Tautinių mažumų (TM) įstatymą priėmė 1989 m. sovietinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba (pasirašė V. Astrauskas ir L. Sabutis). Tai aktas akivaizdžiai kurptas pagal nuostatą išeinant pasilikti arba kaulo numetimas, kad vietos lenkiškos kilmės lietuviai ir Lenkija prie jo kivirčytųsi su Lietuva. Iš jo neva radosi reikalas kurpti TM departamentą. Toks departamentas radosi 2015 m. Vyriausybės nutarimu (pasirašė premjeras A. Butkevičius ir Kultūros ministras Š. Birutis).
Mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucija teisingai mini ne tautines mažumas Lietuvoje, bet tautines bendrijas (TB). Labai gaila, kad šių sąvokų bei skirtingų jų sampratų neskiria mūsų politikai ir žiniasklaida klaidingai teigdami, jog Lietuvoje gyvena „tautinės mažumos“, kurioms neva nėra užtikrinamos tam tikros, „pasauliniu mastu pripažintos“ teisės. Jie akivaizdžiai klysta, klaidina ir ignoruoja Konstituciją! Todėl vietoj TM įstatymo galėtų būti kuriamas nebent TB įstatymas, juolab, kad veikia TB jungianti bei jas kuruojanti Tautinių bendrijų namų taryba.
Žinotina ir įsidėmėtina, jog jokių tautinių mažumų įteisintų įstatymais Lietuvoje nėra, tokios neminimos ir mūsų Konstitucijoje. Taip pat žinotina ir įsidėmėtina ir tai, kad demokratijos akiratyje nėra nei tautos, nei tautybės, jų vietoje yra pilietinė visuomenė ir pilietybė. Žinotina ir tai, kad nėra veikiančio įstatymo, numatančio išskirtines, palankesnes sąlygas kuriai nors iš tautinių bendrijų.
Demokratinėje Lietuvoje gyvena lietuviai, nors jų kilmė gali būti ir nelietuviška, o Lietuvos valstybę sudaro lietuvių pilietinė tauta. Visų tautiečių pareigos ir teisės valstybėje pagal Konstituciją yra vienodos, todėl reikalavimai, tarkim, rusų ar lenkų kilmės lietuviams teikti privilegijas neturi jokio pagrindo. Išimtimi, jei būtų įteisinta įstatymu, tautinėmis mažumomis galėtų būti totorių, karaimų ir romų bendrijos, nes už Lietuvos ribų jos neturi savo valstybės, dėl ko gali kilti grėsmė jų kultūriniam paveldui sunykti.
Esama atvejų, kai institucijos nėra, o vadovas besąs. Antai „Laisvo oro direktorių“ turime ne vieną, bent jau internete, o laisvo oro įmonės, UAB-o ar įstaigos nerasime. Bet štai visa institucija – TM departamentas – yra be darbo objekto, todėl ir darbo rezultatų nėra.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę tautinės bendrijos ėmė burtis į nevyriausybines organizacijas. Tuo pat metu – 1989 metais, buvo įsteigta ir pirmoji tautinių mažumų klausimus koordinuojanti institucija – Tautybių departamentas. Vėliau Tautybių departamentas tapo Regioninių problemų departamentu ir daugiausia užsiėmė tautinių mažumų, buvusioje Sovietų sąjungoje gyvenančių lietuvių bei Pietryčių Lietuvos tautiniais reikalais. Spartėjant emigracijos tempams vis daugiau lietuvių bendruomenių ėmė kurtis Vakarų Europos šalyse. Siekiant išlaikyti užsienio lietuvių ryšį su Tėvyne ir užtikrinti tinkamą jų interesų atstovavimą, 1997 metais departamentas buvo pertvarkytas į Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, jam patikint ir bendradarbiavimo su užsienio lietuviais funkcijas.
