Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

R. Grigas. Vyčiui Vilniuje „dar ne vakaras“ (video)

Robertas Grigas, www.alkas.lt
2017 12 05 02:52
28
Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.
Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Iš  šio pirmadienio Edmundo Jakilaičio LRT „Forumo“ bendros nuotaikos atrodo, kad Vyčiui Vilniuje „dar ne vakaras“ (kaip a+a Vysockis dainavo), o „bunkeriui“ – dar ne rytas. Galėtume kaip argumentą prieš pono Andriaus Labašausko dėstymą, kad jo paminklas atitinka Vakarų Europos modernius standartus, naudoti faktą, kad  Vakarų šalys, šimtus metų būdamos nepriklausomos, savo tautinius paminklus pasistatė XlX – XX amžiais ar dar anksčiau. Dabar, turėdamos tuos valstybingumą išreiškiančius viešus simbolius, gali sau ramiai statyti visokį (pseudo) modernų meną.

Mes dėl besikeičiančių okupacijų pastatyti tokių lietuviškų paminklų, kaip prancūzai – Žanai d’Ark ar JAV – Laisvės statulą, neturėjome galimybių. Tik okupantai statė mums leninus stalinus.

O dabar, kai galime įpaminklinti savąją tradiciją ir istoriją, tai bandoma mums uždrausti neva šiuolaikinių estetinių, meninių tendencijų vardu.

Kultūros viceministrės Gintautės Žemaitytės guodimas, kad „bunkerio“ siena asociatyviai susisieks su KGB rūmų siena kitoje gatvės pusėje ar net politinių kalinių pastatyta akmenų piramide žuvusiems, yra grynas interpretacijos reikalas (labai norint viską su viskuo galima susieti).

Gaila, kad Kauno atstovai taip greitai pateikia Lietuvos tapatybės ryškiausio ženklo galimą perkėlimą iš Vilniaus į Kauną kaip „laimingą pabaigą“. Iš esmės tai būtų labai iškalbingas Vyčio išvarymas iš Vilniaus.

Bet tikėkime ir dirbkime, kad tai nebūtinai taptų neskaidriomis konkursinėmis manipuliacijomis tautai primetama duotybė.

Kaunas, 2017-12-05

Autorius yra pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, kunigas, judėjimo „Talka Kalbai ir Tautai“ tarybos narys

Alkas.lt koliažas
Alkas.lt koliažas

Judėjimo „Talka Kalbai ir Tautai“ himnas:

