Sausio 8 d., viena didžiausių pasaulyje verslo ir finansinių naujienų agentūrų „Bloomberg“ paskelbė 2017 m. gruodžio ekonomikos pasitikėjimo indeksą, rodantį Europos Sąjungos šalių vartotojų ir verslininkų ekonominius lūkesčius iš skirtingų pozicijų. Dar 2016 m. gruodį Lietuva pagal pasitikėjimą šalies ekonomika užėmusi penktąją vietą, 2017 m. lapkritį drastiškai krito į aštuonioliktąją/devynioliktąją poziciją (kuria dalijosi su Didžiąja Britanija) ir nusileido Bulgarijai, Ispanijai, Vengrijai.Tam didžiausią įtaką turėjo pramonės, paslaugų sektorių bei vartotojų pasitikėjimo rodikliai. Pavyzdžiui, priešingai negu Lietuvoje, Slovėnijos (4 pozicija reitinge), Austrijos (6 pozicija) ir Vokietijos (9 pozicija) pramonininkai buvo optimistiškai nusiteikę ekonomikos augimo tendencijų ir pasitikėjo savo šalies ekonomika atžvilgiu. Remiantis „Bloomberg“ terminalo duomenimis, Slovėnijos pramonės pasitikėjimo rodiklis siekė 13.9, Austrijos ir Vokietijos 12.4. Lietuvoje pramonininkai ekonomika nepasitikėjo ir šis rodiklis buvo neigiamas, siekęs -1.1.
„Tokį ryškų pasitikėjimo nuosmukį Lietuvos pramonės sektoriuje, manau, lėmė itin paaštrėjęs darbo jėgos stygius. Šią grėsmę verslas jau numatė prieš penkerius metus. Nevaldoma migracija, ribojamas užsieniečių įdarbinimas pramonę įstūmė į spąstus: gaminti yra ką, parduoti turime kur, investuoti lėšų yra, tačiau nėra kam gaminti, trūksta darbuotojų. Tokioje situacijoje įmonės labai atsargiai kalba apie savo perspektyvas ir pasitikėjimo lūkesčius. Vartotojų pasitikėjimo smukimą greičiausiai lėmė vartojimo kainų augimas“, – paskelbtą naujausią ES šalių ekonominio pasitikėjimo indeksą komentuoja Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, UAB „Novameta“ valdybos pirmininkas Benjaminas Žemaitis.
Vis dėlto lyginant to paties laikotarpio Baltijos šalių ekonomines tendencijas, Lietuva išliko lyderė. Lietuvos ekonomikos pasitikėjimo rodiklis 2017 m. lapkritį buvo 1,1 proc. didesnis negu Latvijos ir 0,55 proc. didesnis negu Estijos. Tam įtakos turėjo didesnis paslaugų ir mažmeninės prekybos sektorių pasitikėjimas Lietuvoje negu kaimyninėse šalyse.
Tačiau vartotojų nepasitikėjimas Estijoje, vartotojų ir statybų sektoriaus nepasitikėjimas Lietuvoje bei Estijoje neleido Baltijos šalims pasiekti nei Europos Sąjungos, nei Euro zonos vidurkio. 2017 m. lapkritį Europos Sąjungos vidurkis padidėjęs iki 114.3, o euro zonos vidurkis iki 114.6 ir aukštai užkėlęs ekonominę kartelę verčia Baltijos šalis sunerimti. Net septyniolikoje Europos Sąjungos valstybių ekonomika pasitikima labiau negu Lietuvoje, o Estija ir Latvija užima atitinkamai tik 21 ir 22 indekso reitingo vietą.
Pagal 2017 m. lapkričio duomenis, lyginant su Latvijos ir Estijos pasitikėjimo ekonomika indeksu, blogiau buvo vertinama ekonomika tik Belgijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Graikijoje. Nepaisant to, kad Graikijos ekonomika vis dar buvo nepasitikima labiausiai, jos kaimyninė šalis Malta 2017 m. lapkritį užėmė pirmąją vietą, pasiekusi rekordinį ekonomikos pasitikėjimo rodiklį, siekusį 122.6. Šioje valstybėje ekonomikos pasitikėjimo lūkesčiai buvo itin optimistiški ir tai labiausiai atsispindėjo per paslaugų ir mažmeninės prekybos sektorių pasitikėjimo rodiklius. Pirmąjį trejetuką pagal pasitikėjimą ekonomika papildė dar Vengrija ir Kipras su 121.2 ir 118.8 ekonomikos pasitikėjimo indekso rodikliais. Vengrijoje mažesnis pasitikėjimas ekonomika buvo iš vartotojų pusės, o Kipre iš statybų sektoriaus pusės.
Pagal „Bloomberg“ terminalo duomenis, 2017 m. gruodžio mėnesį ekonomikos tendencijos išliko panašios kaip ir 2017 m. lapkritį. 2017 m. gruodį Europos Sąjungos pasitikėjimo ekonomika indeksas padidėjo iki 115.9, o Euro zonos vidurkis iki 116.0. Baltijos šalių regione pagal pasitikėjimą ekonomika tebepirmavo Lietuva. Atitinkamai ekonomikos pasitikėjimo indeksas Lietuvoje buvo lygus 111.0, Estijoje 108.7, Latvijoje 108.4. Tam didelę įtaką turėjo pramonės ir paslaugų sektoriaus ekonomikos pasitikėjimo sub-indeksai, kartu sudarantys 70 proc. indekso. Lietuvoje padidėjo nepasitikėjimas pramonės (rodiklis padidėjo 63,6 proc.) ir statybų sektoriuose (12,6 proc.), pasitikėjimas labiausiai padidėjo paslaugų sektoriuje (53,4 proc.). Latvijoje ir Estijoje ne(pasitikėjimo) tendencijos išliko nepakitusios.
Pagal pramonės sektoriaus pasitikėjimo indeksą Baltijos šalyse pirmavo Estija. Tuo tarpu pagal paslaugų sektoriaus pasitikėjimo indeksą lyderė buvo Lietuva. Lietuva ir Estija pasislinko viena pasitikėjimo ekonomika indekso reitingo pozicija aukštyn, tuo tarpu Latvija liko toje pačioje 22 vietoje.
Įdomu tai, kad Lenkijos ekonomika buvo pasitikima mažiau negu Baltijos šalių, atitinkamai indeksas buvo pasiekęs 107.3 lygį. Tam įtakos taip pat turėjo nepasitikėjimas pramonės bei statybų sektoriuose, vartotojų nepasitikėjimas, mažas pasitikėjimas paslaugų bei mažmeninės prekybos sektoriuose.
Pagal gruodžio duomenis Baltijos šalys vis dar nesiekė Europos Sąjungos ir Euro zonos vidurkių.
Panašiai kaip ir 2017 m. lapkričio mėn., gruodžio mėn. labiausiai buvo pasitikima Maltos ekonomika. Šioje šalyje buvo išreikštas pasitikėjimas tiek iš pramonininkų, tiek iš paslaugų sektoriaus verslininkų. Lyderių trejetuką papildė Austrija, o Vengrija išliko antroje vietoje. Mažiausias pasitikėjimas ekonomika išliko tose pačiose šalyse, kaip ir lapkričio mėn. Jose išreikštas nepasitikėjimas arba mažas pasitikėjimas tiek iš pramonės, tiek iš paslaugų sektoriaus, tiek iš vartotojų pusės.
Nepaisant to, kad 2017 m. planuotas realaus BVP padėjimas Lietuvoje +1.2 proc., Latvijoje +1.8 proc., Estijoje +2.1 proc. ir Lenkijoje +1.4 proc., optimistiniai lūkesčiai nepadėjo pasiekti nei Europos Sąjungos, nei Euro zonos ekonomikos pasitikėjimo rodiklio. Tuo tarpu optimistiniai ekonominiai lūkesčiai ir planuotas realaus BVP padėjimas +2.4 proc.visoje Europos Sąjungoje, +0.5 proc. Euro zonoje ir +0.6 proc. Vokietijoje teigiamai veikė tiek verslininkų, tiek vartotojų lūkesčius.
Ekonominio pasitikėjimo indeksas skaičiuojamas nuo 1985 m. sausio, o Baltijos šalyse nuo 1993 m. (Estijoje nuo 1992 m.). Šį indeksą kiekvieną mėnesį skaičiuoja ir tarpusavyje valstybes lygina Europos Komisija. Indeksas sudaromas kiekvienai valstybei atskirai, taip pat išvedamas visos Europos Sąjungos ir Euro zonos vidurkiai (iš Europos Sąjungos šalių šis indeksas neskaičiuojamas tik Airijoje). Indeksas gaunamas vertinant pramonės, paslaugų, statybų ir mažmeninės prekybos sektorius bei vartotojų pasitikėjimo rodiklius.
Tokio ekonominio marazmo dar nebuvau skaitęs ! Lenkia visus astrologus kartu sudėjus.