2010 metais panaikinus departamentą jo funkcijos buvo išskaidytos ir perduotos Kultūros, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijoms. Tautinių bendrijų atstovai ne sykį pažymėjo sumažėjus jų klausimams tenkantį dėmesį ir išreiškė viltį, kad Vyriausybė imsis atkurti bendrą valstybės tautinių mažumų politiką vykdančią instituciją.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1300, 2015 metų liepos 1 dieną savo veiklą pradėjo atkurtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuris tapo už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą atsakinga įstaiga. Tačiau veikla, siekiant išlaikyti užsienio lietuvių ryšį su Tėvyne ir užtikrinti tinkamą jų interesų atstovavimą, nunyko.
Departamentas turi direktorę, Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyrių su 5 darbuotojais, Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyrių su 3 darbuotojais ir administraciją su 3 darbuotojais. Dvylikos darbuotojų institucija, LR biudžete tapo parazituojančia organizacija, nes šioms funkcijoms vykdyti greta veikia Tautinių bendrijų taryba su bendrijų sąjungomis, susivienijimais, asociacijomis bei 11 Lietuvos tautinių bendrijų.
Atkreipus dėmesį į šio departamento tautinę sudėtį, labai panašu, jog ši institucija, sukurta Lenkų rinkimų akcijos rūpesčiu, anot tos partijos vadovo, stengiasi lietuvius į lenkų tautą integruoti… Direktoriaus pavaduotojais čia skiriami tomaševskininkai, panašu, kad iš šio departamento radosi reikalavimai darkyti lietuvišką rašybą asmens dokumentuose bei teikti lenkų „tautinei mažumai“ kitokias privilegijas.
Senojo TM įstatymo galiojimas buvo panaikintas, jo galiojimas nepratęstas, o su pataisomis buvo Seimui pateiktas praėjusią kadenciją, tačiau jis nepasiekė priėmimo stadijos.
Jei Lietuvoje įteisintų tautinių mažumų nėra, tai ir Tautinių mažumų departamento čia neturi būti, todėl jis naikintinas be likučio, be nuostolio valstybei ir jos tautinėms bendrijoms, kaip yra naikintinos TM įstatymo pataisos bei tokio įstatymo svarstymas ir priėmimas, nes visų Lietuvos tautinių bendrijų nariai, visi bet kokių tautybių asmenys, turintys Lietuvos pilietybę, naudojasi visomis kamieninės tautos teisėmis.
Lietuvoje gyvena daug jos pilietybę turinčių kitataučių, su atitinkamais leidimais gyvena ir Lietuvos pilietybės neturintys asmenys, pabėgėliai arba imigrantai bei svečiai iš kitų valstybių, tačiau jie nekelia reikalavimų, viršijančių kamieninės tautos piliečių teises, todėl mūsų politikams metas liautis peštis prie numesto apgraužto TM kaulo.
Susirinkęs į rudens sesija Seimas turės balsuoti dėl įrašų asmens dokumentuose, ko gero, grįž ir prie TM įstatymo. Tačiau demokratinėje valstybėje net svarstyti išskirtines sąlygas kokiai tautinei bendrijai būtų politiškai nekorektiška, juolab praėjus nuo valstybės atkūrimo beveik trims dešimtmečiams. Visiems, o ypač naujiems Seimo nariams, reikia įsisąmoninti, kad išėjusiųjų paliktas TM įstatymas nėra tautinių bendrijų globos aktas, o kiršinimo ir nesantaikos skatinimo tarp jų šaltinis.
Žodis bendrija reiškia įstaigą.
“37 straipsnis
Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius”.
Kaip tik tai ir yra čia pažymėta.
Iš kur tos įstaigos gali atsirasti?
Pvz., privažiuoja armėnų, jie susiburia į savo organizaciją, užsiregistruoja ir tegul sau savo organizacijos renginių rėmuose kalba savo kalba, pramogauja.
Todėl nedera vietoj tautinių mažumų kaišioti tautinių bendrijų, nes kai tik parašai žodį tautinė, tai tuojau pripažįsti esant Lietuvoje kitas, nei lietuviai, tautas.
Kaip tik tuo remdamiesi rasiejiniai okupavo Krymą ir Donbasą, t.y. “vadavo” “bendrataučius”.
“37 straipsnis
Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius”. – Sakyčiau: lietuviai privalo tautinėms bendrijoms pagelbėti puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius, bei kitaip sergėti jų savitumą, neleisti asimiliuotis su vietiniai ir vis priminti, kad žmogus, pagal prigimties ir sielos dėsnį, negali būti laimingas svetimoje žemėje. O reikalui iškilus, paremti svetimtaučių norą grįžti į savo tėvynę.
Viskas labai abstraktu. Tėvynė yra ten, kur gimei. Ir tai – vienintelis 5manomas objektyvus kriterijus.
Jei iš tiesų giliau pasidomėtumėt baltų etnogeneze ir istorija, tai suprastumėt k1 rašau. Po ledynmečio mūsų protėviai keliomis bangomis apgyvendino šį kraštą. Ir jie buvo skirtingos kilties, iš skirtingų regionų. Tiesa, šis procesas vyksta ir šaindien.
Taigi – KUR GIMEI – TEN TAVO TĖVYNĖ. IR JOKIOS KITOS TĖVYNĖS NĖRA. Norvegijoje gimusių lietuviukų tėvynė yra Norvegija. O Lietuvoje gimusio juodaodžio – Lietuva. Ir jis turi absoliučiai tikias pat teises, kaip ir kiti LR piliečiai. ABSOLIUČIAI TAPAČIAS.
Tad nekliedėkit čia apie kažkokias “kitas tėvynes”.
Vilniaus žemaičiui: Jei gimei, tarkim, tremtyje Sibire, tai ten ir tavo tėvynė? Gal tuomet čiuožk į ją… O jei gimei lėktuve virš Atlanto?
Žinotina, kad be Tėvynės dar yra istorinė tėvynė, tėviškė, gimtinė.
Tėviškė, gimtinė – ne tas pats kaip Tėvynė, nes Tėvynė – šalis.
Žinia, gali pamilti šalį, kurioje, nors ir negimei, bet tau joje taip smagu kaip Tėvynėje.
Citata: “Tėvynė yra ten, kur gimei”.
Bet, įsivaizduok, kad atsiranda, kartais, tokie, kurie ima ir prišika Tėvynei į širdį: jiems, būk, Lietuva kaip pamotė arba Lenkijoje bei Rasiejoje ar Izraelyje geriau.
Tai ir jauskis JOS piliečiu, užuot lyg koks užsienio agentas darbuodamasis prieš ją, padėdamas kaimyninėms šalims kurstyti nesantaiką !
Yra tokių parazitų, inspiruojamų, kas be ko, iš užsienio:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/d-jauniskis-perspedamas-del-isskirtiniu-teisiu-lenkams-vsd-kalbejo-apie-separatizmo-pavoju.d?id=74241924
Kur gimei- tai gimtinė, kur gyveni- kraštas, o kur širdis- ten Tėvynė. Gerai jei visos trys vietos sutampa, blogai, kai žmogus susidvejina ar susitrejina- tada jam reikalinga pagalba
Kam iš viso reikia skirstyti Lietuvos Respublikos piliečius? Kam tos tautinės mažumos ar bendrijos? Visi esame LR piliečiai – ir taškas.
O tai dar pradės kurti moterų ar vyrų bendrijas, aukštaūgių, žemaugių bendrijas, tamsiaplaukių, geltonplaukių bendrikjas, vegetarų, veganų ir t.t.
KAM TIE ABSURDIŠKI PILIEČIŲ SKIRSTYMAI????
Pritariu.
Tačiau to – tapti išskirtiniais ir privilegijuotais – aktyviai siekia Kremlius ir jo pagalbininkai iš Varšuvos, bei jų samdinių kurstomi Vilnijos gyventojai.
Va va – kam tie skirstymai?
Lietuvos piliečio vardas – lietuvis.
Lietuvis yra komandos, kuri vadinasi Lietuva, narys.
Tauta (lietuvių, pvz.) yra savo nuo amžių amžinųjų teritorijos bendruomenė, dėl ko net tie, kurie iš kitur atkilo, per laiką, per kartas įeis į vietinę (pvz. lietuvių Lietuvoje) tautą.
Ko ieško tie, kurie, čia gimę ir gyvendami, bet neretai čia užauginti bei išmokinti, pabėga ieškoti eldoradų kitur?
Taip taip – finansinės, visų pirma, naudos.
T.y. jie yra paprasčiausi parazitai.
Juolab tie, katrų seneliams Stalino palaimintos „repatriacijos” metais ta pati PL sodriai spjovė į akis – pati nepripažino jų sulenkintų pavardžių ir į PL neįsileido…
Ar seneliai papasakojo jiems atvirai apie savo pažeminimą?
Kaip turėjo jaustis tie, katrų stuburas neatlaikė spaudimo ir perbėgo iš pravoslavų ar lietuvių parapijų į lenkų kunigų parapijas? Savi kreivai į juos žiūri, o PL, kuriai jie uoliai tarnavo (kai kas ir į jos policiją nuėjo dirbti, kaimynus savo baudė už nepaklusnumą naujai valdžiai), kaip ir paprastai Žemėje būna, „tokių” irgi atsisakė… Išdavikų niekur niekas nemėgsta.
Prisimenu, kaip entuziastingai rengėsi ten vykti, ypač jaunos merginos (tikėjosi ištekėti už lenkų karininko, nes jų „tokia graži uniforma, ne tokia, kaip sovietų. O tapusi karininkiene ji bus tikra pani ir vaikščios su baltomis pirštinaitėmis” ).
Beje, sovietmečio pabaigoje apsilankėme pas kolegas Lenkijoje – tada buvo prasidėję polaisviai kontaktai, apsikeitimai delegacijomis. Iš laisvo pobūdžio pokalbių teko girdėti apie baltarusius, prijungtus prie PL kartu su jų žemėmis – juos ten laikė gal net trečiarūšiais!
O dabartiniai „vilniukai” nesupranta, jog jie kultūringajai kaimynei reikalingi tik kaip „strateginė patrankų mėsa”, kuri ateityje pravers – jų apgyventomis salomis bus teisinamos pretenzijos susigrąžinti tarpukariu jų pagrobtas teritorijas . Gyventų jie ne čia, o, pvz., kur nors BY gilumoje, į juos dėmesio nekreiptų, ir jokia „lenko” kortelė nepadėtų 🙁
‘Vilniukai’ – čia Jūs apie ‘galileuszy z Kongresowki’ ?
Siūlau lažintis,
– ar mūsų „lyderiai” jau slapčiomis, po stalu perdavė kaimynei Vilniaus vartų raktus,
– ar atliks tai per viešą, iškilmingą ceremoniją, transliuojamą visais pasaulio kanalais ir skambant varpams –
kad niekas nedrįstų kaimynės kaltinti dėl aneksijos. Nes tai būtų įrodymas apie entuziastingą laisvanorišką įsiliejimą į aukštesnės kultūros tautą. Susijaudinusios damos nėriniuotomis nosinaitėmis brauks džiaugsmo ašaras, o egzaltuotos pažangiai integruotos panytės cypaus iš džiaugsmo, šoks krakoviaką ir mėtys gėlių puokštes po kojų pietryčių vėjų čia atpūstiems atostogautojams…
Ar jau išsiugdėme Pilsudskį-2?
Geras pastebėjimas prieš planingai vykdomą Lietuvos susijungimą – pardavimą Lenkijai.
Siūlyčiau neplakti sąvokų “Lietuvos pilietis” ir “lietuvis” į vieną, nes priešingu atveju koks Afrikos negras, gavęs lietuvišką pasą, galės išdidžiai pareikšti, kad jis irgi “lietuvis”. 🙂 Arba koks Borisovo tipo veikėjas, “pagal pažintį” gavęs pasą, irgi patampa “lietuviu”, ne? 🙂
Na, o kiek verti kosmopolitiniai postringavimai “kur gimei – ten ir Tėvynė”, puikiai parodė Algimantas savo komentare. Pagarba!
P.S. Įdomu pastebėti, kad veikėjai, besisklaidantys pareiškimais apie piliečių TEISES, “patogiai” pamiršta, kad tie piliečiai pirmiausia turi PAREIGAS. 😉
Beje, Skalvi, lietuviai NIEKAIP neprivalo rūpintis kitataučių tapatybės išsaugojimu – tai yra grynai kitataučių reikalas, ir tam užtenka sudaryti SĄLYGAS, o ne dėti PASTANGAS. Stengtis reikia dėl SAVO tautos. 😉
Baik varyti maskolių propagandą.
Nėra sunkesnio klausimo tarybiniams lietuviams už : kas yra tėvynė ? Paaiškinu: tėvynė, tai tėvonija – tėvų protėvių žemė, kurioje guli jų kaulai, kurioje kalbama protėvių kalba ir kur ten gyvenančių žmonių gyslomis teka pro pro protėvių kraujas. Po prostu: Žemė + Kalba + Genai. Išsižadėk Vieno – Neteksi Visų.
Ne visai taip: kalba ir kraujas yra tautos, o ne tėvynės atributai, o tėvoniją Lietuvių kalbos žodynas apskritai apibrėžia štai kaip: “iš tėvo ar tėvų veldimas ar paveldėtas turtas, ūkis, žemė ar kitokia valda, kuri gali būti nevaržomai perleidžiama kitiems”. Tai ne tas pats, kas tėvynė – toli gražu.
Kalbant apie sovietus (ir jų “dvasios brolius” dabartinius kosmopolitus) – labai populiaru buvo (ir yra) tapatinti tėvynę ir tėviškę. Tai va, su tėviške viskas tvarkoj – gali mylėti, puoselėti šiltus jausmus, nes tai nėra politinis dalykas. Tai nekliuvo sovietiniams internacionalistams – nekliūva ir dabartiniams. Dar daugiau – atsiranda ir tokių (pvz. visokie donskiai), kurie pareiškia, kad patriotizmas ir yra sentimentai savo tėviškei (gimtam sodžiui, berželiui prie kelio ir pan.). O, va, meilė tėvynei jau buržuaziniu nacionalizmu kvepia – čia jau blogai, smerktina, nes juk “tėvynė” turi būti sovietų sajūzas (dabar – eurosajūzas ir pasaulis), o ne kažkokia Lietuva.
Beje, lygiai ta pati situacija ir su tautiškumu (suprantamu kaip šaltibarščiai/tautiniai drabužiai/joninės ir pan. – tai nekliuvo nei “seniems” bolševikams, nei “naujiems” kliūva) ir nacionalizmu (o čia jau blogai – fošyzmas-nacyzmas, nes tai jau politiniai reikalavimai (savarankiškai tvarkytis savo šalyje), o ne vien etniniai sentimentai (koks skirtumas, po kokia vėliava cepelinus valgyti?)). Taigi, atsargiai reikia su tais terminais. 🙂
Pikc:
,,…kalba ir kraujas yra tautos, o ne tėvynės atributai…”
Pikc:
,,atributai, sovietus, kosmopolitus, populiaru, politinis, sovietiniams internacionalistams, patriotizmas, sentimentai, buržuaziniu nacionalizmu, sovietų sajūzas (?), eurosajūzas (?), situacija, bolševikams, nacionalizmu, fošyzmas-nacyzmas (?), politiniai, etniniai sentimentai, terminais”.
‘Pikc’, esi TARPPAUTIS, jei manai, kad kalba ir kraujas yra tautos svarbiausi požymiai…
Atsprašau – TARPTAUTIS
Ei, paciente (kuriam, beje, su teksto suvokimu – ne kažką ;)), vėl pamiršom vaistus išgerti, ne?
Tėvynė – šalis.
Išimtimi, jei būtų įteisinta įstatymu, tautinėmis mažumomis galėtų būti totorių, karaimų ir romų bendrijos, nes už Lietuvos ribų jos neturi savo valstybės
Teisingas straipsnis, bet kas čia per nesąmonė? Kokiu būdu Lietuva atsakinga už tai, kad totoriai, karaimai ir čigonai (liberastų peršama naujakalbe – „romai“) neturi savo valstybės? Ar šios tautos su savo žemėmis įeina į Lietuvos valstybės sudėtį panašiai kaip lyviai Latvijoje, sorbai Vokietijoje, bretonai Prancūzijoje? Ne. Tai gal pagal autoriaus logiką Lietuva turėtų tautinėmis mažumomis įteisinti visas pasaulio tautas, kurios neturi savo valstybės ir kurių kilmės asmenų užklystų į Lietuvą? Jeigu padarytume tokią išimtį (iš Konstitucijos? t.y., autoriaus nuomone, išimties tvarka galėtų būti toks antikonstitucinis įstatymas?), tai gal po to būtų lengva padaryti dar vieną išimtį ir kitoms tautoms, t.y., toms, kurios turi savo valstybes?
Mano galva, labai neblogas pastebėjimas.
Tiktai taip – pritariu,
nes Lietuvoje nėra kitų tautų žemių, nėra ir kitų tautų, išskyrus lietuvius.
Jo jo – “nieko nesupratau – bet pritariu”. 😀
Tu nesupratai, nes visąlaik pliurpi senas sovietines nesąmones, o mano dėstomam tikrovės supratimui jo pažiūros atitinka viens prie vieno.
Papildau: įsiskaityk į jo žodžius – “Ar šios tautos su savo žemėmis įeina į Lietuvos valstybės sudėtį”.
Esame mutacijų liudininkai?
„Tautiški” LT sportas ir portalai: Žiūrėti gyvai: http://www.delfi.lt/ –
„Betsafe Lietuvos Wake Čempionato 2017“ finalinis etapas
„Betsafe“ Lietuvos paplūdimio futbolo čempionatas
Jėgos aitvarų festivalio Svencelėje „Kite Fiesta 2017“ transliacija
Nutautėjimo maru apsikrėtė didžiulė dalis suminkštėjusio stuburo sportininkų ir save kultūringais laikančių beraščių „žurnalistų”
Autorius gerai pastebėjo, kad jokios teigiamos funkcijos ši dvylikos žmonių institucija nevykdo. Vadinamos lenkų, rusų mažumos nėra lojalios valstybei, kurioje gyvena. Ponia direktorė turėtų stebėti ką veikia gausiai finansuojamos “mažumos”, kokią antivalstybine veikla užsiima, padėti integruoti į Lietuvos gyvenimą. Nieko panašaus nevyksta. Kai Riešėje pasirodė užrašas neatitinkantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Konstitucijos Departamento direktorė socdemė V. Montvydaitė turėjo pirmoji pareikšti, kad yra pažeisti įstatymai ir aiškinti “mažumoms”, kad ateityje tai nepasikartotų. Tačiau kam dirbti, jei galima iš viso nedirbti, o tik skirstyti “mažumoms ” pinigus.
Beje, Lenkijoje kitataučiais rūpinasi Departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, o ne prie Vyriausybės. Už ką tokia privilegija?