis formomis.
Pasisėmę inspiracijų ir grįžę į Lietuvą, jie pradėjo jungtis į įvairias grupes, menines organizacijas. Viena iš tokių iniciatyvų – literatūrinis žurnalas „Keturi vėjai“, pradėtas leisti 1926 m.
Avangardizmo atstovai nuolat diskutavo apie kultūros permainų būtinybę. Jie siekė paneigti romantinius tautos mitus ir kurti modernią, jokių taisyklių nepaisančią literatūrą. Menas buvo traktuojamas tarsi savotiška maišto forma, pirmiausia turėjusi supurtyti ir sukelti vidinį sąmyšį. Taigi skaitytojo šokiravimas buvo vienas iš tikslų, nes avangardistai siekė parodyti nė kiek nenudailintą realybę.
1930 m., pasirodė dar vienas leidinys, telkęs avangardinės literatūros kūrėjus. Žurnalo „Trečias frontas“ kolektyvą daugiausia sudarė prieš autokratinį Antano Smetonos režimą nusiteikę asmenys. Visgi netrukus vadinamieji trečiafrontininkai atsisakė savo literatūrinio maištingumo, avangardistinių formos eksperimentų ir pakreipė leidinį kita linkme.
Susiję straipsniai:
- Paryžiuje atidaryta lietuvių autorės fotografijų paroda
- Pietų Korėjoje ypatingo dėmesio susilaukė lietuvių menininkų paroda „Baltų dievai“
- Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta parodą „Lietuvių partijos ir organizacijos Rusijoje 1917–1918 m.“
- Vrublevskių bibliotekoje lietuvių tremties minėjimas ir J. Kazlausko fotografijų paroda „Ilgą kelionę namo“
- Atidaroma paroda „Jauna Kauno tapyba“
- Atidaroma S.Inčirauskaitės-Kriaunevičienės paroda „Su meile nuo…“
- Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda skirta literatei P.U. Radvilienei
- Klaipėdoje atidaroma Indros Rišės paroda „Turgaus garsai“
- Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta Latvijos kultūros istorijai svarbi paroda
- Britų leidėjams Vilniuje pristatyta lietuvių literatūra
- Vilniuje atidaroma Kaliningrado menininko J.Pečerskio kūrybos paroda „Karaliaučiaus kodas“
- Išrinktas kūrybiškiausių 2014 m. lietuvių autorių knygų dvyliktukas
- Pilypo ir Povilo Fridricho Ruigių lietuvių kalbotyros veikalams – 270
- Nauja paroda – „Tai yra Kanada…“
- Atidaroma S.Gračiovo paroda „Kelionės ir uostai“
- Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimo paroda
- Atidaroma Vijos Tarabildienės akvarelės darbų paroda
- Seime pristatoma keramikos paroda „Ateities archeologija“
- Medininkų pilyje atidaryta istorinių darbų paroda
- Kviečia E.Jonušo tapybos paroda „Vaizdai ir mintys“
- Kviečia paroda „Tado Kosciuškos sukilimo 1794 m. dokumentai“
- Atidaryta socialinės fotografijos paroda „Ką veikia vaikai?“ (nuotraukos)
- Atidaroma Ina Mindiuz fotografijų paroda „Pavasario šventės Mursijoje“
- Lietuvos liaudies buities muziejuje bus atidaryta paroda iš Baltarusijos
- Kaune atidaryta L. Dzigaitės kūrinių paroda „Žolynų virsmas“
- Kaune – M. R. Tūbelytės-Kulman tapybos paroda „Kelias į namus“
- Kelmėje pristatoma V. Kašinsko etnotapybos paroda „Mitologiniai akmenys“
- Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“
- Kauno pilyje atidaroma Virginijaus Kašinsko paroda „Saulės takas“
- Atvėrus Lietuvos fotografijos ir kino lobyną – J. Kazlausko fotografijų paroda
