Spalį elektros kaina biržoje Lietuvoje augo apie 5 proc. ir siekė 113,58 euro už megavatvalandę. Nors anksčiau prognozuota, kad elektra spalį gali augti bent trečdaliu, didesnį kainų šuolį sušvelnino vėjo generacija. Vis dėlto žinovai įspėja, kad lapkritį elektros kainos gali kilti dar labiau.
Spalį elektros energijos kainoms Lietuvoje įtakos turėjo augantis elektros vartojimas ir besikeičiančios atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos apimtys. Rugėjį saulės pagaminta elektros energija sudarė apie 27 proc. visos generacijos, o spalį krito 10 proc. punktų. Vėjo buvo daugiau – jis sudarė 65 proc. visos generacijos Lietuvoje.
Žvelgiant bendrai, tik iš saulės ir vėjo elektrinių pagamintos elektros kiekis, palyginti su rugsėju, sumažėjo apie 10 proc. ir siekė 675 GWh. Nors saulės elektrinių generacija rudenį tampa vis mažiau reikšminga, vėjo elektrinės išlieka svarbiu elektros pasiūlos šaltiniu ir gali reikšmingai veikti kainas biržoje.
Vėstant orams, pamažu prasideda šildymo sezonas, todėl elektros poreikis auga. Per mėnesį bendras elektros energijos suvartojimas Lietuvoje padidėjo apie 10 proc. – nuo 998,1 iki 1095,8 GWh.
„Galim šiek tiek atsikvėpti – pesimistiškiausios prognozės elektros kainų atžvilgiu neišsipildė. Vėjo turėjome pakankamai daug, o tai leido amortizuoti staigų kainų šuolį. Ir dar kartą galėjome įsitikinti, kad net ir su augančia atsinaujinančių šaltinių galia, mes toliau liekame priklausomi nuo sezoniškumo.
Visgi verta atsigręžti ir dar kartą įvertinti situaciją – jei ne generacija atsinaujinančiais šaltiniais, elektrą būtų tekę gaminti dujinėmis elektrinėmis. O dujų kaina rinkoje ir toliau išlieka aukštumose. Tai reiškia, kad šiandien kalbėtumėme ne apie 113 eurų už megavatvalandę elektros energijos, o ženkliai didesnes sumas“, – sako „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis.
Anot žinovo, prasidėjus lapkričiui, elektros rinkoje daugės veiksnių, galinčių didinti kainas. Trumpėjančios dienos reiškia mažesnę saulės elektrinių generaciją, o šaltesni orai skatina didesnį energijos vartojimą. Todėl vis svarbesnę reikšmę turės vėjo sąlygos, elektros gamybos pajėgumų prieinamumas ir elektros energijos srautai tarp skirtingų Europos rinkų.
„Lapkritis paprastai žymi laikotarpį, kai elektros rinkoje vis labiau juntama žiemos sezono įtaka. Tuo galime įsitikinti ir pirmosiomis mėnesio dienomis: pirmadienį elektros megavatvalandė kainavo beveik 350, o antradienį – 308 eurus. Paskutinį kartą tokią aukštą dienos kainą turėjome tik vasario pradžioje.
Mažėjant saulės generacijai, augant vartojimui ir didėjant priklausomybei nuo oro sąlygų, kainos gali tapti ne tik aukštesnės, bet ir labiau svyruoti. Todėl artimiausiais mėnesiais daug lems tai, ar turėsime pakankamai vėjo generacijos, kokia bus temperatūra ir kiek elektros galėsime importuoti iš kaimyninių rinkų“, – teigia S. Jasiulis.
Spalį elektros energijos kainų pokyčiai išryškino ir elektros rinkų tarpusavio priklausomybę. Lietuvoje elektros kaina formuojasi bendroje regioninėje rinkoje, todėl ją veikia ne tik vietinė gamyba ir vartojimas, bet ir situacija kaimyninėse valstybėse. Kai regione trūksta pigesnės elektros energijos arba ribojami jos perdavimo pajėgumai, tai gali didinti kainas ir Lietuvoje.
Anot S. Jasiulio, lapkritį elektros energijos kaina Lietuvoje gali siekti 169,50 eurų už megavatvalandę. Tai reikštų, kad, prasidėjus šaltajam sezonui, elektros rinka gali tapti gerokai brangesnė nei rudens pradžioje.
Parengta pagal „Enefit“ pranešimą