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Grigas. Reikia toliau ryžtingai siekti, kad Lietuva nebūtų išstūminėjama iš Vilniaus, o Vytis iškiltų ten, kur jam ir priklauso būti (video)
  2. V. Jasukaitytė. Kas ir kodėl kovoja prieš Vytį Vilniaus Lukiškių aikštėje?
  3. Vilniaus forumas: Neteisėtas ir neskaidrus Lukiškių aikštės konkursas turi būti anuliuotas
  4. B. Puzinavičius. Apie Lukiškių bunkerio apologetiką, Vilniaus mero viražus ir Seimo neįgalumą
  5. G. Karosas. Vytis Vilniuje: apie Lietuvos ambicijų svarbą ir diplomatiją
  6. Visuomenininkai reikalavo Vyčio monumento statybų Lukiškių aikštėje (nuotraukos, video)
  7. N. Rasimas. Kultūros ministerija turi būti nušalinta nuo sprendimų Lukiškių aikštėje
  8. Kultūros ministerija Vilniaus Lukiškių aikštėje siūlo vietoje Vyčio statyti bunkerį
  9. A. Zolubas. Kultūros ministerijos konkursą dėl Lukiškių aikštės turime laikyti niekiniu
  10. Visuomenininkai smerkia kultūros ministrės elgesį ir kviečia į mitingą „Mes be Vyčio nenurimsim!“ (video)
  11. Per Vėlines virš Lukiškių aikštės Vilniuje iškilo milžiniška Vyčio vėliava (nuotraukos)
  12. Vyčio paramos fondas: Simbolių nemylinti mažuma primeta visuomenei savo nuomonę
  13. B. Puzinavičius. Apie Lukiškių aikštės memorialo projektus – ar turėtume tylėti ir nesikišti?
  14. R. Čepaitienė. Lukiškių aikštė kaip vidinės kolonizacijos atspindys
  15. Visuomenininkai kviečia rinktis į Vilniaus Lukiškių aikštę ir apginti Vyčio paminklą (video)
  16. B. Puzinavičius. Dar kartą dėl Vilniaus Lukiškių aikštės monumento
  17. D. Stancikas. Išvalstybinimas
  18. Lietuvos laisvės kovų dalyviai paskelbė memorandumą dėl Lukiškių aikštės
  19. Z. Vaišvila. Kuo skiriasi D. Grybauskaitė ir V. Galvonas?
  20. Visuomenininkai Lukiškių aikštėje nori matyti Vytį, o ne „Tautos dvasią“
  21. V. Labutis, A. Paulauskienė, A. Piročkinas. Diskusijų laida, virtusi puolamąja
  22. R. Pilkauskas. Menas ir konfidenciali informacija: Lukiškių aikštė seka Vijūnėlės dvaro pavyzdžiu
  23. P. Gylys. Privačiam LRT – mokesčių mokėtojų parama
  24. A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime
  25. Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo
  26. Vyčio paminklo statybos klausimu vis dar nėra sutarimo su Vilniaus savivaldybe ir Kultūros ministerija
  27. B. Puzinavičius. Ar tikrai Lukiškių aikštė formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais?
  28. V. Sinica. Lukiškių Vytis tampa demokratijos egzaminu
  29. V. Radžvilas. Nyčė, Vytis ir šiandienžmogio buvimo beprasmybė
  30. G. Karosas. Vytis

ALKO TURINYS

Pastabos 28

  1. Kęstutis says:
    3 m. ago

    Na taip, dar gali būti visaip… Bet tą viceministrė ple ple ple, tokia sukta boba… Laidos pabaigoje nuskambėjo iš jos lūpų, jei nepraeis “bunkeris” yra ir trečios vietos laimėtojas, o Kavaliauskas dar spėjo leptelti – ir penktos…

    Atsakyti
    • mociute says:
      3 m. ago

      vilties suteike interviu su S.Skverneliu. O apie visa kulturos ministerija pradedant pacia ministre kuri neaisku kuo uzsiima bei gerokai pavepusiais vice, verciau patyleti! O dar tas “visagalis” kulturos komiteto pirmininkas kuris net nosies i debatus neiskisa?! Juk akivaizdu kas visam sitam, sirsalui vadovauja….
      Idomu, kiek dar tas pliurpius Renaldas Augustinavicius trypcios apie baigianti nugriuti Gedemino kalna skaiciuodamas pinigus (!!??) Juk akivaizdu. Lietuva savo jegomis nebesutvarkys o kviestis pagalba is Vakaru (kodel nepasikvietus Britanijos specialistu kurie jau tikrai moka tokius darbus nepriekaistingai atlikti????) Juk gakime visi kazkiek paaukoti sventam reikalui!

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        3 m. ago

        Na va, seimas griežtai už Vytį …
        https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/12/06/news/seimo-komisija-griezta-lukiskiu-aiksteje-privalo-isdygti-vytis-3797281/

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          3 m. ago

          Beje, čia neteigiama kad konkrečiai už ŠĮ „Vytį”, tačiau KM, jeigu jau ėmėsi konkursą surengti, tai sąlyga turėjo būti – VYTIS, o ne kam kas į galvą šaus. Kažkas bulvių kapčių iškas, kažkas, prisiminęs, jog čia ir turgaus aikštė buvusi, pastatys vežimą su bulvių maišu ar pintą krepšį pirkiniams iš turgaus nešti…

          Atsakyti
  2. Kažin says:
    3 m. ago

    Manau, kad amžinai žečpospolituojančiam Kaunui tas Vytis labiausiai ir tiktų. Vilniui derėtų eiti prie legendinio Geležinio vilko idėjos. Tai derėtų ir su partizanų – miško brolių- svarbos kovoje už laisvę pabrėžimu.

    Turime tokios gilios tautinės, gyvenimo prasmės, geležinio vilko staugimu perduotos lemties, kurią išaiškino žynys Lizdeika, legendą. Manau, kad visiems – jaunimui ir vyresniems – galėtų būti priimtinas paminklas, išreikštas “100 vilkų balsu staugiančio geležinio vilko” simboliu. Juolab, kad vilkas, kaip ir miško broliai (partizanai), yra susijęs su mišku, ne vienas ir Vilko slapyvardį turėjo, be to, toks pavaizdavimas keistų ir susidarusią visuomenėje primityvią pažiūrą į patį vilką kaip žvėrį. Taigi ir pagal tai derėtų vilko simbolis. Čia taip pat yra atsižvelgtina į lietuviams (baltams) būdingą stulpinę paminklų formą. Tokiu atveju šimtui vilkų pavaizduoti paminklas galėtų atrodyti, kaip vienas ant kito stovinčių staugiančių vilkų stulpas. Toks paminklas kartu būtų ir simboliu šiam nykstančiam žvėriui, meniškai susišauktu su skitų žvėrinės išraiškos palikimu. Be abejonės meniškai sukūrtas toks paminklas darytų įvairapusį įspūdį – meninį, istorinį, tapatybės, būtų įdomus ir patiems ir svečiams – būtų ir modernus ir savitas. Žinoma. tai siūlau ekspromtu, kaip idėją. Taigi nieko nelaukdami svarstykime tokią idėją! Nepasilikime bėdavojimuose, neapsiribokime jais, gyvenkime kaip laisvi, save kuriantys žmonės.

    O kad būtų ir vilkas sotus ir meška sveika, siūlau Sakalausko sukurto paminklo pagaminti du identiškus variantus tik su į skirtingas puses pasukta žirgo galva ir pastatyti vieną vienoje, antrą kitoje pardinių Seimo rūmų vartų pusėje. Paprastai prie įėjimo vartų buvo statomi liūtai, o mes pastatytume Seimą saugančius raitelius.

    Atsakyti
    • mociute says:
      3 m. ago

      gal jau nereiketu demonstruoti savo “isprusimo” ir tuo paciu pritarimo kad Vyti reikia atiduoti gudams (baltarusiams) na o Lietuvos simboli nuzeminti iki vilko kuriu ne tik Lietuvoje daugiau nei pakankamai o po tokio pasipriesinimo Lietuvos nedraugu musu Nepriklausomybes dergimo ir kenkimo kai zmones jau ketvirti amziaus verciami nusivilti laisve “vilku” (zmogus zmogui – vilkas!) Lietuvoje radosi kritine mase……….
      Vytis juk amzinas Lietuvos simbolis kuris ne tik suvienys bet ir pasitikejimo daznam suteiks.
      Ir jokia naujiena kad “sandoris” su Kaunu kuris, beje, turi issaugota ir atstatyta Laisves statula , buvo padarytas vos po praeitu seimo rinkimu

      Atsakyti
      • ir dar says:
        3 m. ago

        prastai zinai Kauna jei vadini “zespospolituojanciu”! Kaunas byvo yra ir islieka bei bus visuomet paciu lietuviskiausiu miestu”
        Neziurint i tai kad laikinai turi rusiskai besikeikianti mankurta mera bei jo buri. Tai yra pataisoma – panasu kad kaunieciu kantrybe jau baigiasi…..

        Atsakyti
        • Pikc says:
          3 m. ago

          Šitas žmogelis nuolat savo kompleksus dėl Kauno rodo. Greičiausiai kažkada bandė kokią kaunietę “kabinti”, pasirodė tai per prastas, tai dabar kiekviena proga ar be progos ir lieja savo nuoskaudą, vargšelis. 😉

          Atsakyti
        • Kažin says:
          3 m. ago

          Nepaisykite, Močiute, čia toks “Polskos” patrinis “žmogelis” vardu Pikc vis piktas dėl tų trijų raidžių, tai visur lipdos, kaip šlapias lapas prie subinės…

          Atsakyti
      • Vilna says:
        3 m. ago

        “Žmogus žmogui – vilkas” pirmykščiais laikais galėjo turėti priešingą prasmę negu tą, kurią dabar manote esant, t.y. reikšti, kad žmogus vienas kitam būtų draugiškas, gyventų veikdami išvien, kaip kad elgiasi vilkai. Juk vilkai yra tiek “socialūs”, kad net augina, maitina mažus vaikus, likusius be globos. Antai lietuviai, kai šių vaikas norėdavo ir norėdavo mėsos, seniau sakydavo eik pas vilką už berną. Čai taip kitoks vilko supratimas negu manote. Tad dėl vilko panašu, kad rodote tikrai “močiutišką” supratimą… Be to, netgi nesupratote, kad čia yra siūlomas ne vilko, o iš esmės stulpo simbolis, kuriuo yra ir vadinami Gedimino stulpai. Jie be abejonės yra tikresnis lietuvių prigimtinis simbolis, ženklas. Paminklo stulpo forma reikštų Aukščiausiojo valią, o vilkai – socialumą vieno su kitu gyvenimo santykiuose. Žodžiu, viską paėmus kartu būtų labai humaniška. Jeigu meniškai viską atlikus, trauka paminklą pamatyti būtų nenusakomai didelė. Taigi tuo garsintume Vilnių kaip Lietuvą.
        Tiesa, gąsdinimai, kad Vytį paims gudai, ko gero visiškai “močiutiški”…

        Manau, kad Kauną pažįstu pakankamai, ne mažiau, kaip ir apskritai visą Lietuvą. Dėl Kauno kaip “lietuviškiausiojo” iš esmės, o ne statistiškai, didelis klausimas. Čia galiu tik pasakyti, kad pagal apklausas 1989 metais už Nepriklausomybę Kaune lietuvių buvo 82 %, o pvz., Vilniuje 94 % lietuvių.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          3 m. ago

          Tau Kaunas ar kauniečiai nepatinka?

          Atsakyti
          • Vilna says:
            3 m. ago

            O kur parašyta, kad nepatinka…

        • JUOZAS says:
          3 m. ago

          gal pats ir esi močiučių ekspertas, bet laikas būtų patobulėti ir pasidomėti, kaip gudai noriai ima ir stato paminklus mūsų praeities valdovams. Jau turėjo paminklus Algirdui ir Mindaugui, kalba apie Gediminą, Vytį, ir tai visokeriopai skatinama, o ne žlugdoma vyriausybiniu lygiu. Mums , kad atsigautumėm, sustiprėtumėm, vėl reikia stipraus simbolio, o būtent toks ir yra Vytis

          Atsakyti
          • Vilna says:
            3 m. ago

            Taip, reikia stipraus simbolio, bet Vytis pagal Konstituciją jau yra mūsų valstybės herbas, taigi labai stipriai įtvirtintas kaip mūsų ženklas.
            Gudai griebdamiesi už Algirdo, Mindaugo ar pan. tuo vis daugiau sukasi nuo Maskvos į mūsų pusę. Tad kodėl mums jais nesidalinti su gudais, jeigu tuo padėtume jiems išsilaikyti atskira šalimi. Pasidarykime paminklo Stulpus pagal geležinio vilko išstaugtą pranašystę ir būsime pasaulyje garsūs, kaip vieni tokie esantys.

          • ir dar says:
            3 m. ago

            negi neaisku kad Baltarusijoje visam paradui vadovaujama is Maskvos? Ir tikrai ne Lietuvos stiprinimui o priesingai – naikinimui!
            Lenkai is vienos puses prisikure savo “Istoriju” o kremlius is kitos su ne ka “prastesnemis” iskraipytomis istorijomis

  3. Vytautas iš Šlavėnų kaimo says:
    3 m. ago

    VILNIUS yra ruošiamas lenkų valdymui. Kokia forma bus parinkta nežinau, bet žinant lenkų braižą, daug kas nesikeistų nuo ano meto tradicijų. Vilnius – jiems principo reikalas, Lenkijos pasturgalis, kaip išsireiškė dar MŪSŲ Seimo vyr. agrarininkas Pr… jam tas pats.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      3 m. ago

      Matys jie Vilnių, kaip savo ausis be veidrodžio… Vilniuje jau arti 80 % lietuvių, kai lenkų per visą Lietuvą vos 200 tūkstančių.

      Atsakyti
  4. Prusas says:
    3 m. ago

    zydai landbergerereriai zymisi sava teritorija raudu siena, kuria paslepia po bunkerio sirma

    Atsakyti
  5. Getas says:
    3 m. ago

    Dėl Vyties Vilniuje su panoramine juosta (1009 – 1991m.) ir pavaizduotais istoriniais įvykiais, kai Lietuva išgelbėjo Europą nuo Mongolų antplūdžio bei Osmanų imperijos įsigalėjimo, aišku, kad turi būti pastatyta tik Vilniuje, nes šį jovalą mūsų istorijos akcentams sostinėje sukuria nematoma Rusijos ir Lenkijos ranka. Prisiminkite, kad taip buvo trukdoma Karalių (valdovų) rūmams, V. Kudirkos paminklui ir kt. lietuviškiems akcentams.
    Būkime principingi ir atkaklūs ir statykime Vytį tik Vilniuje, Laukiškio (dabar Lukiškių a.) reprezentacinėje sostinės aikštėje. O kauniečiai mąsto savanaudiškai, negalvoja apie pasekmes visai Lietuvai.
    Dėl pasiūlymo pavaizduoti stulpinėse skulptūrose vilko įvaizdį yra geras pasiūlymas, bet jis tiktų ne šioje aikštėje, tarkime ant Tauro kalno, kur dabar bus atstatomi “Tautos namai” su koncertine sale ir kt, ant J. Basanavičiaus išpirkto sklypo 20a. pradžioje.

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      3 m. ago

      Tikrovėje Lukiškės greičiau nuo tarmiško Lunkiškės, kai ‘lunkas’/’lankas’ slaviškai ‘luk’, negu nuo Laukiškės, kai ‘laukas’ slaviškai tebus ‘pole’, nors gali būti Lunkiškės ir nuo ‘lunka’ / ‘lanka’ slaviškai ‘lug’.

      Atsakyti
      • Vilna says:
        3 m. ago

        Vargu, ar taip iš bendrinių žodžų lankas, lunkas – lanka, lunka gali būti paaiškinta tokios sakralios kaip Vilnius vietos vietovės pavadinimas – Lukiškės. Seniau Lukiškių vietovė tęsėsi iki Vingio parko, o gal net ir už jo – iki akmens su vilko pėda, Vilpėdės piliakalnio. Taigi gali būti, kad Lukiškėmis vadinta vietovė tęsėsi iki minėtų vietų pavadinimų, turinčių žodžio vilkas šaknį. Be to, yra padavimų apie paslaptingą vilko pasirodymą Vingio parke. Beje, šio parko vietovė seniau yra turėjusi Zakreto pavadinimą, kuris gretintinas su illyrų zakros “vilkas’, tačiau nebūtinai tas pavadinimas tyrėtų būti priskirtas illyrams. Vietovėse apie Ukmergę vilkas tarmiškai yra vadinamas žodžiu ‘žiogaras’. Pati Ukmergė taip pat yra turėjus Vilkmergės (Vilkomir) pavadinimą. Taigi šių vietų pavadinimams yra būdingas žodio vilkas naudojimas. Lotyniškai lupus “vilkas”, o iš lot. lupus lengvai galėjo rastis Lukiškių pavadinimas, juolab, kad turime pavadinimą vilkolakis, kuris gali būti sudarytas iš žodžių vilkas ir lokys -vilkalokis. Taigi Lukiškės iš Lokiškių galėjo rastis ir be istorinio vilko pavadinimo lotynizavimo galimybių, juolab, kad kita Neries kranto vieta apskritai vadinama Žvėrynu. Iš Romos koliziejaus žinome, kad teisingumas buvo vykdomas į jį įleidus plėšrųjį žvėrį. Taigi Lukiškių vietovės pavadinimas gali būti susijęs su teisingumo vykdymu nuo tų laikų, kai jo vykdymą atlikdavo žvėrys – lokiai, meškos ir pan. Taigi labiau tikėtina, kad Lukiškės yra iš Lokiškių.

        Atsakyti
    • Pikc says:
      3 m. ago

      Na, Matijošaitis nėra “kauniečiai” – arba, pagal analogiją, Szymaszius turėtų būti laikomas “vilniečiais”. 😉

      Atsakyti
      • Kažin says:
        3 m. ago

        Apklausos rodo, kad Matjošaitį palaiko didžioji dauguma kauniečių, taigi jį jau būtų galima laikyti ne tik kauniečiu, bet netgi Kaunošaičiu…, ko, akivaizdu, neturime tarp Šimašiaus ir vilniečių. Taigi matosi, kad kauniečiai tapatinasi su Matjošaičio politika ir jos veiksmais.

        Atsakyti
        • Pikc says:
          3 m. ago

          Aha, kaip sykis “svarios” dėl Kauno iki nupušimo užsikompleksavusio “nabago” nuomonės ir tetrūksta. 🙂

          Atsakyti
          • Kažin says:
            3 m. ago

            Tik “spjaudytis” ir tesugebi…

  6. Vilna says:
    3 m. ago

    Be bejonės išraiškingiausi valstybės simboliai, ženklai turi būti sostinėje – Vilniuje. Apie Vyčio statymą ne Vilniuje, o Kaune, kalbų netrėtų būti. Tai, kad jis stovėtų Vilniuje, visų, tarp jų ir Kauno, garbės reikalas. Tad Matjošaičio siūlymas Vytį statyti Kaune nėra garbingas poelgis. Tačiau Vytis nėra tik vienintelis mūsų simbolis Lietuvos valstybės istorijoje. Yra dar ir Stulpų ženklas, regis T. Narbuto pavadintas “Gedimino stulpais”, matyt, pagal žinomoje legendoje minimą Gediminą. Pirmesnis ir Lietuvai nacionalesnis yra Stulpų ženklas. Su Stulpų ženklu tapatinosi Mindaugas, Kęstutis, Vytenis. Valtybės buvimą, jos sieną nuo pirmapradžių laikų žymi būtent Stulpo formos ženklas, ši forma simbolizuoja valstybės kaip darinio atsiradimo teisingumą, atsiradimą Aukščiausiojo valia, kuri pagal tuometinę žmonių pasaulėžiūrą buvo šventa. Būtent staugiantis vilkas ištiesia kaklą ir galvą pakelia aukštyn, taip padarydamas stulpo vertikalumo povyzą (šventumo povyzą). Statant staugiantį vilką vieną ant kito gautume stulpą kaip valstybės simbolį, tai ir būtų paminklas visiems, tautai kovojusiai už valstybės Nepriklausomybę, laisvę atminti bei įkvėpimas naujoms kartoms tai tęsti. Tad manau, kad Tauro kalnas tokiam paminklui būtų per nuošali vieta.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      3 m. ago

      Ar tu ‘Vilna’, ar tu ‘Kažin’ turbūt ir pats (pati) gerai nežinai, bet kažkaip nesveikai tau tas Kaunas kliūva…

      Atsakyti
      • Kažin says:
        3 m. ago

        O gal Kaunas nėra “sveikas”…

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Iš savo varpinės“: Bendrabučiai – „naujų žmonių“ fabrikai, arba sugrįžtanti istorija (video)

„Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?

2021 04 10
Atšilus orams tęsiami atnaujinimo darbai Santakos parke

Atšilus orams tęsiami atnaujinimo darbai Santakos parke

2021 04 08
Hibridinis autobusas | kaunas.lt nuotr.

Kauno gatvėse – jau šimtas naujų autobusų

2021 04 04
Kauno IX forto muziejus | 9fortomuziejus.lt nuotr.

Kauno IX forto muziejuje prasideda pokyčiai

2021 03 28
Laivyba Nemunu | sumin.lt nuotr.

Kaunas ketina atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

2021 03 26
Tyrimas: mažiau važinėdami kauniečiai kvėpavo švaresniu oru

Tyrimas: mažiau važinėdami kauniečiai kvėpavo švaresniu oru

2021 03 24
Kauno gatvės | kaunas.lt nuotr.

Pradedamas rengti Kauno planas ateinančiam dešimtmečiui

2021 03 21
26-asis Kino pavasaris | T. Stuko nuotr., kinopavasaris.lt

Atidarytas 26-asis „Kino pavasaris“ – šventės pavidalas kinta, bet kino jausmas lieka (video)

2021 03 19
Laimės diena Kaune kviečia pakilti ir švęsti laimę su kultūra

Laimės diena Kaune kviečia pakilti ir švęsti laimę su kultūra

2021 03 18
Kauno menininkų namai gimtadienį pasitiks atsinaujinę

Kauno menininkų namai gimtadienį pasitiks atsinaujinę

2021 03 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
Gamta ir žmogus

Pervargimas tampa nuolatiniu palydovu

2021 04 10
Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje
Gamta ir žmogus

Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje

2021 04 10
Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą
Gamta ir ekologija

Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą

2021 04 10
Gyventojai vis dažniau praneša apie aplinkosauginius pažeidimus
Gamta ir žmogus

SAM: laikinai neveiks paramos linijos

2021 04 10
Trichineliozės pamiršti negalima
Gamta ir žmogus

Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams

2021 04 10
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.
Lietuvoje

Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos

2021 04 10
Lietuva pritaria automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos atsisakymui
Lietuvoje

Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga

2021 04 10
Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
Gamta ir ekologija

Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

2021 04 10


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Marija Gimbutienė – žymiausia lietuvių archeologė
  • Bartas apie V. Sinica. Leftizmas
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Ir ką jūs į tai? apie Mokslas pristato naujoviškus ir neturinčius sau lygių gaminius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pervargimas tampa nuolatiniu palydovu
  • Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje
  • „Iš savo varpinės“: Narvai ir Černobylio hibridas puoš Vilnių
  • Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 873; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 578; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 491; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 375; komentarų: 4
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 342; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

„Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?

by Kristina Aleknaitė
2021 04 10
0
„Iš savo varpinės“: Bendrabučiai – „naujų žmonių“ fabrikai, arba sugrįžtanti istorija (video)

Jei taip atsitiktų, kad apie užsienio įvykius būtų galima sužinoti vien iš lietuviškų oficiozų, tuomet gyvenimas taptų labai liūdnas. Štai...

Skaityti toliau

Atšilus orams tęsiami atnaujinimo darbai Santakos parke

by Ditė Česėkaitė
2021 04 08
0
Atšilus orams tęsiami atnaujinimo darbai Santakos parke

Kauniečių pamėgtame Nemuno ir Neries Santakos parke po užsitęsusios pertraukos tęsiami parko atnaujinimo darbai. Dar kovo mėnesį rangovai ėmėsi itin...

Skaityti toliau

Kauno gatvėse – jau šimtas naujų autobusų

by Ditė Česėkaitė
2021 04 04
4
Hibridinis autobusas | kaunas.lt nuotr.

Kelerius metus iš eilės viešasis transportas Kaune sulaukia ženklaus atsinaujinimo. Šiomis dienomis miestą pasiekė paskutiniai iš šimto pernai įsigytų hibridinių...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Marija Gimbutienė – žymiausia lietuvių archeologė
  • Bartas apie V. Sinica. Leftizmas
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Ir ką jūs į tai? apie Mokslas pristato naujoviškus ir neturinčius sau lygių gaminius
  • jo apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
Kitas straipsnis
Duonos rinkos ateitis – mažiau druskos ir cukraus?

Duonos rinkos ateitis – mažiau druskos ir cukraus?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai