Birželio 3 d., eidamas 92-uosius metus, mirė iškilus visuomenės veikėjas, Vilniaus krašto istorijos ir kultūros puoselėtojas, publicistas, kraštotyrininkas Izidorius Šimelionis.
Jis gimė 1919 m. Lydos apskrities Rodūnios valsčiaus Dubinių kaime. Mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, studijavo žurnalistiką. Dirbo Lietuvos radijo ir televizijos redakcijose (1963-1988). Nuolatinis, gyvas I. Šimelionio rūpestis buvo Vilniaus krašto tautinė ir kultūrinė situacija. Ypač daug pastangų jis dėjo savo gimtojo krašto – Pelesos regiono lietuvių įvairiapusei globai. Inicijavo lietuviškos Pelesos parapijos Šv. Lino bažnyčios atšventinimą, lietuviškos Pelesos mokyklos steigimą. Buvo vienas „Vilnijos“ draugijos kūrėjų.
Atsiminimų pagrindu parašė knygas „Vilnija šimtmečio verpetuose“(2002), „Žydai mano gyvenime“(2009).
2009 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
Atsisveikinti su I. Šimelioniu galima šeštadienį, birželio 4 d., nuo 11 val. Vilniaus arkivyskupijos laidojimo paslaugų centre prie Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčios (Kalvarijų g. 329, Jeruzale).
Laidojamas velionis sekmadienį 15 val. Šv. Mišios – toje pat bažnyčioje
A+A
Tebūnie šviesios Dausos Izidoriaus Vėlei. Ačiū už triūsą, už begalinį rūpestį mūsų Vilniumi, mūsų Tauta. Dabar mūsų pareiga persiimti šia Kurybą, šia Ugnimi.
Taaaaip… Iškili buvo asmenybė. Tebūnie lengva jam Lietuvos žemelė!
Esu skaitęs Izidoriaus Šimelionio prisiinimus, vargus karo metais, grįžtant iš Rusijos. Taip ir norisi Lermontovo žodžiais pasakyti: „Da bili Liudi v eto vemia…„ Milžinas, dvasios galiūnas. Daug vargų jis patyrė.
Tojau perduosiu Šią žinią Birutei Federavičieniai Izidoriaus vienmčiui
Birutei Fiodoravicienei Izidoriaus vienmintei ar vienmetei?