Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

„Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“

[autorius]

[papildyta]

0
„Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“

Portretas: Augustinas Janulaitis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Portretas: Augustinas Janulaitis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.
Portretas: Augustinas Janulaitis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kovo 19 – balandžio 18 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, veikia visuomenės veikėjo, politiko, publicisto, teisininko, istoriko, vertėjo, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, teisės mokslų daktaro Augustino Janulaičio gimimo 140-osioms metinėms parengta paroda „Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“.

Parodoje eksponuojamas gausus ir vertingas Augustino Janulaičio rankraštinis palikimas, atspindintis jo gyvenimą bei veiklą. Iš oficialiųjų dokumentų minėtini: Maskvos universiteto baigimo diplomas, A. Janulaičio užsienio pasas, taip pat liudijimas, kad A. Janulaitis yra Valstybės archeologijos komisijos pirmininkas. Atskira dokumentų grupė atspindi Augustino Janulaičio teisininko veiklą. Tai įvairios baudžiamosios bylos, kuriose advokatu buvo A. Janulaitis, įvairūs paskyrimų į teisinio darbo vietas raštai. Išskirtinos kelios grupės nuotraukų, saugomų Augustino Janulaičio (LMAVB RS F267) ir Meilės Lukšienės (LMAVB RS F391) fonduose. Dalyje nuotraukų matyti jaunasis Augustinas vaikystės, jaunystės ir mokslo metais. Kitoje fotografijų grupėje – A. Janulaitis su garsiais to meto kultūros, meno, mokslo ir visuomenės veikėjais, kuriuos jis gerai pažinojo ir su kuriais aktyviai bendravo.

Eksponuojami rankraščiai, kuriuose užrašytos jaunystėje Augustino Janulaičio rinktos Malavėnų krašto dainos ir mįslės.

Parodoje pristatoma senųjų dokumentų, surinktų Augustino Janulaičio, kolekcijos dalis. Tai 1708 m. Griežės dvaro (Telšių pavietas) inventorius, Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios priimti Provincijos sinodų nutarimai (1611–1675 m.).

Eksponuojami Augustino Janulaičio Lietuvos ir Europos teisės istorijos ir jos istoriografijos darbai, XIII–XV a. Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos, Lietuvos XIX a. socialinės ir valdymo istorijos klausimais rašyti veikalai, lietuvių literatūros ir kultūros istorijos, tautosakos darbai bei mokslininko vertimai į lietuvių kalbą. Parodą puošia keletas veikalų su Augustino Janulaičio autografais. Keli darbai dedikuoti Tadui Vrublevskiui.

Apie A. Janulaitį

Augustinas Janulaitis gimė 1878 kovo 19/31 d. Malavėnų kaime (Šiaulių parapija) neturtingų valstiečių Mataušo ir Agotos Janulaičių šeimoje, mirė 1950 gegužės 22 d. Kaune. Iš jo užaugusių 8 brolių ir seserų žymesni – kunigas Pranciškus Janulaitis (1874–1952), gydytoja odontologė Julija Janulaitytė-Biliūnienė-Matjošaitienė (1880–1978), rašytojo Jono Biliūno žmona, bei gydytoja oftalmologė Veronika Janulaitytė-Alseikienė (1883–1971). 1886 m. A. Janulaitis įstojo į Šiaulių gimnaziją, iš kurios 1893 m. buvo pašalintas už draudžiamos lietuviškos spaudos laikymą.

Tęsė mokslus Nikolajaus vardo Rygos gimnazijoje, kurią baigė 1896 m. Tais pačiais metais įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Kasmet atostogų metu Šiauliuose platindavo draudžiamą lietuvišką spaudą. 1896–1901 m. bendradarbiavo leidiniuose „Ūkininkas“ ir „Varpas“, straipsniuose aštriai pasisakė prieš rusinimą ir lenkinimą. Iš Maskvos universiteto buvo dukart pašalintas – 1899 m. už dalyvavimą studentų riaušėse ir 1900 m. už lietuviškos spaudos platinimą. 1899 rugpjūčio 8 d. spėjo sudalyvauti pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ pastatyme Palangoje. Jam skyrus kardomąjį areštą, 1900–1901 m. beveik 7 mėnesius gyveno Liepojoje ir Aizputėje.

1901 m. už užstatą buvo paleistas. Laukdamas teismo sprendimo, vėl aktyviai dalyvavo slaptoje veikloje Šiauliuose. 1901 m. įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją (buvo jos Centro komiteto nariu, partiją paliko 1923 m.). Sužinojęs, jog caro 1902 lapkričio 27 d. įsaku yra tremiamas į Rytų Sibirą, pabėgo į Tilžę, paskui į Londoną. 1902–1905 m. redagavo „Darbininkų balsą“. 1903–1905 m. tęsė teisės studijas Berno universitete (Šveicarija).

