J. Dapšauskas. Ar Prezidentė nepraleido progos patylėti apie alkoholio mažinimo priemones?

Birželio 9 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtą Alkoholio kontrolės įstatymą: griežtinimo pakeitimus, kurie tikrai yra istoriniai. Formuojasi viso regiono alkoholio vartojimo mažinimo politika ir sprendimai. Šiuo keliu jau eina Estija, sprendimus jau daro Lenkijos valdžia, neabejotinai, kad prie šios politikos prisijungs ir kaimynė Latvija.

Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį, kad ir pavienės alkoholio kontrolės priemonės priimtos Lietuvoje paskutiniu metu jau duoda rezultatus, tai pripažįsta pati alkoholio pramonė: „Vartojimo mažėjimui įtaką darė uždrausta prekyba alkoholiniais gėrimais degalinėse, nuo praėjusių metų lapkričio apribotos alkoholinių gėrimų akcijos, o nuo šių metų kovo didinti akcizai ir dėl depozito sistemos mokesčių atsiradusi papildoma našta gamintojams nulėmė kainų didėjimą“, – rašoma „Švyturio-Utenos alaus“ pranešime.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad pakėlus akcizus nuo kovo mėnesio alkoholiniams gėrimams, alaus ir vyno parduota balabdžio mėn mažiau, tačiau akcizo nuo šių produktų surinkta ženkliai daugiau. Suprantama, galutinius duomenis ir vertinimus bus galima daryti metams baigiantis, bet akivaizdu jau dabar, kad taip bus pasiekiamas pagrindinis tikslas: keliant kainą, mažinamas vartojimas, o taip pat (tik kaip šalutinis rezultatas) ir biudžetas gaus daugiau pajamų.

Prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė priimtą alkoholio prieinamumą ir reklamą ribojantį įstatymą, tačiau savo metiniame pranešime š.m. birželio 8 d. Seime paskleidė savotiškų dviprasmybių.

Prezidentė teigė: „Kova su alkoholizmu taip pat yra mūsų garbės reikalas ir turi telkti, o ne skaldyti visuomenę. Nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų. Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – tai primityvus ir paprastas kelias, tačiau jis veda tik į šešėlį ir pogrindį“.

Pasirodo, prezidentė geresnė alkoholio mažinimo ekspertė nei Pasaulio sveikatos organizacijos mokslininkai ir jų rekomendacijos. Ir dar reikia prezidentę patikslinti, kad kovojama ne tik su galutinėmis pasekmėmis – su alkoholizmu, bet su labai gausiu ir pertekliniu alkoholio vartojimu, kuris blogų pasekmių turi žymiai daugiau, nei tik alkoholizmas. O kaip įmanoma išvengti „susipriešinimo“, jei vartojimo mažinimas susijęs su siaurų verslų pelnų praradimais?

Tad pažiūrėkime, ką D. Grybauskaitė konkrečiai nuveikė, kad sumažintų alkoholio suvartojimą per savo kadencijas. Tenką pripažinti, kad prezidentų D. Gybauskaitės ir Valdo Adamkaus kadencijos buvo tos, kurios labiausiai pasižymėjo Lietuvoje išaugusiu alkoholio vartojimu. Su gražaus pavyzdžio išimtimi – 2007 m. priimtomis alkoholio kontrolės priemonėmis, kurios ženkliai prisidėjo prie svaigalų vartojimo mažinimo, alkoholinių psichozių ir kepenų cirozių sumažėjimo, bendrosios gyvenimo trukmės ženklaus ir staigaus pailgėjimo – tai tęsėsi apie 2 metus. O bendrai šios kadencijos pasižymėjo alkoholio politikos liberalizavimu ir labai išaugusiu alkoholio vartojimu.

Turime tokią paradoksalią istoriją, kad net esant dideliai infliacijai, ne kad būtų buvę išlaikomi esami akcizai alkoholiui (tai reiškia alkoholio didesnį įperkamumą), bet Seime būdavo priimami nutarimai jį dar ženkliai mažinti! Vieną iš tokių akcizo mažinimų D. Grybauskaitė vetavo 2010 metų pabaigoje. Čia tai tikrai akivaizdus ir sveikintinas jos indėlis į alkoholio vartojimo mažinimą ar, tiksliau, nedidėjimą. Beje, jei nebūtų vetavusi, valstybė būtų negavusi apie 100 mln. Lt akcizo pajamų kasmet. Tai buvo vienintelis D. Grybauskaitės labai konkretus veiksmas šioje srityje, kartu pareiškus, kad neleis „girdyti tautos“. 

Tačiau jau po metų prezidentė elgėsi kaip baugšti pelytė. Nuo 2012 m. turėjo įsigalioti visiškas alkoholio reklamos draudimas, tačiau Seimas, verslui nurodžius, jį atšaukė, o D. Grybauskaitė, nors jos prašė 250 nevyriausybinių organizacijų vetuoti korupciniais metodais priimtą įstatymą, pasirašė, labai klastingai viešojoje erdvėje pakomentavusi, kad net su vyskupais pasitarusi, kad neva nebereikia draudimų (nors vyskupai paneigė, kad jie susitikime su prezidente būtų taip sakę).

Per tą laiką jau būtų matomi akivaizdūs alkoholio vartojimo mažėjimo rezultatai. Galėtų prezidentė pasakyti, kad ir ji reikšmingai prisidėjo išblaivinant šalį. Kiek būtų išsaugota sveikatos resursų per tuos metus, kiek būtų išgelbėta gyvybių, kiek sumažinta kriminalinių nusikaltimų, savižudybių ir panašiai sumažinus svaigalų vartojimą?

Nejaugi Prezidentei patinka valdyti paliegusią, nusigėrusią ir išsižudančią šalį? 

Nevetuodama alkoholio reklamos draudimo atšaukimo prezidentė išdainavo tą pačią alkoholio pramonės ir liberalų (o dabar jau ir kai kurių konservatorių) dainelę: pakanka draudimų, reikia kitų būdų, švietimo ir panašiai. Na gali būti, kad gal tai tiesa? O štai 2014 m. anksčiau kalbėjusi, kad nereikia draudimo, o švietimo, D. Grybauskaitė vetavo Seimo priimtą Akcizų įstatymą, kad 2 proc. nuo surinkto akcizo tabako gaminiams būtų skirti švietimui, prevencijai ir socialinei reklamai, nukreiptai prieš rūkymą, skatinama sveika gyvensena.  

Tad kaip ir dabar suprasti metiniame pranešime tarstelėjimą apie „primityvias“ priemones, kaip ženklesnį alkoholio apmokestinimą, jei netinka jokios priemonės. Tai gal iš tų surinktų akcizų ženklią sumą skirkime blaivybės, sveikos gyvensenos skatinimui švietimo ir užimtumo pagalba?  Iki šiol būdavo tik pakalbama, kad nereikia draudimų, o švietimo, bet pinigų tam švietimui – tik grašiai.

Prezidentės iniciatyva „Už saugią Lietuvą“ nėra jokia priklausomybių mažinimo tikslinė specifika, tiesiog įvairių veiklų bandymas pakišti po savo skėčiu. Gerai, puiki iniciatyva, bet tai tik turinčio valdžios sprendimo svertus asmens vaizdavimas nevyriausybininku.

Su visa pagarba palinkėjimas Prezidentei: būti nuoseklesnei ir pripažinti, kad ir Dalia Grybauskaitė klysta. Ir proto reikia ne tik Seimui, bet ir Prezidentei – ne tik jausmų. Bijau, kad D. Grybauskaitės neapibrėžtą ir jausmingą kritiškumą metiniame pranešime išprovokavo neseniai paskelbti apklausos duomenys apie ryškiausius prezidentus po nepriklausomybės atkūrimo. Sureagavusi, kad nėra aukštumoje, susinervavo ir nestabiliai užsimojo parodyti savo galią griebdamasi kuokos ir drėbdama pirmam pasitaikiusiam kelyje. Dėl to geriau Lietuvai?

Autorius yra Sveikatingumo metų iniciatorius, „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės koordinatorius