Lapkričio 10 d. režisierius Vytautas V. Landsbergis pranešė, jog apie A. Ramanauską-Vanagą kurs filmą. Apsispręsti kurti filmą, kaip sako pats režisierius, apie šį partizanų vadą, atidedant net dar nebaigtus kitus darbus, pagreitino „pastarasis R.Vanagaitės ir E.Zurofo išpuolis prieš šviesų partizanų vado A.Ramanausko-Vanago atminimą, teigiant, kad jis buvęs KGB agentas, bailys ir išdavikas savižudis, neigiant jog šis vadas buvo žvėriškai NKVD nukankintas.“
Šis Rūtos Vanagaitės melas prieš keletą savaičių buvo žaibiškai demaskuotas. Bet praėjusią savaitę prabilo Seimo narys Dainius Kepenis, siūlydamas „statyti paminklą ir partizanams, ir stribams“, siūlydamas susitaikyti, pamiršti!Nes juk „partizanai buvo ir vienoki, ir kitokie“! D. Kepenio pasisakymas yra lygiai toks pat pavojingas ir tautą kiršinantis, kaip ir R.Vanagaitės teiginiai.
Socialiniame tinkle „Facebook“ savo paskyroje lapkričio 10 d. Vytautas V. Landsbergis rašė:
„Mieli facebook’o bičiuliai, pranešu, kad planuotąjį filmą „Bunkeris“ nutarta nukelti vėlesniam laikui, o dabar imtis kito tos pačios temos filmo – apie NKVD nukankintą ir apšmeižtą partizanų vadą A.Ramanauską-Vanagą. Regis, dabar ši mūsų didvyrio biografija yra aktualesnė ir svarbesnė.
Ypatingai džiaugiuosi, kad mūsų filmo komandą sustiprino istorikas ir Seimo narys Arvydas Anušauskas, puikai žinantis A.Ramanausko ir pokario istorijas iki smulkmenų. Su Arvydu dabar ir rašomas scenarijus.
Kodėl reikalingas toks filmas:
2018-ais metais sukanka 100 metų nuo legendinio partizanų vado A.Ramanausko-Vanago gimimo, tad šiuos metus siūloma paskelbti Vanago metais, nors valdžia vis dar dvejoja. Norėdami paskatinti mažiau dvejoti, o daugiau didžiuotis mūsų tautos didvyriais, siūlome sukurti vaidybinį/dokumentinį filmą apie šį iškilų vadą.
Filmas bus kuriamas privačia iniciatyva, kreipiantis į verslininkus, fondus, privačius aukotojus. Tai bus dovana A.Ramanausko-Vanago ir mūsų valstybės šimtmečiui.
Filmas bus skirtas plačiai auditorijai ‒ ir tiems, kurie domisi partizanų tema, ir tiems, kurie iki šiol nesidomėjo ir nieko nežino arba žinantiems šį bei tą. Tai reiškia, kad kūrinys bus dinamiškas, įtraukiantis, modernus ir nenuobodus. Be to, filme įtikinamai atsiskleis ir istoriografinė bei psichologinė pokario kovų autentika (dokumentai, nuotraukos, tardymų protokolai, liudininkų parodymai ir kt.).
Pagrindinį vaidmenį sukurti sutiko Marijonas Mikutavičius. Jo partneriais ko gero bus Marius Jampolskis, Valentinas Masalskis, Aldona Vilutytė, Gabrielius Liaudanskas-Svaras ir kiti.
Pagarbus partizanų (o ypač jų vadų) atminimas ‒ strateginės reikšmės momentas mūsų pilietinėje savimonėje. Nuo to priklauso ir kuriamasis/ginamasis piliečių požiūris į Lietuvos valstybę, jos istoriją, buvusių ir esamų grėsmių suvokimas.
Jeigu visa tai niekinama arba tuo nesidomima, tai partizaniško pasipriešinimo okupacijoms įgūdis irgi tampa niekinis, o Lietuva netenka svarbaus ir motyvuojančio XX amžiaus laisvės kovų istorijos pamato. Ne veltui priešiška propaganda tiek daug dėmesio skiria partizanų asmenybių ir visos partizaniškos temos diskreditavimui, netgi pajuokai.
Šia prasme ypač paminėtinas ir pastarasis R.Vanagaitės ir E.Zurofo išpuolis prieš šviesų partizanų vado A.Ramanausko-Vanago atminimą, teigiant, kad jis buvęs KGB agentas, bailys ir išdavikas savižudis, neigiant jog šis vadas buvo žvėriškai NKVD nukankintas.
Tokios priežastys ir paskatino imtis filmo apie šį partizanų vadą, norint parodyt Lietuvos ir pasaulio visuomenei tikrą, neiškreiptą partizaniškos kovos ir jos lyderio portretą.
Numatomas būsimo filmo biudžetas – 60 000 eurų.
O norintiems prisidėti prie filmo sukūrimo:
Organizacijos pavadinimas (Name of the organization): A Propos studija
Organizacijos kodas (Code of the organization): 123793650
Organizacijos adresas (Organization address): Nugaletoju g. 3d-2, Vilnius, Lietuva
Sąskaitos numeris: LT427044060001145785
Banko pavadinimas ir kodas (Bank name and code): AB SEB bankas, 70440
SWIFT CBVILT2X
Banko adresas (Bank address) Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius, Lietuva.
Ir pasidalinkit, jeigu nesunku. Apie tolesnę filmo kūrimo eigą nuolat informuosime, o kitąmet su rėmėjais pirmi pasidžiaugsime rezultatu, susirinkę privačion filmo premjeron, prieš iškeliaujant jam į kino ekranus!“
Šiuo metu intensyviai rašomas scenarijus, vyksta kiti pasiruošimo darbai. Vienas iš scenarijaus autorių – istorikas Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas.
Taipogi režisierius paaiškina ir dėl būsimojo pagrindinio vaidmens atlikėjo: „Jūsų laiškuose būta daug nuomonių apie galimą pagrindinio vaidmens atlikėją. Jau rašiau, kad kino bandymai vyks pavasariop, tada ir bus nutarta galutinai. Rudenį vykusiame pokalbyje su Marijonu Mikutavičium pasiūliau jam suvaidinti partizanų vadą ir jis sutiko pabandyti, perskaityti Dzūko atsiminimus ir t.t.
Šiandien „Lietrytyje“ perskaičiau Marijono abejones, aišku, jis laisvas apsispręst – bet mes, filmavimo grupė, visgi manome, kad jis filmui suteiktų svorio, šarmo, žaismės. Vienaip ar kitaip norėtume Marijoną matyt partizano vaidmeny, pagrindinio arba nepagrindinio – tai būtų nuspręsta vėliau. Lygiai taip pat filme norėtųsi matyt ir Svarą, žinant jo aktyvias pilietines iniciatyvas, orientuotas į jaunimą.
Tačiau dabar verta nurimti ir pirmiausiai atlikti pradinius darbus. Ypač svarbu nusifilmuot liudininkus, aplankyt ir užfiksuot vietas, kur partizanavo Vanagas. Sukurti scenarijų ir pradėti ieškoti realizavimo būdų, kai jau bus žinoma tiksliau, kiek ir ko reikia.“
2018-uosius Seimas paskelbė laisvės kovų dalyvio Adolfo Ramanausko-Vanago, Sąjūdžio ir Tėvo Stanislovo metais.
Numatomas būsimo filmo biudžetas – 60 000 eurų.
Alkas.lt kviečia paremti filmo kūrimą.
Sveikintina V.V. Landsbergio istorinės atminties gaivinimo veikla, jau turimi pasiekimai.
Tačiau, jei paskata filmą kurti tėra atoveiksmis į Vanagaitės, Zurofo ir Kepenio akibrokštus, pastarųjų išpuolių sureikšminimas bei tokia filmo kūrimo motyvacija kelia abejones, kad rimto veikalo verta tragedija netaps prisvilusiu blynu. Ar ne geriau dar pagyventi „Bunkeryje“?
Visokiais atvejais režisieriui linkiu geros kloties.
Pritariu Tavo mintims.
motyvacija – paskata ? (pats juk rašei šį žodį…)
tragedija – liūdnas likimas ? (šiuo atveju, manau, tiktų)
Dėl atidėjimo: taip ir ne.
Mintis, visas gatavas scenarijus, šauna į galvą nesibeldęs, leidimo nesiklausęs. O tu renkiesi – skubiai, kol viduje viskas liepsnoja, įgyvendinti, ar atidėti „ant švento Niekados”, – juk „ant” Lietuvos kas dieną po „malonią” staigmeną susprogdina, svarbią dar svarbesnė veja… Kažkas entuziastingai ir profesionaliai veda mus link išprotėjimo…
‘Žemyna’, rašyk vienaskaitoje apie išprotėjimą.
Čia buvo mano atsakymas gerb. Žemynai, cenzorius ištrynė.
Paaiškinsiu kitaip.
Liberal-marksistai tiesiog nepakenčia Grožio ir Tiesos, jiems tai sukelia įniršį, kanibalizmo jausmą – naikinti bet kokį padorumą Lietuvoje, naikinti pariotizmo apraiškas, apspjaudyti patriotiškai nusiteikusius žmones, tiesiog sukurti schizofreninę aplinką, kad šitaip priversti įsisąmoninti – tik jų vienų vienintelė tiesa, nes jų daug, jie remiami valdžios, jie remiami slaptos organizacijos.
Visam šitam žmogaus fiziologijos smarvių tvanui, vadinamam modernizmo kasdienybe – menu, kultūra, laiko dvasia -, gali atsilaikyti ir išlikti atsparus tik toks ‘padorus žmogus turi būti dvasios Atlantu’ (Gyorgy Lukacs, filosofas, madjarų /ž…./ komunistas, 1919 m. Vengrijos Sovietų Respublikos švietimo ministras).
‘Tvankstai’, gal tu su ‘Žemyna’ asmeniškai susirašinėk apie savo tas ,,schizofrenines aplinkas”. Ar jūsų tikslas savimi purvinti šį straipsnį?
Matau kuriuos straipsnius ‘alke’ jūs abu užpilate nesuskaičiuojamai atsiliepimais.
‘tikrą lituvį’ išleidote atostogų?
Kembly, tavo pastovioji nepajėgtis tiek išsivysčiusi, kad negali nepaniekinęs moters Alke nusiraminti.
Dušanskio vaidmeniui Zurrrofffą pakvieskit.
Taikliai palyginta: …rrrr…. Kažką primena, ar ne?
Svaras Mikutavičius,gal dar ir Zvonkė,bijau kad vėl bus eilinė kliurka.. viliusi gal Anušauskas to nedaleis.
Labai teisingai pastebėta.
Negali popsinės pseudokultūros veikėjai atlikti dvasingų katalikų Lietuvos gynėjų vaidmenų, akys išduos sielos melą, vaidmenys bus neįtikinami, lyg iš reklaminių filmukų.
Kas tinka alaus reklamai, abejotinai atrodys patriotiniame filme.
Juokingai atrodo režisierius, kuris nesupranta tokių esminių dalykų – aktoriaus dvasinė būsena turi atitikti atliekamą vaidmenį.
Prisimenu 1993 m., kai prieš J. Jurašo “Smėlio klavyrus” kavinukėje R. Staliliūnaitė, pamačiusi mano tylų žvilgsnį, manęs ir mano žmonos su drauge atsiprašinėjo už kavinėje garsiai kalbėjusių aktorių žodžius, kurie jautėsi lyg Aleksoto turguje pardavinėdami daiktus.
Netrukus iš teatro išėjo R. Staliliūnaitė, o man, teatro mylėtojui, praėjo bet koks noras eiti į teatrą.
Tikrai. Gal vaidmenis apie Didvyrius lai atlieka tie , kurie tą daro visada.
DABAR klausykite LRT radijo laidos – Smetona, Vaicekauskienė, Vaišnienė
28 m gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Per šį laiką nesukurtas filmas apie mūsų partizanų herojiškas kovas. Tokio filmo labai reikia. Tačiau… Tai ne V. V. Landsbergio filmas. Nenorėčiauu įżeisti režisieriaus,tačiau jis jau pasireiškė šioje temoje . Turiu galvoje jo filmą ‘Kai aš buvau partizanas’, Tokį filmą reikia kurti širdimi. Neįsivaizduoju M. Mikutavičiaus Vanago vaidmenyje. Labai norėčiau būti neteisi.
Dar galėtų ir Juknevičiene prisidėti prie scenarijaus rašymo…
6 tūkst. rėmėjų po 10 €…
Na, kaip – pajėgsime?
Gal galėtų pusę kino f. sumos padengti Vytauto (sūnaus) tėvas? Jam nebūtų itin sunku…
Vanago vaidmeniui labiausiai tiktų Marius Jampolskis. Nedidukas, šviesių plaukų, labiausiai panašus į Adolfą Ramanauską – Vanagą.. Vaidyba nuoširdi, dvasinga. M.Mikutavičiui gal gi labiau tiktų kokio nors sovietinio karininko vaidmuo. Į Vanagą jis nė kiek nepanašus… Dėl A. Anušausko, kaip scenaristo, kyla daug abejonių. Gerą scenarijų gali parašyti tik geras rašytojas – menininkas. Anušauskas gi dokumentininkas ir tiek. Gali būti tik režisieriaus konsultantas – patarėjas autentikos klausimais. Jis geriau lai užsiima istorijos tyrinėjimu. Vyras tuoj į pensiją, o neapgynęs net daktarinės, kai aplink nemaža trisdešimtmečių istorijos mokslo daktarų. Štai, kad ir daktaras Darius Juodis. Jaunas, bet partizaninio karo metodiką bei istoriją, galimai geriau išmano už Anušauską ar panašius. Taigi, Vytautai V. Landsbergi, jeigu imatės šio darbo, atsakingai rinkitės tiek aktorius, tiek filmo scenaristus. Antraip mes, verslininkai finansiškai filmo neremsime.