Visuomenininkai reikalavo Vyčio monumento statybų Lukiškių aikštėje (nuotraukos, video)

Lapkričio 17 d. Vilniaus Lukiškių aikštėje visuomeninis susivienijimas „TALKA Kalbai ir Tautai“ kartu su su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga surengė mitingą „Mes be Vyčio nenurimsim“. Į mitingą susirinko daugiau nei pusė tūkstančio žmonių.

Mitingo dalyviai reikalavo vykdyti Seimo sprendimą dėl Vyčio monumento statybų Vilniaus Lukiškių aikštėje ir pasmerkė Kultūros ministerijos daromas kliūtis šiam visuomenės ir Seimo sprendimui įgyvendinti.Mitinge kalbėjo: Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, architektas, profesorius Marius Šaliamoras, jaunimo atstovas, politologas Dovilas Petkus, istorikė, profesorė – Rasa Čepaitienė, Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Kasparas Genzbigelis, Nepriklausomybės akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė,Seimo narys Audronius Ažubalis, asociacijos „Talka Kalbai ir Tautai“ pirmininkas Gintaras Karosas, Laisvės kovų dalyvis, kunigas Robertas Grigas, istorikas Romas Batūra, Vyskupas Jonas Kauneckas.

Mitinge „Mes be Vyčio nenurimsim!“ kalba judėjimo „Propatrija“ narys, politologas Dovilas Petkus:

Kalbėtojai teigė, kad paminklo statybos Lukiškių aikštėje tapo ne vien konkretaus paminklo pavidalo pasirinkimo problema, o tautinio sąmoningumo ir valstybinės savigarbos klausimu. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad šių metų gegužės 2 dieną Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“ (dok. Nr. XIIIP-600). Šia rezoliucija nurodoma galutinai sutvarkyti Lukiškių aikštę ir pastatyti visų laikų kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimo įamžinimo memorialą.

Mitingo dalyviai priėmė pareiškimą, kuriame piktinosi „Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos savivale iš naujo organizuoti konkursą, kurio sąlygose įtvirtintas siekis susilpninti teisės aktais nustatytą ir, kaip rodo sociologinės apklausos, gavusią Tautos pritarimą pagrindinę Lukiškių aikštės paskirtį“.

Mitinguotojai įspėjo valstybės pareigūnus ir institucijas „dėl tyliai, bet sistemingai vykdomos nusikalstamos Lietuvos išvalstybinimo ir konstitucinių vertybių neigimo politikos, prieštaraujančios Tautos valiai ir Konstitucijoje įtvirtintoms jos suverenumo galioms“.

Nutariamojoje pareiškimo dalyje mitingo dalyviai Lietuvos Respublikos Seimui, Prezidentei ir Vyriausybei pateikė 3 siūlymus:

1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gegužės 2 d. priimtą rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“ (Nr. XIIIP-600) ir nedelsiant, iki 2018 m. vasario 16 d., Lukiškių aikštėje pabaigti memorialo kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę darbus, o iki 2018 m. liepos 6 d. (vėliausiai – iki 2019 m. vasario 16 d.) pastatyti VYČIO-LAISVĖS KARIO paminklą, taip garantuojant deramą ilgaamžės Lietuvos valstybės reprezentavimą.
2. Įgyvendinant šį tikslą siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei skirti reikalingą finansavimą ir sudaryti detalų darbų vykdymo grafiką, prisiimant atsakomybę už jo vykdymą.
3. Siūlyti Lietuvos Respublikos kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson prisiimti atsakomybę dėl negebėjimo ar nenoro organizuoti deramą Lietuvos Respublikos atkūrimo 100-mečio pagerbimą Vyčio ir kovotojų už Lietuvos laisvę memorialu, todėl atsistatydinti pačiai, o jeigu tai nebūtų padaryta – siūlyti Seimui pradėti interpeliaciją šiai pareigūnei.Mitingo rezoliucija [pdf]

Taip pat buvo nutarta įsteigti visuomeninį komitetą, kuris „prižiūrėtų tiek Lukiškių aikštės sutvarkymo ir Vyčio su laisvės kovotojų memorialu pastatymo darbus, tiek ir kitus Seimo ir Vyriausybės įgyvendinamus su Valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimu, istorinės atminties ir valstybingumo tradicijų stiprinimu ir konstitucinių vertybių puoselėjimu susijusius darbus ir priemones“.

Kaip žinia Seimas palaikė „Vyčio paramos fondo“ iniciatyvą, kad minėtoje aikštėje būtų pastatytas memorialas su Vyčio skulptūra. Šį siūlymą palaikančiai rezoliucijai pritarė 91 iš 92 balsavusių Seimo narių. Seimas pabrėžė, kad Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais ir nurodė, kad joje turi būti pastatytas ir atidengtas paminklas, kuriame yra numatyta vieta tautos ir valstybės simboliui Vyčiui. Tačiau to nepaisydama Kultūros ministerija ir Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) paskelbė naują konkursą memorialui įgyvendinti ir taip savavališkai paneigė Lietuvos Respublikos Seimo, o kartu ir apklausose išreikštą daugumos Lietuvos piliečių valią, taip pat pamynė jau dvidešimt metų galiojančius ankstesnius Vyriausybės ir Seimo sprendimus, kurie aiškiai apibrėžė, jog Lukiškių aikštė turi būti sutvarkyta kaip „pagrindinė reprezentacinė valstybės aikštė“.

Savavališkus kultūros ministrės veiksmus jau pasmerkė ne tik TALKA, bet ir visuomeninis Vilniaus forumas, įvairios patriotinės organizacijos, iškilūs menininkai ir visuomenės veikėjai. Elektroninėje erdvėje paskelbtą peticiją dėl Vyčio monumento statybų Lukiškių aikštėje per savaitę pasirašė pusantro tūkstančio žmonių, tarp jų daug žinomų mokslininkų, menininkų, signatarų.

Mitingo vaizdo įrašas:

Judėjimo „Talka Kalbai ir Tautai“ himnas: