Šiuo metu gamtosaugininkai sprendžia sudėtingą galvosūkį – kaip perkelti dalį laisvėje gyvenančių stumbrų iš Panevėžio ir Kėdainių rajonų, kur jie pridaro daug žalos ūkininkams, į miškingesnę Dzūkiją.
Kad tai nelengvas iššūkis, jau įsitikino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) specialistai, vykdantys 2015 m. patvirtintą Stumbrų apsaugos planą. Pagal šį planą septyni stumbrai jau perkelti į laikino laikymo aptvarą Telšių miškų urėdijos vadinamajame „Žvėrinčiuje“.
Kaip sakė VSTT Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys, stumbrus itin sunku užmigdyti nuotoliniu būdu, naudojant įprastus migdomuosius vaistus. Todėl mūsų gamtosaugininkai kartu su patyrusiais užsienio ekspertais kuria projektus pastatyti specialią gaudyklę stumbrams sugauti.
Lietuvoje šiuo metu laisvėje gyvena 214 stumbrų. Tiek jų suskaičiavo VSTT specialistai, atlikę šių žvėrių stebėseną praėjusį lapkritį ir gruodį. Kėdainių rajone laisvai klaidžioja 158 stumbrai, Panevėžio rajone – 56.
Tarsi galėtume didžiuotis, kad šalyje yra tiek daug šių tarptautiniu mastu saugomų ir į Raudonąją knygą įrašytų žvėrių. Tačiau dėl prieš pusę amžiaus padarytos klaidos dabar su jais turime vis daugiau rūpesčių.
Stumbrų populiacija planuojant jų medžiokles buvo dirbtinai sukurta, 1969-1972 m. pradėjus juos veisti Pašilių miške Panevėžio rajone. Ši vieta pasirinkta visiškai neatsižvelgus, kad tai intensyvios žemdirbystės teritorija su fragmentiškais lapuočių miškais. Tokioje vietovėje stumbrai priversti keliauti iš miško į mišką laukais ir juose ieškoti pašaro. Todėl jie nuėda, sutrypia, nuguli pasėlius. Gausėjant laisvųjų stumbrų bandoms, Kėdainių ir Panevėžio rajonų ūkininkai patiria vis daugiau žalos. Jie šiuos žvėris iš savo laukų gainioja visureigiais ar traktoriais. Vaikomi stumbrai nuklysta į gyvenamąsias vietoves, sukelia eismo įvykių ir patys jų metu žūsta. Antai praėjusiais metais dėl to žuvo 11 stumbrų.
Siekiant išspręsti šią iš praeities paveldėtą problemą, pasak Laimučio Budrio, nutarta stumbrus perkelti į miškingesnį regioną. Tam pritarė ir Europos Komisija. Pagal VSTT parengtą projektą skirta ES parama. Šis projektas numato dalį laisvėje gyvenančių stumbrų iš pradžių perkelti į laikino laikymo aptvarus, juos adaptuoti ir išleisti į laisvę jiems tinkamose vietovėse. Adaptacijos aptvaras bus Dainavos girioje Dzūkijos nacionaliniame parke. Šioje vietovėje išleisti stumbrai turės galimybę įsilieti į didžiausią Europoje Belovežo girios stumbrų populiaciją.
Susiję straipsniai:
- Perkelti laisvųjų stumbrų bandą – iššūkis gamtininkams
- Molėtų rajono miške neteisėtai išdygusi sodyba nugriauta
- Futbolininkai sutvarkė stumbryną Lietuvos zoologijos sode
- Seimas nepritarė naktinių taikiklių naudojimui medžioklėje
- Automobiliu mirtinai sužaloti trys stumbrai
- Vilkų medžioklės laikas jau baigėsi
- Akcija „Darom 2013“ – Žali.lt tęsia Griovių draustinio tvarkymą
- Įteikta peticija, raginanti švelninti šernų naikinimo politiką
- Tebetęsiamas šmeižtas apie didžiųjų kormoranų nesustabdomą grėsmę gamtai
- Lietuvos ir Baltarusijos aplinkosaugininkų susitikime – siekiai išsaugoti pelkes ir nykstančias rūšis
- Viskas apie kormoranus – apie didžiausią koloniją iš pirmų lūpų
- Kęstutis Trečiokas: „Praūžusi audra Dzūkijos miškuose prilygsta stichinei nelaimei“
- Filmas apie klimato kaitą su DiKaprio – jau Lietuvoje
- Suskaičiuoti vilkai valstybiniuose miškuose ir rezervatuose
- Bebrų medžioklė: pratęsti ar ne?
- VDU lankysis orangutanų tyrėja prof. Birutė Galdikas
- Vis daugiau išgelbstima varliagyvių nuo žūties keliuose
- Geriausiems aplinkos apsaugos inspektoriams – 150 tūkst. litų
- Filmas medžiotojams, visuomenei, medžioklės gerbėjams ir priešininkams.
- Paminėta Pasaulinė miškų diena
- „Adventur“ parodoje bus pasakojama apie bites saugomose teritorijose
- Inventorizuotos didžiausių šalies miestų užterštos teritorijos
- Lietuvos miškai praturtinti didžiaisiais apuokais
- „Žiemos sodų savaitė“ priminė: Botanikos ir Zoologijos sodai žiemą nemiega
- Vienas svarbiausių miškininkų rūpesčių – eglynų sveikata
- Dzūkai šiemet pailsės nuo kraujasiurbių upinių mašalų antplūdžio
- Privačių miškų savininkams rengiami mokymai apie Europos Sąjungos paramą
- Kviečia pėsčiųjų žygis „Paveldo galia: piliakalniai“ Nėries parke
- Šūviai į retą balinę pelėdą – dar vienas nusikaltimas gamtai
- H. Gudavičius. Viskas yra viena: gamta, darbas, kultūra, etnografija
Gal galit pasakyti kokiems būtent ūkininkams tie Lietuvos simboliai daro žalą? Kam priklauso tie ūkiai ?
nuo vilko bėgant jau aišku, kad bus užbėgta ant meškos,- tokie esti profansionalizmo vaisiai…