Pirmadienis, 27 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Duris iškilmingai atvers Burbiškio dvaras

www.alkas.lt
2015 03 02 09:50
0
Burbiškio dvaro rūmai (Anykščių r.) | Indrės Užuotaitės nuotr.

Burbiškio dvaro rūmai (Anykščių r.) | Indrės Užuotaitės nuotr.

Burbiškio dvaro rūmai (Anykščių r.) | Indrės Užuotaitės nuotr.
Burbiškio dvaro rūmai (Anykščių r.) | Indrės Užuotaitės nuotr.

Šią savaitę pagaliau iškilmingai duris atvers restauruotas pagal 1853 metų projektą Burbiškio dvaras. Į šventinį renginį planuoja susirinkti didelis būrys kultūros, meno, verslo ir pramogų pasaulio atstovų. Tai svarbus istorinis įvykis Lietuvoje. XIX–XX amžiais dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo per 3300 dvarų sodybų. Karai, reformos bei sovietinė okupacija sunaikino didžiąją dalį istorinių paminklų. Dabartinį laikotarpį būtų galima pavadinti dvarų atgimimo amžiumi. Europos sąjungos ir privačių lėšų dėka istoriniai architektūros perlai Lietuvos provincijoje vėl ima spindėti ir džiugina lankytojus.

Burbiškių dvare po restauracijos atkurti autentiški lubų ir sienų tapybos darbai, originalios rudojo uosio durys, išlikę vertingi dekoruoti priesieniniai židiniai. Ypatinga interjero puošmena – autentiškos XIX a. krosnys, apmūrytos baltos glazūros plokštėmis. Analogiškos yra Lietuvos Prezidentūroje, Daukanto aikštėje, tačiau jas gali apžiūrėti tik išskirtiniai lankytojai. Burbiškio dvare jūs turite unikalią galimybę išvysti tai, ką mato Prezidentūroje viešintys užsienio šalių atstovai bei garbingi svečiai. Šiuo metu dvaras pritaikytas turizmo reikmėms: jame teikiamos apgyvendinimo, maitinimo paslaugos, vyksta koncertai, seminarai, parodos. Dvaro sodyba vėl atgavo pirminę savo paskirtį – tapo kultūros židiniu Anykščių rajone.

Burbiškio dvaras yra įsikūręs Anykščių regioniniame parke, netoli Rubikių ežero, 8 km nuo Anykščių. Vaizdingame Anykštos upės kairiajame krante iš tolo akį patraukia stilingi rūmai – XIX a. architektūros paminklas, neoklasicizmo epochos perlas, užburiantis subtilumu ir elegancija.

Grakščiai prigludęs parkas, kuriame išlikę daugiau kaip 30 rūšių medžių bei krūmų, įsilieja į kraštovaizdžio peizažą lyg išpuoselėta ramybės oazė.

Burbiškio dvaro rūmai, 1853 metais pastatyti Lietuvos – Lenkijos didikų Venclovavičių giminės, tebėra vieni gražiausių Anykščių krašte. Visai dvaro sodybai suteiktas Burbiškio kraštovaizdžio architektūros draustinio statusas, ji įtraukta į Europos paveldo lankytinų objektų sąrašą.

Apie dvaro istoriją

Anykščių rajono Burbiškio dvaras ir greta įsikūręs kaimas buvo minimi jau XVII a., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. 1690 m. Vilniaus vaivadijos dūmų (kiemų) sąraše pažymima, jog Ukmergės apskrityje esantį Burbiškį su 5 valstiečių dūmais arba kiemais valdo Pinsko iždininkas Trojanas Nepokojčickis (Trojan Niepokojczycki). 1729 m. nurodyta, kad tuo metu jau Vilniaus universitetui priklausantį dvarą valdo prižiūrėtojas jėzuitas Motiejus Voroničius (Mateusz Woronicz), o dvarui taip pat priklauso Burbiškio, Niūronių ir Vosgėlių kaimai. 1752 m. Burbiškio dvaro istorijoje atsiranda Venclovavičių pavardė: LDK kariuomenės pareigūnas Stanislovas Venclovavičius (StanisBaw WęcBawowicz) žymiam architektui Povilui Gižickiui (PaweB Gi|ycki) užsako nedidelio dvaro projektą.

Stanislovo sūnus Jonas Venclovavičius (Jan WęcBawowicz ) to meto istoriniuose dokumentuose minimas kaip pirmasis Venclovavičių giminės dvaro savininkas. Taigi, XVIII a. pabaigoje Burbiškio dvare prasideda didikų Venclovavičių valdymo epocha, trukusi apie pusantro šimtmečio ir palikusi ryškiausią pėdsaką dvaro istorijoje.

Po Jono dvarą valdė jo sūnus Ivonas (Iwon), kurio šeimininkavimo laikotarpiu, apie 1784 m., buvo įgyvendintas Gižickio dvaro projektas, užsakytas Ivono senelio Stanislovo dar prieš trisdešimt du metus.

1853 m. Ivono sūnus, Jono anūkas Anupras Venclovavičius (Onufry WęcBawowicz) perstatė dvaro rūmus į vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmų ansamblį, kuris išlikęs iki šiol. Aplink rūmus, Anykštos upės slėnyje, jis įveisė 5 ha parką su dailiomis medžių alėjomis. Anupras turėjo keturis sūnus – Danielių (Daniel), Henriką (Henryk), Stanislovą (StanisBaw) ir Anuprą jaunesnįjį. Henrikas ir Anupras jaunesnysis dalyvavo 1863 m. sukilime. Už tai Henrikas caro valdžios trejus metus buvo kalinamas Kaune, o Anupras jaunesnysis nuteistas mirties bausme. Giminės pastangų dėka, mirties bausmė buvo pakeista į 12 metų katorgos Sibire, tačiau Anupras jaunesnysis neteko visų kilmingos giminės privilegijų ir po tremties į Lietuvą nebegrįžo, gyveno ir mirė Peterburge.

Po Anupro dvarą valdė jo sūnus Henrikas ir anūkas Žygimantas (Zygmunt).

Pastarasis perleido Burbiškį savo dėdei Danieliui (Daniel), Henriko broliui. 1923 m. Danielius testamentu dvarą užrašė savo sūnui Otonui (Otton), tačiau tikrąja dvaro šeimininke tapo paskutinioji Danieliaus žmona Liudvika Venclovavičienė (Ludwika WęcBawowiczowa), Otono pamotė.

Žmonės kalba, kad Liudvikos ir jos posūnio Otono santykiai nebuvo geri.

Mirus tėvui, Otonas išvyko į Paryžių, 1931 m. pasirašė įgaliojimą Liudvikai Venclovavičienei tvarkyti visus turtinius reikalus, o pats į Burbiškį nebegrįžo. 1932 m. Liudvika Venclovavičienė dvarą su 82 ha žemės, likusiais po agrarinės reformos, pardavė iš JAV sugrįžusiam ūkininkui Petrui Kriaučioniui.

Venclovavičių valdymo metu iškilo ne tik pagrindiniai Burbiškio dvaro pastatai. XVIII a. pabaigoje Anykščių kapinėse ant savo giminės kapų rūsio Venclovavičiai pastatė koplyčią – mauzoliejų. Jo statybą pradėjo dar Ivonas, o 1858 m. šį darbą tęsė Anupras. Pirmojo pasaulinio karo metu koplyčia buvo sunaikinta, vėliau atstatyta Liudvikos Venclovavičienės iniciatyva. Koplyčia išlikusi iki šiol, rekonstruota ir veikia kaip kamerinis meno centras.

Venclovavičių valdymo epizodai išlikę ir archyviniuose dokumentuose, ir vietos žmonių atmintyje. Burbiškiečiai prisimena Liudviką Venclovavičienę, pasakoja, kad ji buvusi jautri ir draugiška šeimininkė, niekad neatstumdavusi prašančių pagalbos. Burbiškio dvare taip pat dažnai lankydavosi Sofija Emilija Jelenskaitė-Venclovavičienė (Zofja Emilja JeleDska) , Vladislovo Venclovavičiaus (WBadysBaw WęcBawowicz), gretimai esančių Aknystų ir Savičiūnių dvarų paveldėtojo, žmona. Caro priespaudos laikais ji finansiškai rėmė draudžiamų lietuviškų knygų leidimą, įkūrė slaptą lietuvišką mokyklą Aknystų dvare, šelpė mokslų siekiantį jaunimą, veltui gydydavo vietinius vaikus.

Burbiškio dvaro istoriją padeda atkurti ne tik išlikę dokumentai, amžininkų prisiminimai, bet ir grožinės literatūros šaltiniai. Anykščių kraštas, garsėjantis kaip iškilių rašytojų gimtinė, apie savo praeitį mums pasakoja poemomis, apysakomis ir legendomis. Burbiškio dvaras taip pat gali didžiuotis literatūros klasikų dėmesiu. Žinomo lietuvių rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio apysakoje „Vėžys“ (1925 m.) išsamiai aprašyta kilmingos Put Putarleckių giminės istorija ir Putriškių dvaro valdymo laikotarpis XIX–XX a. Apysakos veiksmo vieta iš tiesų atitinka realų istorinį Burbiškio dvarą. Sutampa net kai kurios architektūrinės detalės, pvz. apžvalgos bokštelis virš rūmų stogo, iš kur buvo matomi septyni aplinkinių bažnyčių bokštai. Čia šeimininkai stebėdavo laukuose dirbančius kumečius. Kai kurie apysakoje aprašyti įvykiai taip pat sutampa su realiais faktais, pavyzdžiui, koplyčios statyba, o kūrinio personažai turi konkrečių istorinių figūrų bruožų: grafienė Kristina labai primena anksčiau minėtas Liudviką ir Sofiją Emiliją Venclovavičienes.

Venclovavičių giminės atstovas Tomas Venclovavičius (Tomasz WęcBawowicz), meno istorijos ir architektūros profesorius, gyvenantis Krokuvoje, perskaitęs A.Vienuolio kūrinį, teigia, kad apysakoje aprašytą Put Putarleckių giminės istoriją iš tikrųjų galima laikyti Venclovavičių giminės gyvenimo Burbiškyje atkūrimu.

1932 m. dvarą iš Venclovavičių įsigijęs Petras Kriaučionis, 1933 m. pardavė jį ir 8 ha žemės jėzuitų kunigui Pranciškui Zabielai, sugrįžusiam iš JAV. P.Zabiela dvaro rūmų šiaurės rytų pusėje įrengė bažnyčią, kleboniją ir įkūrė parapiją, o vakarinė pusė atiteko pradžios mokyklai.

1947 m. sovietų valdžia nusprendė, kad vargonų ir varpų gaudesys neigiamai veikia tarybinio moksleivio auklėjimą, tad bažnyčia ir mokykla negali gyvuoti po vienu stogu. Patalpos iš parapijos buvo atimtos ir nacionalizuotos. Kuo virto dvarai Tarybų Lietuvoje, niekam ne paslaptis.

Kolūkinė santvarka rūmų sales pavertė grūdų sandėliais, dvaro pastatus – mechaninėmis dirbtuvėmis, administracijos kontoromis ir panašiomis sovietinio rojaus buveinėmis. Burbiškių dvaro rūmai tapo mokykla, oficina – ūkio verslų dirbtuvėmis, tvartas su diendaržiu – ūkio kiaulide, svirnas – sandėliu, kiti pastatai – grūdų džiovyklomis, bulvių saugyklomis ir t.t.

1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvaro pastatai buvo grąžinti Panevėžio vyskupijos kurijai. Bažnyčia, negalėdama išlaikyti dvaro, pardavė jį privatiems investuotojams. Europos sąjunga, besirūpindama „naujųjų sutuoktinių“ kultūros paveldu, savo struktūrinių fondų lėšomis prisidėjo prie dvaro restauracijos, ir Burbiškio dvaras pakilo naujam gyvenimui.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Sabaliauskaitė pateikė įrodymų, kad LDK istoriją rašė ne vien vyrai, bet ir moterys
  2. Senųjų amatų dienos į Trakų salos pilį kviečia jau 10-ąjį kartą (dienotvarkė)
  3. Europos paveldo dienos kviečia perprasti XX a. pradžios skonį
  4. Panemunės pilyje įkurtas unikalus viešbutis
  5. Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas
  6. Palangos Kurhauzo rekonstrukcija svarbi ne tik kurorto gyventojams
  7. Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės
  8. Muziejui oficialiai perduota atkurta Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų dalis
  9. Kauno pilyje atidaryta fotografijų paroda „Lietuvos totorių indėlis į karybos istoriją“
  10. Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video)
  11. Kokia ateitis laukia legendinio kino teatro „Romuva“?
  12. Marijampolės kolegijos fasadai atgavo istorinę išvaizdą
  13. Vilniuje jau 411 kartą kitą savaitgalį vyks Kaziuko mugė (dienotvarkė, video)
  14. Apdovanoti Geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkurso nugalėtojai
  15. Atgims tradicinė pirkių puošyba
  16. Vilniaus Sapiegų rūmuose baigti sienų tapybos konservavimo darbai
  17. Palangos simbolis „Anapilis“ jau netrukus sulauks restauratorių
  18. Žolinių švente bus padėkota už vasaros gėrybes
  19. Ventos regioniniame parke vyko Molio šventė
  20. Žagarės dvaro rūmai atgimė naujam gyvenimui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kaunas Globėjų dieną minės visą savaitę

Kaunas Globėjų dieną minės visą savaitę

2022 06 27
„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

2022 06 26
Europa kurs bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesiją | lrv.lt nuotr.

Bendradarbiavimas kultūros paveldo srityje

2022 06 25
Taksofonas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Atsisveikinta su paskutiniu taksofonu

2022 06 20
Žemaičiai kviečia į Sofijos šventę | Rengėjų nuotr.

Žemaičiai kviečia į Sofijos šventę

2022 06 16
Voluinės Naugardo karių kapinės | Asociatyvi nuotr.

Ar tikrai užsienio šalių karių kapinės yra mūsų kultūros ir paveldo dalis?

2022 06 16
Viešbutis „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ pastatytas greta Lukiškių aikštės| sa.lt nuotr.

Daliai verslo kitąmet žadamos PVM lengvatos

2022 06 10
„Žinojimas saugo“: įdomiausias – išvykimo krepšys

„Žinojimas saugo“: įdomiausias – išvykimo krepšys

2022 06 08
Vasara vyks daugybė etnokultūrinių renginių

Vasara vyks daugybė etnokultūrinių renginių

2022 06 08
Kada ir kaip kelyje bendrauti šviesomis?

Svarbiausi žingsniai parduodant automobilį

2022 06 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Neįgaliesiems sportininkas premijas siūloma didinti du kartus
Lietuvoje

Nuo liepos keisis sporto finansavimo tvarka

2022 06 27
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys nepaprastosios padėties pratęsimą

2022 06 27
Atnaujintoje VMI svetainėje – visą parą veikianti gyventojų konsultacija esamu laiku
Lietuvoje

Laikinai sustabdytos VMI sistemos

2022 06 27
„O mano sportas! - Tradicinis sportas ir žaidimai“ | rengėjų nuotr.
Etninė kultūra

Etnosportas stiprino tautinę tapatybę      

2022 06 27
Neniokokime savų augalų, neplatinkime svetimų | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Neniokokime savų augalų, neplatinkime svetimų

2022 06 27
Gyvybės draudimas: kokia ir kam nauda?
Lietuvoje

Gyvybės draudimas: kokia ir kam nauda?

2022 06 27
VU mokslininkas prof. Andrejus Spiridonovas ir Kanados Makgilio universiteto profesorius Šaunas Lavdžojus (Shaun Lovejoy) atliko tyrimą | VU nuotr.
Lietuvoje

Mokslininkų tyrimas – įtakingame mokslo žurnale

2022 06 27
Pristatyta „Tautos namų“ projekto eiga | citify.eu nuotr.
Kultūra

Pristatyta „Tautos namų“ projekto eiga

2022 06 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26
  • Partneriai ar stebėtojai apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 26 12:00
  • Triktis po trikties apie Seimas svarstys nepaprastosios padėties pratęsimą
  • Knyga apie A. Šliogerį apie A. Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nuo liepos keisis sporto finansavimo tvarka
  • Paskola automobiliui – priartinta svajonė!
  • Seimas svarstys nepaprastosios padėties pratęsimą
  • Laikinai sustabdytos VMI sistemos

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1588; komentarų: 32
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 953; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 858; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 700; komentarų: 6
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 586; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Globalizmas, kosmopolitizmas ir nacionalizmas peržiūrėta: 574; komentarų: 12

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kaunas Globėjų dieną minės visą savaitę

by Ditė Česėkaitė
2022 06 27
0
Kaunas Globėjų dieną minės visą savaitę

Atvirų durų dienos, koncertai, edukacijos, žygis bei cirko pasirodymai – tik keletas birželio 27–liepos 3 dienomis suplanuotų veiklų. Kaunas tęsia...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

by Tomas Baranauskas
2022 06 26
0
„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

Kadangi dėmesio centre šiuo metu – Ukraina, vėl grįšime prie Ukrainos istorijos ir pakalbėsime apie tai kaip išsiskyrė kažkada vienoje...

Skaityti toliau

Bendradarbiavimas kultūros paveldo srityje

by Kristina Aleknaitė
2022 06 25
0
Europa kurs bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesiją | lrv.lt nuotr.

Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, šiandien pasisakydamas Europos Komisijos sumanytame pristatyme ir diskusijoje dėl Europos bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesijos sukūrimo,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26
  • Partneriai ar stebėtojai apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 26 12:00
  • Triktis po trikties apie Seimas svarstys nepaprastosios padėties pratęsimą
  • Knyga apie A. Šliogerį apie A. Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija
  • ,,Įdomūs faktai" sutriuškino... apie M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą?

Kitas straipsnis
VRK primena: nuo vasario 28 d., 1 val. rinkimų agitacija draudžiama

Savivaldybių rinkimuose pirmauja socialdemokratai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai