Vasario 22–25 d., parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksianti Vilniaus knygų mugė, žvilgsnį kreips į skaitančiuosius ir kvies švęsti atkurtos Lietuvos šimtmetį. Lankytojų lauks proginiai leidiniai bei speciali kultūrinė programa, kuri, rengėjų teigimu, leis ne tik praplėsti akiratį, bet ir patirti susitikimo bei atradimo džiaugsmą.
„Lankytojai tikrai žino, kad mugė, pirmiausiai, yra susitikimo šventė. Ir šiemet, Lietuvos šimtmetis natūraliai tapo vienas svarbiausių mugės leitmotyvų. Taigi kviesime susitikti ir švęsti šimtmetį kartu su visais, kurie skaito Lietuvą ir pasaulį“, – sako parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.Mugės leitmotyvas – atvirumas ir dialogiškumas
„Šiemet, švenčiame Valstybės atkūrimo šimtmetį ir šiame kontekste artėjanti 19-oji Vilniaus knygų mugė yra ypatinga. Daug knygų, pristatymų, diskusijų skirta būtent istorinei tematikai. Šios mugės pagrindinis akcentas – jos dialogiškumas. Tik atvirumo pasauliui ir vienybės dvasia prieš šimtą metų mūsų tėvai ir seneliai atkūrė valstybę, kuri daugelio atmintyje net neegzistavo“ – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas, mugės rengiamojo komiteto narys Gytis Vaškelis.
Jo teigimu, šiandien turime prisiminti ne tik tuos, kurie pasirašė Nepriklausomybės aktą, bet ir tuos, kurie vedė į valstybės atgimimą.
„Lietuva iš istorijos šešėlio daug kam netikėtai išniro net ne 1918 m., vasario 16-ąją, o keliais dešimtmečiais anksčiau. Senąją LDK dvasią ir pilietiškumą palaikė Adomas Mickevičius, Teodoras Narbutas, Simonas Daukantas, Maironis, Motiejus Valančius, Petras, Antanas ir Jonas Vileišiai, Juozas Tumas-Vaižgantas ir daug kitų, šiandien mažiau žinomų ar primirštų vardų. Sukilimų dalyviai, knygnešiai, prikėlė naujam gyvenimui ne tik valstybę, bet ir lietuvių kalbą, kurią jau buvo rengiamasi aprašyti kaip mirštančią, – o XX a. ji tapo modernios valstybės pagrindu“, – įsitikinęs G. Vaškelis.
Būtent todėl šiemet, mugė švęs skaitymą ir susitikimą bei kvies atversti naujas knygas, atrasti ir skaityti Lietuvą su jos žmonėmis, istorija bei kultūra. Šių metų mugėje, bus galima atrasti ir jautrių šimtamečių istorijų, ir proginių mokslinių monografijų, vienaip ar kitaip dedikuotų šimtmečiui.
Šiemet, kaip niekad plati regionų parengta programa: daug knygų mugės lankytojus pasieks iš Klaipėdos, Šakių, Rokiškio, Anykščių, Molėtų ir kitų Lietuvos vietų.
Šimtmetis knygų puslapiuose ir kino ekrane
Liudas Mažylis mugėje, ne tik pristatys naują, kaip pats įvardija, veiksmo dokumentikos knygą „99 metai po įvykio“, bet ir dalyvaus pokalbyje „Apie mus prieš 100 metų ir dabar“. Tai puiki proga sužinoti ir padiskutuoti, kokiomis aplinkybėmis kūrėsi Lietuva, su kokiais iššūkiais susidūrė prieš šimtmetį ir kokiomis aktualijomis ji gyvena dabar.
Dar viena mugėje pristatoma šimtmečiui dedikuota naujiena – proginis fotografijų albumas – „100 metų kartu“. Albume pateikiamos Lietuvos šimtamečių fotografijos bei jautrūs ir asmeniški prisiminimai, atskleidžiantys tokius Lietuvos valstybės istorijos ir pačių senolių gyvenimo vingius, kurių neįmanoma perskaityti jokiose knygose, jokiuose vadovėliuose. Tai gyva istorija, prabylanti į dabartį ir drauge kviečianti įsiklausyti, kaip joje suskamba praeitis.
Į šimtmetį vaikų lietuvių literatūroje, vertingiausių bei reikšmingiausių knygų vaikams šimtuką – „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ dėmesį kreips vaikų literatūros ekspertai. Diskusijos „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai: užmarščiai, dabarčiai ar ateičiai?“ dalyviai ieškos atsakymų, kokios knygos svarbios istorijai, ką skaitytojai vertina iki šiol.
Į mugę po pertraukos sugrįžtanti ir pirmojoje salėje įsikursianti Knygos kino salė lankytojus taip pat pasitiks ne tik puikia visai šeimai skirta animacija, bet ir specialia programa, kurioje bus pristatomi šimtmetį švenčiančių šalių – Čekijos, Estijos, Lenkijos, Latvijos – kino filmai, literatūros kūrinių ekranizacijos.
Šimtmečio pokalbiai ir susitikimai
Pasak G. Vaškelio, mūsų šventė yra ir mūsų kaimynų latvių, estų, suomių, lenkų, kitų Rytų Europos tautų, išsivadavusių iš imperijų gniaužtų, šventė. Jam antrina ir Vilniaus knygų mugės kultūrinės programą sudariusio Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.
„Rengdamiesi Vilniaus knygų mugėje švęsti Lietuvos šimtmetį, nenorėjome to daryti vieni, bet pakviesti ir mūsų regiono kaimynus, kurie šiemet mini savo modernių valstybių šimtmečio jubiliejus, ir kuriuos, nepaisant panašaus istorinio likimo, vis dar taip menkai pažįstame. Taip gimė idėja pakviesti pokalbiui rašytojus, kurių dialogai su Lietuvos kūrėjais atskleis nekasdienes asmenines ir jų šalių patirtis“, – sako Lietuvos kultūros direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Renginių cikle „Mūsų šimtmetis. Kalbasi rašytojai“ kalbėsis rašytojai, nes būtent jie suteikia istorijai žmogišką mastelį, priartina skaudžius ir prasmingus, džiugius ir liūdnus įvykius. Jie ir jų kūryba padeda suvokti, kaip keitėmės, kokie mūsų tarpusavio ryšiai ir kas mus sieja su kaimynais. Mugės lankytojai bus kviečiami pasiklausyti, kaip ir kokią Lietuvą bei Europą skaitydami ir rašydami sukūrėme ir kokią kursime ateinančius šimtą metų.
Konferencijų salėje 5.3 lankytojų lauks pokalbiai, kuriuose šnekėsis Nora Ikstena (Latvija) ir Danutė Kalinauskaitė, Zuska Keplova (Zuska Kepplová) (Slovakija) ir Eugenijus Ališanka, Jonas Hajekas (Jonáš Hájek) (Čekija) ir Alvydas Šlepikas, Ilmaras Taska (Ilmar Taska) (Estija) ir Herkus Kunčius, Jerzys Ilgas (Jerzy Illg) (Lenkija) ir Mindaugas Kvietkauskas.
Lenkų institutas šimtmečio proga taip pat inicijuoja pokalbį apie Krokuvą ir Nobelio premijos laureatus „Tai įmanoma tik Krokuvoje!“. Susitikime dalyvaus Jerzys Ilgas (Jerzy Illg), Joana Gromek Ilga (Joanna Gromek Illg), Uršula Čvalba (Urszula Chwalba).
Lankytojų pamėgtame Diskusijų klube į ateinančio šimtmečio Lietuvą žvilgtelti kvies Mindaugo Nastaravičiaus moderuojama diskusija – „Naujas šimtmetis: kokią Lietuvą kurs dabarties jaunimas“. Joje dalyvaus aktyvūs, kūrybingi ir drąsūs moksleiviai – Nacionalinės moksleivių akademijos nariai Neringa Levinskaitė, Gabija Miliūtė, Konstanty Keda.
Vasario 22-25 d., parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje, numatyta per 400 įvairių renginių, susitikimų ir parodų. Lankytojai galės ne tik susitikti su rašytojais ar užsienio svečiais, bet ir atrasti Bibliotekų erdvę, kūrybinę studiją „Tu gali sukurti knygą“, dalyvauti Muzikos salės rengiamuose koncertuose bei pokalbiuose.