1904 m. išvertė K. Markso ir F. Engelso „Komunistų partijos manifestą“. 1906 m. su padirbtu pasu ir lietuviškos revoliucinės spaudos ryšuliu buvo pagautas prie carinės Rusijos sienos. Kadangi nebuvo nustatyta jo tapatybė – manyta, kad jis yra tas pats asmuo, kaip buvo nurodyta padirbtame pase (tariamas Vokietijos pilietis) – Vilniaus apygardos teismas jį nuteisė tik 10 mėnesių kalėjimo. Atlikęs bausmę, jau su tikrąja pavarde grįžo į Maskvą tęsti studijų universitete, kurį 1907 m. baigė. 1907 m. birželio 22 d. buvo priimtas į Vilniaus apygardos teismo rūmus prisiekusiojo patikėtinio V. Urbanavičiaus padėjėju, 1908 m. sausio 29 d. – prisiekusiojo patikėtinio J. Vileišio padėjėju. Nuo 1909 m. vasario 3 d. buvo Vilniaus prisiekusiojo patikėtinio T. Vrublevskio padėjėju. 1912 m. dirbo prisiekusiuoju advokatu tame pačiame Vilniaus apygardos teisme, vertėsi advokato praktika.

1908 m. su Mykolu Biržiška redagavo „Žariją“, bendradarbiavo leidiniuose „Vilniaus žinios“, „Lietuvos žinios“, „Visuomenė“. Nuo 1910 m. aktyviai reiškėsi Lietuvių mokslo draugijos veikloje. 1914 m. pabaigoje, susikūrus Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti, A. Janulaitis tapo jos nariu. Draugija rūpinosi ne tik šalpa, bet ėmėsi ir gana plačios kultūrinės bei politinės veiklos, gynė lietuvių tautos reikalus, ėmė brandinti nepriklausomos Lietuvos atkūrimo idėjas. Iki 1915 m. rugsėjo pabaigos vokiečių kariuomenė okupavo Lietuvos teritoriją.

Okupacinei valdžiai nepatiko tokia Draugijos veikla, ji persekiojo jos narių veiklą, grasino teismais ir tremtimi. 1916 lapkričio 18 d. Draugijos narys A. Janulaitis buvo suimtas ir išvežtas į Čersko ir Butovo karo belaisvių stovyklą Vokietijoje, iš kur jam buvo leista sugrįžti po kelių mėnesių. 1918 m. dirbo „Darbo balso“ redakcijoje. 1918 m. Augustinui Voldemarui išvykus į Paryžių vadovauti Lietuvos delegacijai Taikos konferencijoje, ėjo užsienio reikalų ministro pareigas. Likęs Vilniuje, 1919 m. sausio mėnesį Vinco Kapsuko buvo suimtas, bet netrukus paleistas. Dėl nuolatinio persekiojimo A. Janulaitis persikėlė į Kauną ir 1919–1925 m. buvo Lietuvos vyriausiojo tribunolo teisėjas, o 1924 m. buvo paskirtas jo pirmininku.

Akademiniame gyvenime A. Janulaitis dirbo kaip mokslininkas ir pedagogas. Jis aktyviai įsitraukė į aukštosios mokyklos Lietuvoje kūrimo darbą, buvo Komisijos Aukštųjų kursų įstatams paruošti narys. 1920 m. sausio 27 d. Kursams prasidėjus, jis buvo paskirtas vadovauti juridiniam skyriui ir dėstė Lietuvos teisės istoriją. 1922 m. Aukštiesiems kursams išaugus į Valstybinį universitetą, A. Janulaitis buvo paskirtas Teisių fakulteto Lietuvos teisės istorijos katedros ir fakulteto seminarų knygyno vedėju. 1924–1925 mokslo metais, jau būdamas ordinariniu profesoriumi, buvo pasitraukęs iš Universiteto, bet atleistas iš Vyriausiojo tribunolo, vėl grįžo į jį ir dirbo iki 1940 m. Be paskaitų iš Lietuvos teisės istorijos, Lietuvos istorijos, Prūsų žemės istorijos, Prūsų teisės, A. Janulaitis dėstė istoriją Aukštuosiuose karininkų kursuose, Žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje. Už mokslo nuopelnus A. Janulaičiui 1932 m. buvo suteiktas teisės daktaro laipsnis, o 1935 m. jis buvo išrinktas Teisių fakulteto dekanu ir Universiteto senato nariu.

Janulaitis buvo ir aktyvus draugijų narys. 1919 m. rugpjūčio mėn įsteigus Valstybinę archeologinę komisiją, nuo 1921 m. pradžios buvo priimtas jos nariu-bendradarbiu. 1922–1925 m. šiai komisijai vadovavo. 1920 m. sausio 3 d. organizacinio biuro vardu pradėjo steigiamąjį posėdį, kuriant Lietuvių mokslo draugijos skyrių. Šioje Draugijoje A. Janulaitis buvo komiteto narys ir vadovavo istorijos sekcijai. 1929 m. A. Janulaičio iniciatyva įkurta Lietuvos istorijos draugija, kuri savo leidinyje „Praeitis“ paskelbė vertingų istorijos studijų.

1939 m. Teisės fakultetui persikėlus į Vilnių, A. Janulaitis kurį laiką buvo paskirtas jo dekanu, o 1941 m. įkūrus LTSR mokslų akademiją, išrinktas jos tikruoju nariu. 1944 m. Kaune trumpai dirbo advokatu. 1945 m. buvo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto dekanu. Pokario metais, kiek leido sveikata, tęsė tyrimus istorijos srityje. A. Janulaitis mirė 1950 m. gegužės 22 dieną. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Janulaičio mokslinį ir publicistinį palikimą sudaro 542 spausdinti darbai. Mokslininkas rašė Lietuvos ir Europos teisės istorijos, XIII–XV a. Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos, Lietuvos XIX a. socialinės ir valdymo istorijos, lietuvių literatūros ir kultūros istorijos klausimais.

Svarbiausi istorijos ir teisės istorijos darbai – „Simonas Daukantas“, „Žydai Lietuvoje“, „Vyriausiasis Lietuvos tribunolas XVI–XVIII amžiais“, „Napoleono teisynas“, „Lietuvos bajorai ir jų seimeliai XIX a.“ ir kt.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečia paskaita „Ar moderniai lietuvių tautai reikalingi bajorai“
  2. Pilypo ir Povilo Fridricho Ruigių lietuvių kalbotyros veikalams – 270
  3. Svarbiausiai lietuvių tautą telkusiai draugijai – 100 metų
  4. Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta parodą „Lietuvių partijos ir organizacijos Rusijoje 1917–1918 m.“
  5. Tremtinių atminimui rengiama pilietiškumo akcija „Mes niekad nepamiršim“
  6. Parengta virtuali paroda apie dr. Joną Šliūpą
  7. Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda skirta A.H.Kirkoro 200 metų sukaktuvėms
  8. L.Kojala. Simonas Daukantas – lietuvių tautos Herodotas
  9. Lietuvių kultūros ir meno savaitgalis Seinuose ir Krasnogrūdoje
  10. A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas
  11. Kaune atidengta memorialinė lenta Juozui Papečkiui
  12. Seime pristatoma paroda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“
  13. Jubiliejų minintis istorikas E. Gudavičius: „Visa istorija yra gyvenimas“
  14. Nacionalinė biblioteka kviečia į S. Tomonio šimtųjų gimimo metinių minėjimą
  15. Vrublevskių bibliotekoje Ignoto Domeikos 215-osioms gimimo metinėms skirta paroda
  16. Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“
  17. Šiandien prasidės Adolfo Ramanausko-Vanago 60-ųjų žūties metinių minėjimai
  18. JAV pagerbs Adolfą Ramanauską-Vanagą
  19. Rengiama paroda „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“
  20. Tarpukario Lietuvos žvalgybos pėdsakai knygoje „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Partizano Jono Kadžionio-Bėdos 95-metis | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį

2023 02 04
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

2023 02 02
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

2023 01 28
Marija Dičpetrytė aktorės karjeros pradžioje | Šeimos archyvo nuotr.

Aktorė Marija Dičpetrytė gyvenime ir scenoje

2023 01 27
Dr. Jono Basanavičiaus paveikslas (dailininko pavardė tikslinama) | Dr. J. Basanavičiaus kambario ekspozicijos nuotr.

Kaip Jonas Basanavičius išgelbėjo Gedimino pilį nuo „pažangos“

2023 01 25
Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos | Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.

Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos

2023 01 24
Eismo ribojimai | vilnius.lt nuotr.

Minint Vilniaus vardo paminėjimą – eismo pokyčiai

2023 01 23
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Pasaulinių fotografijos varžytuvių dalyvio Vango Zigajaus (Wang Zihao) nuotr.

Pasaulinėse fotografijos varžytuvėse – lietuvių laimėjimai

2023 01 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.
Kultūra

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Žemyna apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Žemyna apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • P.Skutas apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Daržovių blyneliai – sveikai ir pigiai vakarienei
  • Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
  • Netinkamai sportuojant galite pakenkti sveikatai
  • Naujakurių klaidos gali brangiai kainuoti
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį

by daiva
2023 02 04
2
Partizano Jono Kadžionio-Bėdos 95-metis | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Vasario 1 d. Anykščių Šv. Mato parapijos namuose vyko Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizano, Vyčio Kryžiaus ordino...

Skaityti toliau

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

by daiva
2023 02 02
10
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.

Sausio 31 d. Seimo lankytojų centre vyko renginys „Romualdo Ozolo skaitymai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario (1990–2000), Pirmosios...

Skaityti toliau

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Žemyna apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Žemyna apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • P.Skutas apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

Kitas straipsnis
Kovo 21 d. Kaune atidengtas Vyduno biustas | T. Staniko nuotr.

Vydūnas: Tautos augimui reikia visa aukoti (video, audio)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai