Trečiadienis, 3 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

J. Šiugždinienė. Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus. Momentiniai – prabanga

www.alkas.lt
2018-01-15 14:00:11
188
PERŽIŪROS
6
Jurgita Šiugždinienė | KTU nuotr.

Jurgita Šiugždinienė | KTU nuotr.

Jurgita Šiugždienė | KTU nuotr.
Jurgita Šiugždienė | KTU nuotr.

Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Jausmas po šių žingsnių – nevienareikšmis.

LSMU ir LSU integracija išties galėtų duoti nemažą pridėtinę vertę, nes sportas ir medicina, kaip ir sportas ir technologijos – ateities dalykai. Tuo metu VDU, ASU ir LEU susijungimas reforma siektorezultato greičiausiai neatneš, maža to, pareikalaus nemažų mokesčių mokėtojų pinigų. VDU, nežiūrint planuojamo susijungimo, man visuomet išliks humanitarinių–socialinių mokslų centru. Tikiuosi, kolegos sugebės išsaugoti šį savo išskirtinumą ir savitą kultūrą ir po integracijos. Kitaip Kauno aukštojo mokslo žemėlapis atrodys neišbaigtas.

Kita vertus, gerai, kad šis pernelyg užsitęsęs ir visus išvarginęs bei dėmesį nuo esminių universitetų pertvarkos tikslų (mokslo ir studijų kokybės, tarptautinio konkurencingumo stiprinimo) nukreipęs etapas baigėsi. Reikia judėti toliau. Labai tikiuosi, kad kitus po Seimo sprendimų seksiančius pertvarkos žingsnius lydės skaidrumas, aiški logika, bendrojo intereso matymas, kad nebus pamirštas įsipareigojimas stiprinti  lyderiaujančius universitetus. 

Seimo valioje ir kolegų apsisprendime – trys universitetai Kaune. Jį gerbdamas, Kauno technologijos universitetas (KTU) prisiima atsakomybę bei lyderystę telkti fizinius ir technologijos mokslus, stiprinti verslo mokyklą. Tai – mūsų stiprybė, kurią patvirtina mokslo ir studijų rezultatai. Fizinių ir technologijos mokslų srityse KTU mokslo publikacijos su citavimo rodikliu (WoS) 2000–2018 m. sudaro 73 proc. visų Kauno universitetų publikacijų skaičiaus. Šiose srityse Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų mokslo projektų ir aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų apimtys yra daugiau nei 4 kartus didesnės už kitų regiono universitetų kartu sudėjus. Kauno regione fizinių mokslų srityje užimame 87 proc. studentų rinkos, technologijos mokslų srityje – 76 proc..Vykdome 12 Horizontas 2020 projektų ir koordinuojame du Europos Sąjungos H2020 ekscelencijos centrų projektus.

Fizinių ir technologijos mokslų sinergija su socialiniais ir humanitariniais mokslais mums yra labai svarbi, nes tikime, kad esminės inovacijos  gimsta skirtingų mokslų sandūroje. Visos studijų programos, kurias vykdome socialinių, humanitarinių mokslų ir menų  srityse turi ir turės technologinių mokslų „įskiepį“.

Nelaukdami, kuo pasibaigs aukštojo mokslo pertvarkos procesas, galvokime apie ilgalaikę perspektyvą – apie ateitį, o ne apie momentinius sprendimus. Juk būtent tikėdami Lietuvos ateitimi, čia investuoja tarptautiniai pramonės ir verslo gigantai, kuriasi stiprios Lietuviško kapitalo įmonės. Beje, tarptautinių bendrovių tikėjimas mūsų šalimi išmatuojamas skaičiais: planuojamos investicijos į Kauno regioną siekia beveik 300 mln. eurų, bus sukurta tūkstančiai naujų darbo vietų.

Mūsų pareiga, drauge su kitomis aukštosiomis mokyklomis, ne tik deramai pristatyti Kauno regiono ir Lietuvos privalumus didiesiems užsienio ir Lietuvos investuotojams, bet ir pasiūlyti aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Specialistus, kurie ne tik puikiai išmano savo sritį, bet ir kalba užsienio kalbomis, mąsto sistemiškai, geba spręsti kompleksines problemas, yra kūrybiški. Specialistų spektras, kurio reikia didžiosioms įmonėms – tikrai platus, todėl neišvengiamai mums visiems teks dirbti glaudžiai surėmus pečius.

Kauną investuotojai renkasi tiek dėl puikios infrastruktūros, tiek dėl aukštos kvalifikacijos specialistų, aukšto lygio mokslo ir tyrimų bazės. Reaguojame į rinkos poreikius – istoriškai esame tas universitetas, kuris Lietuvoje su verslu ir pramone dirba labai glaudžiai tiek rengdami aukštos kvalifikacijos inžinierius, tiek vykdydami užsakomuosius mokslinius tyrimus. Nuosekliai stipriname bendradarbiavimo su verslu ir pramone kompetencijas, aktyviai dalyvaujame susitikimuose su investuotojais dar konfidencialumo stadijoje. Beveik visais atvejais esame pagrindinis Kauno universitetas, pristatomas globalių bendrovių atstovams. Savo jėgomis pasitikime – esame reikalingi ne tik Kauno regionui, bet ir visos valstybės aukštos pridėtinės ekonomikos vystymui.

Todėl nenoriu kalbėti apie besidubliuojančias studijų programas, išbarstytą mokslinį potencialą ir skirtingą akademinę kultūrą. Aukštųjų mokyklų bendras darbas, pagrįstas šalies interesais, žvelgiant į ateitį, yra tai, ko turime siekti.

Aukštos kokybės mokslo tyrimai ir studijos, profesionalai ir specialistai, dėl kurių konkuruoja tarptautinės įmonės, jų veikla Lietuvoje, patraukli tiek, kad gali stabdyti protų nutekėjimą, ir yra tai, kuo turime rūpintis.

Neturėtume priimti sprendimų tik galvojant apie išlikimą, visos pertvarkos turi būti orientuotos į iškilimą.  Ne vienos kurios nors aukštosios mokyklos, o Lietuvos, kuri egzistuoja pasaulio įtakingųjų žemėlapiuose.

Autorė yra Kauno technologijos universiteto l.e.p. rektorė, docentė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. T. Baranauskas. Apie statybų verslą ir aukštąjį mokslą
  2. J. Augutis. Reikia keisti mokytojų rengimo sistemą
  3. „Mokslo sriuba“: apie lietuviškus robotus (video)
  4. Vyks konferenciją apie kultūrinio ugdymo būtinybę ir galimybes
  5. Mokytojų dienos proga LEU vyks diskusija apie šiandieninę mokyklą
  6. J. Augutis. Aukštojo mokslo reforma turi būti ambicingas projektas
  7. Trys Kauno aukštosios mokyklos pritarė susijungimui į vieną universitetą
  8. A. Lapinskienė. Ar Lietuvos aukštojo mokslo pertvarka neparemta „Molotovo-Ribentropo pakto“ patirtimi?
  9. J. Dapšauskas. Kodėl ugdomi plagiatoriai? Ar tai tik Petro Baršausko klausimas?
  10. LEU alumniai: Vyriausybė ketina išskaidyti ir sunaikinti 82 metus kurtą Lietuvos edukologijos universitetą
  11. „Mokslo sriuba“: Apie slėgį ir milžinišką lietuvių išradimą (video)
  12. KTU mokslininkai apie oro taršą mokyklose: Būtina gerai išvėdinti klases
  13. A.Gustainytė: Fizikos studijos ir tyrimai šioje srityje yra kūrybinis, perspektyvus darbas
  14. V. Miliūnas: Mokinių saviraiška turėtų būti kiekvieno mokytojo siekis
  15. A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (IV)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Kažin says:
    8 metai ago

    Taigi Kaunui ir užtektų vieno gero universiteto – kokiu ir yra KTU. Galima būtų dar prisijungti Stulginskio universitetą, o “Sveikata” susijungtų su “Sportu” ir Kaunui to pakaktų. Kas dėl to, kad VDU pasiglemžti LEU, tai derėtų dar galvoti. Manau, kad juos dar būtų tikslinga palikti metams kitiems nejudintus, ypač abejonių kelia LEU draskymas Vilniuje bei apskritai paties Kauno tinkamumas būti pagrindine pedagogų rengimo kalve šalyje. Akivaizdu, kad pedagogų rengimui Šiauliai yra visais atžvilgiais tinkamesni. Taigi pedagogų rengimu derėtų Vilniui dalintis su Šiauliais. Arba, jeigu jau VDU ir LEU jungti, tai tik VDU prie LEU su studijavimu Vilniuje.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      8 metai ago

      🙂 🙂 🙂 vėl tau Kaunas užkliuvo………………………

      Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    8 metai ago

    Tai, kad gerb. Jurgita Šiugždinienė supranta, jog esminės inovacijos gimsta skirtingų mokslų sandūroje, rodo, kad ši moteris veda mokslą teisingu keliu. Sėkmės, tad, jai ir būsimam atsinaujinusiam universitetui linkiu.

    Atsakyti
  3. Taip says:
    8 metai ago

    Gerb.Rektore J.Šiugždiniene,o kokia buvo Jūsų moralinė,politinė laikysena buvusio KTU Rektoriaus veiklos atžvilgiu? Kenksminga ir nepageidaujama Lietuvos mokslo,švietimo ir kultūros vystimosi kryptis,manau, yra ta,kad aukštosios mokyklos pertekliniai suliberalėjo,o tai silpnina lietuvių mokslo kalbos reikšmę,perdėtai atsiveriama kultūrinėms svetimybėms lietuvių kultūros sąskaita,sudaro sąlygas protų emigracijai ir anglomanijai,neskiepijamas pilietiškumas patriotizmo pagrindu. O dėl minėtų aukštųjų mokyklų sujungimo tikslingumo be reikalo perdaug verkšlenama,deja.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      8 metai ago

      Iš esmės teisingos pastabos. Beje, ta “anglomanija” jau pasiekė absurdo lygį: pavyzdžiui, negana to, kad Lietuvoje leidžiamas mokslinis žurnalas priima tik angliškus straipsnius (čia dar galima bandyti teisintis “tarptautiškumu”) – bet kai lietuvis autorius lietuviui redaktoriui laišką rašo angliškai (“Dear Editor-in-chief”), tai išvis…
      O tos niekad nepasibaigiančios reformos jau tiek “numodernizavo” ir “nuliberalizavo” ne tik aukštąjį mokslą, bet ir švietimą, kad jau reikia ne restauracijos, bet reanimacijos.
      P.S. Vilniaus Forumas siūlo knygą kaip tik apie tai: http://www.vilniausforumas.lt/2017/12/knyga-nepriklausomos-lietuvos-aukstojo.html

      Atsakyti
    • Kažin says:
      8 metai ago

      Sakyčiau, kad yra atvirkščiai – dalykiškai ir viešai apie VDU ir LEU sujungimo tikslingumą kalbėta nepakankamai. Jau vien VDU atkūrimas Kaune, kai Vilniaus okupacija jau buvo praeitis, kai Vilnius tarptautiniu mastu buvo pripažintas ir laikomas Lietuvos valstybės sostine, yra abejotinas žingsnis. Tuo tarsi siekta atkurti Lenkijos okupacijos sukurtą padėtį Lietuvoje, Kauno turėtą sostinės vaidmenį joje. Kelia abejonių ir pats universiteto pasivadinimas Vytauto vardu. Taip, Vytautas kaip karvedys – šaunus lietuvis, tačiau iš esmės tai jis buvo Jogailos valdomos Lenkijos karalystės, prie kurios buvo prišlieta ir Vytautui tik iki mirties suteikta teisė valdyti Lietuvą lyg kokią Lenkijos karalystės provinciją, tarnas. Taigi neatmestina, kad pasivadinant Vytauto vardu gali būti išreikšta ta sena tarnystės Lenkijai idėja. Tai, ar gali tikti taip pasivadinusiame universitete rengti Lietuvos patriotus – pedagogus. Tai yra ne kokie atseit „verkšlenimai“ universitetų sujungimo klausimu, o vienas iš esminių aspektų. Be to, pedagogai Lietuvai priklausančiame Vilniuje yra rengiami jau apie 70 metų, yra sukurta tam skirta materialinė bazė, moksliniai kadrai. Taigi visi dalykai kalba už tai, kad VDU būtų prijungtas prie LEU ir sujungtas universitetas veiktų Vilniuje. Tad devynis kartus matuokime, o dešimtą kirpkime…

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Jaunimas laiko plakatą: Lietuvių kalba – Konstitucinė vertybė
Kalba

Žmogaus teisių gynėjai ragina stabdyti nelietuviškų diakritinių ženklų įteisinimą Lietuvos dokumentuose

2026 06 02
Viadukas
Lietuvoje

Kaune atidarytas naujas viadukas

2026 06 02
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

Atsisakius muitininkų rotacijos gali didėti korupcijos rizika

2026 06 02
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Lietuvoje

Priimtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos

2026 06 02
Alina Jalavonienė
Lietuvoje

Seime prisiekė vaiko teisių apsaugos kontrolierė 

2026 06 02
Nuovaža
Lietuvoje

Nuo šios mažiau kliūčių gyventojams patekti į savo sklypus

2026 06 02
Pareigūnai
Lietuvoje

Ministras pavedė įvertinti korupcijos kontrolę statutinėse tarnybose

2026 06 02
Paplūdimys Panevėžyje
Lietuvoje

Panevėžio paplūdimiai jau laukia poilsiautojų

2026 06 02
Laurynas Kasčiūnas
Lietuvoje

Dėl L. Kasčiūno socialdemokratas kreipėsi į etikos sargus

2026 06 02
J. Svydyrenko ir G. Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas priėmė Ukrainos Ministrę Pirmininkę

2026 06 01
Policija
Lietuvoje

Pareigūnų dėmesys – dviračių ir paspirtukų vairuotojams

2026 06 01
Pinigai
Lietuvoje

Ir neturintiems socialinio draudimo stažo tėvams – 444 eurų išmoka vaiko priežiūrai

2026 06 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gaila apie V. Sinica. Baltųjų gyvybės svarbios?
  • +++ apie V. Sinica. Baltųjų gyvybės svarbios?
  • klaustukui apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą
  • taškas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Žmogaus teisių gynėjai ragina stabdyti nelietuviškų diakritinių ženklų įteisinimą Lietuvos dokumentuose
  • Kodėl žmonės vis dažniau ieško išskirtinių kvapų?
  • V. Sinica. Baltųjų gyvybės svarbios?
  • Kaune atidarytas naujas viadukas

Kiti Straipsniai

Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus

Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su mūsų laiko pojūčiu?

2026 05 29
Kauno technologijos universitetas

Trys KTU mokslininkai – tarp labiausiai cituojamų tyrėjų Lietuvoje

2026 05 28
KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius

KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius

2026 05 26
Raminta Popovienė

Siūloma pavesti mokinių krūvį reguliuoti švietimo, mokslo ir sporto ministrui

2026 05 19
Laisvės salos iliustracija

Laisvės salos ir jų kūrėjai: KTU pradeda tirti Lietuvos architektų palikimą Šiaurės Amerikoje

2026 05 11
Mikroplastikas

Mikroplastikas drabužiuose: kas nutinka juos skalbiant?

2026 05 09
Dirbtinis protas

Dirbtinis protas moksle: pagalbininkas ar klaidinantis įrankis?

2026 05 09
Lietuvos mokslų akademija

KTU mokslininkams įteiktos garbingos Lietuvos mokslų akademijos premijos

2026 04 28
Raminta Popovienė

Siūloma, kad mokinių krūvį reguliuotų švietimo, o ne sveikatos ministras

2026 04 17
Laiko persukimas

Mokslininkų žinia: šiandien laiko persukimas atrodo kaip pasenusi priemonė

2026 03 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Gaila apie V. Sinica. Baltųjų gyvybės svarbios?
  • +++ apie V. Sinica. Baltųjų gyvybės svarbios?
  • klaustukui apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą
  • taškas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą
  • +++ apie K. Braziulis. Trampas Ukrainai davė daugiau naudos, nei Baidenas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ką daryti, kad Jūsų automobilio nesugraužtų rūdys

Ką daryti, kad Jūsų automobilio nesugraužtų rūdys

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai