Mirė fizikas, visuomenininkas, tautinės kultūros puoselėtojas Julius Šalkauskis

Kovo 18 d. mirė fizikas, aktyvus visuomenininkas, publicistas, tautinės kultūros puoselėtojas, visuomenininkas, publicistas, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio ordino „Už Lietuvos laisvę“ kavalierius dr. Julius Šalkauskas (1931-2018).

Vieno garsiausių Lietuvos filosofų, pedagogikos tėvu vadinamo Stasio Šalkauskio ir dailininkės Julijos Paltarokaitės-Šalkauskienės sūnus Julijonas Šalkauskas gimė 1931-05-11. Vaikystėje buvo smalsus ir išdykęs, ir jau būdamas trejų metukų mokėjo skaityti ir rašyti. Tėvo pasakojimai ir iliustruotų mokslo knygų vartymas sužadino norą žinoti ir suprasti gamtos ir pasaulio dėsningumus. Šis tiesos troškimas išliko visą gyvenimą iki pat mirties patalo. Vos pora valandų iki mirties žmonai pagelbstint atsisėdęs už darbo stalo dr. Julijonas Šalkauskas skaitė ir mąstė apie žmogiškosios būties prasmę. Net sunkiai sirgdamas visą laiką stengėsi būti pasitempęs, švariai apsirengęs ir visą gyvenimą atspindėjo savo tėvo prof. Stasio Šalkauskio apibrėžta pilnutinės asmenybės sampratą.

Pirmuosius mokslus būsimas fizikos mokslų daktaras išėjo skirtinguose Lietuvos miestuose: 1937-1939 metais mokėsi Kaune, 1940-1941 metais Vilniuje, 1941-1944 metais Šiauliuose, 1944-1945 metais Mažeikiuose, 1945-1950 metais vėl Vilniuje kur su pagyrimu baigė I-ąją berniukų gimnaziją.

Dėl tėvo Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus prof. Stasio Šalkauskio prieškarinės veiklos sovietinės okupacijos metais Julijonas vos gavo leidimą stoti į Vilniaus Universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Tą kart užstojo tuometinis universiteto rektorius ekonomistas prof. Jonas Bučas.

Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą baigė 1956 metais su pagyrimu ir iškarto įstojo į pirmąją aspirantūrą (doktorantūrą) Leningrade. Deja, liga sutrukdė ne tik sėkmingai ją baigti, bet ir keliems metams užkirto kelius į bet kokias mokslines studijas.

Išgyvenant šį nuopuolį ir stokojant lėšų pragyvenimui Julijonas Šalkauskas įsidarbino į Šlifavimo staklių gamyklą, kur direktoriaus Speičio buvo paskirtas vadovauti Fizikinei-cheminei laboratorijai. Dirbdamas šį darbą daug skaitė grožinės literatūros, keliavo, buriavo, dalyvavo kraštotyriniame darbe ir palaipsniui grįžo prie plazmos spektrinės analizės mokslinių studijų.

1970 metais įstojo į antrąją neakivaizdinę aspirantūrą Baltarusijos SSR MA Fizikos institute, kurią sėkmingai baigė 1974 metais apgindamas disertaciją „Linijų intensyvumo kibirkštinių šaltinių terminėje plazmoje modeliavimas atominei emisinei spektrinei analizei“ įgydamas fizikos mokslų daktaro laipsnį. 1993-2002 metais aktyviai dalyvavo tarptautinėse konferencijose Anglijoje, Slovakijoje, Rusijoje, Lenkijoje. Laisvai kalbėjo ir rašė lenkų, rusų, anglų kalbomis. Skaitė pranešimus IX(1995) ir XIII(2005) Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose bei 37-oje Lietuvos nacionalinėje fizikos konferencijoje (2007).

Spektrinės analizės tyrimus Lietuvos mokslų akademijos puslaidininkių fizikos institute vykdė iki 2008 metų. Vėliau pasišventė mokslo ir pasaulėžiūros sąsajų studijoms ir visuomeninei veiklai.

Nuo 1953 metų susižavėjo tautosaka ir tradicine kultūra, dalyvavo garsiose bičiulio prof. Norberto Vėliaus organizuotose kompleksinėse kraštotyros ekspedicijose Dubingiuose (1968), Gervėčiuose (1969), Dubičiuose (1970), Kernavėje (1971), Adutiškyje (1972), Aukštadvaryje (1973). Nuo 1969 metų priklausė Vilniaus kraštotyrininkų draugijai „Ramuva“, kuri 1971 metais KGB agentų buvo uždaryta. 1989 metais dalyvaudamas Venanto Mačiekaus organizuotojo ekspedicijoje Giedraičiuose, šalia kraštotyrinės medžiagos rinko parašus dėl Lietuvos nepriklausomybės siekiamybės, ir dėl sovietinės kariuomenės išvedimo.

J. Šalkauskas dalyvavo Fizikos instituto Sąjūdžio grupės veikloje, 1991 metų sausio 13-tosios naktį budėjo prie Lietuvos Aukščiausiosios tarybos. Nors tą naktį Julijono motina Julija Šalkauskienė ir prašė sūnų likti namuose jis atsakęs, kad tokią naktį būdamas namie jis negalės pažiūrėti draugams į akis.

Be mokslinės bei kraštotyrinės veiklos dr. Julijonas Šalkauskas nuo 1955 metų užsiėmė buriavimo sportu, turėjo I-os eilės vairininko teises, ir nuo 1983 metų pradėjo vesti buriavimo kursus jaunimui. 1995 metais davė skauto įžodį tapo Jūrų skautu, vėliau ir skautininku. Parengė buriavimo ir slidinėjimo vadovėlius. Nebepajėgdamas būriuoti nuo 2009 metų iki 2017 metų vadovavo Lietuvos skautų sąjungos Akademiniam skautų sąjūdžiui, rengė mokslo populiarinimo seminarus, dirbo skautų organizacijas vienijantį darbą.

2016 metais paruošė beveik 500 puslapių atsiminimų, apmąstymų ir publicistikos knygą „Prasmės beieškant“.

Iki pat paskutinio atodūsio dr. Julijonas Šalkauskas skaitė, rašė ir ugdė su kaupu išpildydamas kažkada duotą skautišką priesaiką Tarnauti Dievui, Tėvynei, artimui ir būti pavyzdžiu kitiems.

***

Velionis yra pašarvotas VU Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje. Atsisveikinimas su vėlioniu kovo 20 d., antradienį nuo 10 iki 20:30 val. Ir kovo 21 d., trečiadienį, nuo 10 iki 15 val..

Karstas išnešamas kovo 21 d., trečiadienį 15 val. Laidojtuvės Antakalnio „Saulė“” kapinėse šeimos kape.

Šv. Mišios už Vėlionį Šv. Jonų bažnyčioje: kovo 20 d., antradienį, 18val. Šv. Mišias aukos kun. Saulius Bužauskas ir kovo 21 d.,  trečiadienį, 14 val. Šv. Mišias aukos arkivyskupas Gintaras Grušas.