Kovo 29 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3), vyks istorikės, archyvarės Neringos Češkevičiūtės paskaita – „1863–1864 metų sukilimo vadas Konstantinas Kalinauskas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose“.
Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiami ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai siekia supažindinti visuomenę su 1863–1864 metų sukilimu ir jo dalyviais. Tokią temą nulėmė radiniai Gedimino kalne. Artimiausio vakaro metu Lietuvos valstybės istorijos archyvo Informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė supažindins su Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomais įvairaus pobūdžio dokumentais apie 1863–1864 metų sukilimo vadą Konstantiną Kalinauską.1864 m., kovo 22 d., Vilniuje, Lukiškių aikštėje, buvo pakartas Konstantinas Kalinauskas. Tai buvo paskutinė M. Muravjovo teroro ir egzekucijų auka nuslopinus 1863–1864 metų sukilimą. Jis buvo ne tik vienas iš svarbiausių sukilimo vadų, bet ir, anot Juozo Kajetono Janovskio (1832–1914), Varšuvos sukilimo organizacijos ir Tautinės Vyriausybės nario, „vienas iš kilniausių Lietuvos vyrų: doras, pilnas drąsos, proto ir energijos…“
Pasak pranešėjos, visa labai trumpo, bet turiningo K. Kalinausko gyvenimo istorija paskaitoje bus pasakojama remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentais. Taip pat bus pristatoma jo giminės ir šeimos istorija. Pirminiai, dažniausiai niekur neskelbti archyviniai šaltiniai padeda atskleisti K. Kalinausko kaip iškilios asmenybės, sukilimo vado ir publicisto talentus.
„Savo leistuose laikraštėliuose ir atsišaukimuose jis vienas pirmųjų Lietuvoje kėlė Lietuvos ir Baltarusijos tautų apsisprendimo teisės idėją. Šiai idėjai liko ištikimas iki mirties. Paskutiniuose „Laiškuose iš po kartuvių“ K. Kalinauskas prisakė mylėti Tėvynę ir tautą, tik dėl jos laimės „nepralieti bereikalingo brolių kraujo“, – teigia N. Češkevičiūtė.
Pranešėja paskaitą žada gausiai iliustruoti Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentų skaidrėmis.
