Alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja

Statistikos departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiami alkoholio suvartojimo Lietuvoje duomenys patvirtino kiek anksčiau atliktos Vilniaus Universiteto ir „Baltijos tyrimų“ analizės duomenis: Lietuvos gyventojai vidutiniškai suvartoja kiek daugiau nei 12 litrų absoliutaus alkoholio per metus ir tai yra gerokai žemiau Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamo lygio.

Įvertinus emigrantų išvežamą alkoholį šis skaičius būtų dar mažesnis. VU nustatė, kad problemų su vartojimu greičiausiai turi labai specifinė ir apibrėžta auditorija.„Mūsų inicijuoto tyrimo duomenys apie suvartojimo kiekį atitinka statistiką, tai patvirtina, kad kitos tyrimo išvados taip pat atitinka realybę. Tuo neabejojome, nes šiam tyrimui pasitelkėme labai stiprią ir profesionalią jungtinę sociologų ir Vilniaus universiteto mokslininkų komandą, o dabar turime dar tvirtesnių argumentų“, – sako tyrimą užsakiusios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.

LVK tyrimą užsakė siekdama ne tik išsiaiškinti alkoholio vartojimo apimtis, bet, svarbiausia, vartotojų įpročius ir elgseną bei nustatyti didžiausias rizikos grupes. Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Baltijos tyrimai“ ir Valstybine mokesčių inspekcija. Artimiausiu metu, žadama paskelbti ir antrojo tyrimo etapo rezultatus.

„Įstatymų leidėjams pateikėme objektyvią realybę – yra identifikuotos rizikos grupės ir jei norima kovoti su problema, yra gana aišku, ką daryti – dirbti su šiomis rizikos grupėmis. Juk kovodami su nusikalstamumu neįvedame komendanto valandos – neuždraudžiame visiems žmonėms vakarais vaikščioti gatvėmis, o taikome sankcijas konkretiems viešosios tvarkos pažeidėjams. Tyrimas nustatė grupę žmonių, su kuria reikia dirbti, gėrimus, kuriais piktnaudžiaujama, bet, ironiška, juos įstatymų pakeitimai apeina“, – sako V. Sutkus.

LVK užsakymu atlikto tyrimo metu nustatyta, kad statistiškai vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojai per 2016 metus teko 13,42 litrų legaliai parduoto absoliutaus alkoholio. Iš šio skaičiaus dar reikėtų atimti emigrantų išvežamus kiekius ir pridėti šešėlinę rinką. Tačiau galutinis rezultatas iš esmės nesikeičia – minėti veiksniai vienas kitą sudengia ir lieka tie patys 13 litrų. Tuo tarpu 2017 metais, remiantis VMI duomenimis alkoholio suvartojimas mažėjo apie 10-15 proc., atitinkamai vienam suaugusiam gyventojui teko tik iki 12 litrų grynojo alkoholio.

Tyrimas taip pat rodo, kad daugiausia problemų turime kaime, kur girtauja 8,5 proc. gyventojų, o didmiesčiuose tokių asmenų yra tik 4,2 proc. Be to, kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis girtaujančių asmenų procentas. Tikėtina, kad tai susiję su tyrime identifikuotomis problemomis – užimtumu ir išsilavinimu.

Tyrimas parodė ir kitą tendenciją – lietuviai dažniausiai alkoholį vartoja namuose, o baruose, restoranuose lankosi rečiau. Ypač reti viešųjų maitinimo įstaigų svečiai – girtaujantys asmenys. Tarp girtaujančių asmenų populiariausi gėrimai – stiprus alus („bambalinis“), spirituotas vynas ir degtinė, kurie vartojami namuose arba viešose vietose.

Tyrimo duomenimis, tarp vartojančiųjų alkoholį 3,7 proc. tai daro kasdien arba beveik kasdien, 10,5 proc. – 2-4 kartus per savaitę, 17,2 proc. – kartą per savaitę, 23 proc. – 2-3 kartus per mėnesį, likusieji – kartą per mėnesį ir rečiau. Tyrėjai teigia, kad 10 proc. išgeriančių suvartoja apie 37 proc. viso alkoholio. Šie žmonės sudaro tik apie 5 procentus visos Lietuvos populiacijos, tačiau, tikėtina, sukelia daugiausia problemų.

Tyrėjai vylėsi, kad tyrimas turėtų padėti susiorientuoti, kur svarbiausia nukreipti dėmesį kovojant su nesaikingo alkoholio vartojimo problema. Apibendrinus tyrimą, galima labai aiškiai susidaryti piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu paveikslą: pagrinde tai vyrai, 89 proc. šių respondentų nesportuoja, neturi kitų pomėgių, menkai išsilavinę, dažniausiai gyvena kaime.

Alkoholio vartojimo tyrimą LVK užsakymu atlieka Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto tyrėjai, reprezentacinę gyventojų apklausą – bendrovė „Baltijos tyrimai“.