Ketvirtadienis, 28 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2017-06-28 20:34:05
19
Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.

Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.

Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.
Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.

Nesmagu veltis į religinius karus, skaldančius lietuvių tautą. Vis dėlto kai kam to labai norisi. Skaldytojų galima rasti įvairiose konfesijose, tiek krikščionių, tiek pagonių, o taip pat ir ateistų gretose. Žinoma, kiekvienas turi teisę ir gal net pareigą skelbti kitiems tiesą, kaip jis ją suvokia. Tik tai turėtų būti daroma korektiškai tiek etikos, tiek faktų atžvilgiais. Įvairios religijos, konfesijos ir denominacijos turi savyje gerų dalykų ir etiška būtų jas pripažinti.

Deja, Gintaras Burneika, tiek savo pirmajame straipsnyje krikščionybės tema, tiek atsakyme į išsakytą kritiką laikosi agresyvios, netgi demonizuojančios retorikos, provokuodamas atitinkamą atsaką senojo baltų tikėjimo atžvilgiu. O to norėtųsi išvengti: vienaip ar kitaip tautos savastį, jos tęstinumą, darną tarp žmonių ir su gamta teigianti pasaulėžiūra tikrai nusipelno pagarbos.

Pirmiausiai akivaizdu, kad G. Burneika krikščionių pusėje mato klastą ir blogą valią. Ko vertas vien teiginys, kad pašnekovas klastingai nutyli kai kurias G. Burneikos pateiktas Biblijos eilutes, pateikdamas kitas, kurios paaiškina pirmąsias. Kiekvienas šventraštis skaitytinas kontekstualiai, o ištisinis pašnekovo teksto citavimas virstų knyga, kurioje pasimestų esmė. Žvelkime papunkčiui.

1. Dėl žydų tautos išrinkimo pirmajame atsakomajame straipsnyje pateikti du argumentai, rodantys, kad išrinkimas daugiau sietinas su pareiga, nei su teise, ir kad Dievas yra suverenus rinktis, ką nori. Šiuos argumentus G. Burneika tiesiog praleidžia pro akis. Jis teigia, jog vieno išrinkimas reiškia kitų nuvertinimą. Ar tai, kad pasirinkau savo žmoną iš daugelio moterų, reiškia jų nuvertinimą? Vargu.

Toliau pašnekovas cituoja Izaijo knygos 40-o skyriaus 17-ą eilutę. Iš tiesų ten pateikiamas prieštaringai skambantis teiginys, jog visos tautos Dievo artume – visiškas niekas. Bet skyriaus kontekstas viską sustato į vietas. Toliau kalbama apie stabmeldystę, taigi – galima spręsti, jog šis skyrius vadinamąsias pagonių tautas atskiria veikiau religiniu, nei etniniu pagrindu. Vargu, ar krikščionį žeistų teiginys, jog baltų Dievui ar Dievams krikščionys yra visiškas niekas.

Pirmajame atsakyme pateiktos citatos rodo, jog tautos kaip tokios yra Dievo plano dalis: Michėjo 4:1 – 3, Izaijo 60:2 – 4, Apreiškimo 7:9. Kitas dalykas, jog Dievas, būdamas suverenus, baudžia tautas už nusigręžimą nuo Jo. Biblijoje gausu pavyzdžių, jog Jis atitinkamai bausdavo ir žydų tautą, o jei taip – kur išskirtinumas? Užtenka pasiskaityti Karalių ir Pranašų knygas.

2. Ar krikščionybė yra tiesa, būtų atskira ir ilga diskusija. Pažymėtini tiktai keli teiginiai: biblinis Dievas pateikiamas kaip tapatus moraliniams principams – tiesai, teisingumui ir meilei. To trūksta daugeliui religijų, kuriose dievybės pirmiausiai tapatinamos su galiomis. Nesinorėtų konfrontacijos, bet daugelyje diskusijų su kitų tikėjimų žmonėmis dažnai tenka išgirsti: koks skirtumas, ar žmogus laikosi vienų, ar kitų moralinių normų, svarbiausia, kad jis garbina mūsų Dievą arba Dievus.

Atitinkamai galima būtų pasisakyti apie tautinę tapatybę. Štai vienas baltų tikėjimo vaidila džiūgauja dėl tokio atvejo, kai lietuvė susituokė su Bangladešo gyventoju ir visą plačią jo svitą sudomino senasis baltų tikėjimas. Išvada: būk negras, būk indas, būk kinas, tik išpažink teisingą tikėjimą ir tapsi lietuviu. Kažin, ar krikščionis tautininkas tam pritartų, kaip ir romuvietis. Taigi, tautiškumas glūdi visai kitoje plotmėje, nei religinės pažiūros. Tautininkas gali būti ir krikščionis, ir romuvietis, ir laisvamanis. Lygiai taip pat visų šių tikėjimų žmonės gali būti kosmopolitai.

Panašu, kad G. Burneika žino tik vieną krikščionybės kryptį – Katalikų bažnyčią, per jos istorijos prizmę vertindamas visą krikščionybės mokymą ir jos praktikas. Tiesa, kad Apreiškimo 2:26 – 27 kalbama apie krikščionių valdžią paskutinėmis dienomis, kai jie ganys pagonis geležine lazda ir daužys juos kaip molinius indus. Vis dėlto šiam teiginiui reikalinga kur kas gilesnė analizė, nei leidžia sau pašnekovas. Paskutinės dienos – ypatingas laikotarpis, kai Dievas suvedinės sąskaitas, ir tiesa bus apreikšta kiekvienam. Jei kas toliau pasirinks ją atmesti, tai reikš ir atitinkamą atsakomybę.

O kol kas gyvename laikais, kuriuos daugelis krikščionių teologų vadina malonės laikais. Ir šiam laikotarpiui tobuliausia santvarka yra demokratija, kur kiekvienas gali rinktis, kuo tikėti, savarankiškai ieškoti tiesos ir teigti savo tikėjimą lygiomis teisėmis su kitų tikėjimų atstovais.

Argumentas dėl dviejų pasaulinių karų skamba tiesiog naiviai. Taip, jie kilo krikščioniškoje pasaulio dalyje, bet karai vykdavo nuo pat žmonijos pradžios. Egiptiečiai, hetitai, asirai, graikai, romėnai buvo pagonys. Nerimta kalbėti, kad iki krikščionybės atėjimo visur žydėję tik rojaus sodai. Kai kuriose semitų religijose klestėjo sakralinė prostitucija, o actekų pagonybėje žiauriai ir masiškai aukoti žmonės. Baltų tikėjimo atžvilgiu tenka pripažinti garbę, kad ji išvengė daugelio žiaurumų ir iškrypimų, išlaikė daugelį doros principų, tačiau karai vykdavo ir čia, tarp to paties kraujo ir to paties tikėjimo žmonių.

3. Galatams 3:29 krikščionys išties vadinami Abraomo palikuonimis, bet tai reiktų suvokti perkeltine prasme. Šia prasme galime vadintis Renė Dekarto, Izaoko Niutono ar Imanuelio Kanto palikuonimis, per jų dvasinį paveldą. Vargu, ar tai atimtų iš mūsų nors dalį tautinės tapatybės. Toliau teigiama, kad krikščionys tampa vienu dariniu, su išvada, jog tai – žydai. Bet ši išvada – savavališka ir pritempta, nes kalbama apie krikščionių bendruomenę.

Tiesa tai, kad žmonių skirtumai išlieka, pavyzdžiui – tarp vergo ir laisvojo, ką G. Burneika paslaugiai cituoja, pats pagrįsdamas tai, ką bando paneigti: Laiškas Titui 2:29. Lygybė tarp vergo ir laisvojo, vyro ir moters, žydo ir graiko veikia tiktai Kristuje, bet kitose plotmėse kiekvienas lieka savimi. Jei Laiško Galatams fragmentas apie vergą ir laisvąjį traktuojamas taip, kad skirtumai išlieka, kodėl fragmentą apie žydą ir graiką reiktų suprasti kaip nors kitaip? Juolab kad tai paaiškina 1-asis Laiškas Korintiečiams 7:17 – 20. G. Burneika teigia, jog čia kalbama tik apie apipjaustymą, apeinant tautinę tapatybę, tačiau istoriniame kontekste apipjaustymas ir buvo žydų tapatybės žymuo.

Šioje citatoje tiek apipjaustytieji (žydai), tiek ir kitų tautų atstovai kviečiami likti tokiais, kokie buvo pašaukti. Lietuvis – lietuviu, lenkas – lenku, vokietis – vokiečiu. Pažymėtina, jog tautininkiškoji ideologija gimė krikščionybės terpėje, pradininkas buvo protestantų filosofas Johanas Gotfrydas Herderis. Jo įpėdiniai Žiulis Mišlė ir Džiuzepė Madzinis taip pat išaugo šioje terpėje, nors pastarasis įsitraukė į masonų judėjimą. Net arabų ir kinų tautinių judėjimų pradininkai – Mišalis Aflakas ir Sun Jat Senas – buvo krikščionys. Kitos tautos tik perėmė tai, kas gimė krikščioniškoje Europoje.

4. G. Burneika krikščionybės agresyvumą grindžia daugiausiai Senojo Testamento citatomis. Čia jis laužiasi pro atvirus vartus, nes jo pašnekovas pripažino judaizmo karingumą. Senosios Sandoros laikais ginkluota kova už tikėjimą buvo laikoma legalia, bet Naujasis Testamentas tai pakeitė. Laiškas Efeziečiams 6:12 griežtai teigia: Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.

5. G. Burneika bando įrodyti, jog apokaliptinis tautų pasaulis, apie kurį kalbėta Michėjo 4:1 – 3, Izaijo 60:2 – 4, Apreiškimo 7:9, iš tiesų reiškia žydų tironiją kitoms tautoms. Iš tiesų ten kalbama apie Dievo valdžią. Jei Dievas yra absoliuti tiesa, teisingumas ir meilė – pabrėžtina, jeigu – tai kas gali būti geresnio už Jo valdžią? Prieš ją nublanksta netgi demokratija, kuriai būdingos populizmo, korupcijos ir demagogijos grimasos. Bet ši valdžia bus paskutinėmis dienomis, kai baigsis malonės laikas.

Burneikos klausimas, kas kam svarbiau – krikščionybė ar tautiškumas – nėra originalus. Tą patį jau daug metų kalba dabartinis Liaudies partijos pirmininkas Rolandas Paulauskas. Toks klausimas primena įkyrių tetų klausimą vaikui, ką jis labiau myli – tėtį ar mamą. O tai yra tautos skaldymas.

Gerbdamas senąjį baltų tikėjimą ir patriotiškuosius jo atstovus laukčiau to paties iš kitos pusės. Vargu, ar mums mokyti savo kultūros patriarchus ir laisvės kovotojus, koks tikėjimas – lietuviškesnis. Juolab kad sunku paneigti daugelio jų sąmoningą ir gilų, Biblija pagrįstą krikščioniškąjį tikėjimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Mylėjęs Tiesą ir savo artimą
  2. M. Kundrotas. Krikščionybė ir tautiškumas: karas ar darna?
  3. G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės
  4. G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę
  5. M. Kundrotas. Dvigubo tapatumo problema
  6. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  7. M. Kundrotas. Tautos simbolių neatiduosime (video)
  8. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX)
  9. M. Kundrotas. Jausmuose tiesos nėra. Darsyk apie migraciją
  10. M. Kundrotas. Daugiau niekada!
  11. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  12. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  13. M. Kundrotas. Šiuolaikinė Lietuvos misija
  14. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  15. M. Kundrotas. Daina ir istorija (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. Aguona says:
    6 metai ago

    Pagarba Mariui Kundrotui. Parašyta aiškiai, tvirtai, argumentuotai. Ir – mandagiai.

    Atsakyti
  2. Ramuvietis says:
    6 metai ago

    Nereikia aštrinti, nei vienai pusei nei kitai. Mariaus straipsnis gana korektiškas, tai yra gerai.
    Svarbu, kad visi ir krikščionys ir senojo tikėjimo išpažintojai puoselėtume tautines vertybes, kad laikytumėmės tradicinės šeimos papročių, kad brangintume lietuvių kalbą, lietuviškus papročius, kad visais būdais stiprintume Lietuvos valstybingumą, vientisumą.
    Žinoma, sunku pamiršti, kad kitas tikėjimas buvo atneštas jėga, prievarta, bet priminimai nieko gero neduos.
    Norisi, kad ir bažnyčios hierarchai toleruotų ir nemenkintų tų žmonių, kurie pasirinko tęsti savo protėvių senąjį tikėjimą.

    Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    6 metai ago

    Kryžiuočių reklama.
    M.Kundrotui rašome papeikimą.

    Atsakyti
  4. tomas says:
    6 metai ago

    Dievas, mano manymu – yra. Jūs paklausite manęs – kodėl? Aš galiu nurodyti savo asmeninį pavyzdį. Vieną kartą, kai vyko kašio rungtynės, ir lietuviai lošė su jasais, aš meldžiausi ir meldžiausi, meldžiausi ir meldžiausi ir įvyko stebuklas – lietuviai aplošė jasus. Taigi Dievas tikrai yra – tik reikia karštai melstis, prašyti Dievo palaimos ir pajusti jo siunčiamus ženklus.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      6 metai ago

      Kokiais dar Jasais?
      Nebeblūdink.

      Atsakyti
  5. Rimas says:
    6 metai ago

    Gaila man šito žmogaus. Tiesiog gaila.

    Atsakyti
  6. Tvankstas says:
    6 metai ago

    M. Kundrotas puikiai paaiškina, kantriai, G. Burneikos karingumas, noras bet kokia kaina laimėti ginčą, gudrauti, nutylėti, rodo įsimylėjimą (sofistiką). Visa tai, kaip surandama tiesa, dar prieš 2360 metų paaiškino Aristotelis ‘Apie sofistinius įrodymus’ (‘Peri sofistikon elenchon’).
    Dėkui M. Kundrotui už pavyzdinę laikyseną ginče.

    Atsakyti
  7. Kemblys says:
    6 metai ago

    Manau, jei Kundrotui tiesa būtų svarbiau, tai pats išverstų Bibliją į lietuvių kalbą, o nesiremtų kažkokiu vertalu. Gal ir krikščionybė tuomet kitokia būtų… Kas jau kas, o Kundrotas tikrai rastų Biblijoje įdomių dalykų, kurių nesuprato kiti vertėjai!

    Atsakyti
  8. Bartas says:
    6 metai ago

    Vieni giria Mariu K. už “korektiškumą” (dedu į kabutes, nes tingiu jieškoti vertimo į Lietuvių kalbą) ginče . O aš matau besiteisinantį “katoliką”.

    Atsakyti
  9. J.Ž. says:
    6 metai ago

    …prasideda pigus moralizavimas,kuris žmones,atitraukia nuo esmės.Gerb.Kundrotai,laikykitės savo paties žodžio,”tiktai pristatyti ką ji{kriksčionybė} iš tiesų teigia”.Tai kodėl taip nepatinka,kai cituojama Biblija?O savus kontekstus turi kiekviena kriksčioniška sekta:pradedant katalikais ir baigiant “Tikėjimo Žodžiu” ar Jehovos Liūdytojais”.

    Atsakyti
  10. markas says:
    6 metai ago

    O kas genuose? Pagonybė? Krikščionybė? Drįsčiau abejoti.

    Atsakyti
  11. Romas Zubinas - Tęsėjas says:
    6 metai ago

    Kas yra Biblija? Kas yra Senasis Testamentas? Kas yra “šventieji raštai”, kad ir indų “Mahabharata” ar “Ramajana”? , epai “Iliada” ir “Odisėja” ir t.t. Visa tai seniausiųjų kultūrų palikimas! Visuose juose yra užkoduota pasaulio praeitis, kurią atkoduoti galima tiktai ir tiktai SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA! Tad pradžioje reikalinga atkoduoti šiuos šaltinius o tiktai jau po to diskutuoti apie tai, kas juose yra pranešama iš gilios senovės!!!!

    Atsakyti
  12. Kęstutis says:
    6 metai ago

    … kiek man teko susidurti gyvenime – jei žmogus labai jau gina krikščionybę, tai dažniausiai jis tik apie krikščionybę ir težino, o apie kitus tikėjimus žino tik iš nuogirdų, arba parsidavęs už pinigus. Kita dalis žmonių, kaip pvz. A.Patackas, pakliuvo tada į laikmečio “mėsmale”, kada krikščionybės ir Lietuvos siekiai sutapo – išsivadavimas iš TSRS, ir jiems susikūrė apgaulingas įvaizdis tarytum krikščionybė ir Lietuvybė visai gerai dera, nežiūrint į tai, jog krikščionybės ir Lietuvos keliai po nepriklausomybės išsiskyrė į priešingas puses. Mąstymas pas tokius žmones jau buvo stipriai pažeistas… Kas liečia gerbiamą A.Patacką, jautėsi pokalbiuose su juo, jog mėgina žmogus vaduotis nuo krikščioniškų priklausomybių, mėgina savyje suderinti Senąjį Tikėjimą ir jaunystės krikščioniškąją romantika, bet pritrūko paprasčiausiai laiko apsivalyt… Dar viena dalis krikščionybės pasekėjų, deja, deja, deja ir dar didžiausia – … visiški glušiai, net bijo mąstyt, bijo sau net leisti laisvai mintims tekėt, pamąstyt, kad gyvenime gali būti visaip, bent pamąstyt – o kas jeigu… Prie kurių priskirti Marių Kundrotą? Panašiai bus kaip ir su Patacku – naiviai tikintis, kad krikščionybė daug “davė” Lietuvai. Net ir tie patys jo paminėti partizanai nelabai jau mėgo krikščionybę – vyraujantys apygardų pavadinimai su krikščionybę nieko bendro neturi. Partizanų rinktinių pavadinimuose jokios krikščionybės – Perkūno, Kęstučio, Alkos, Birutės, Kardo… Partizanų vadų slapyvardžiai irgi vyraujantys tikrai, kad nekrikščioniški… O ir patys partizanai nelabai mėgo kunigus (iš tėvo pasakojimų), nes didžioji dalis kunigų buvo parsidavėliai – kgbistai… Metai buvo kokie aštuoniasdešimt ketvirtieji ir mano kursiokas buvo vargonininko sūnus. Vienu metu pagarbiai su juo pradėjau pokalbį – pasisekė tau su tokiais žmonėmis bendrauji (ir man taip tada atrodė). Ką ten žmonės, du trečdaliai kunigų saugumiečiai, likusieji pedarastai, atsakė jis man… Taip jau gaunasi gyvenime, jei lengvai pakimbi ant krikščioniško kabliuko, didelė tikimybė užkibti ir ant kito jauko…

    Atsakyti
  13. Romas Zubinas - Tęsėjas says:
    6 metai ago

    Kaip regiu šiame puslapyje nemažą vaidmenį vaidina Tomas ir Marius. Labai gerai kad jauni vyrai geba reikštis!. Tačiau laikas ir jiems tobulėti! Tuo tarpu abu jie užsikonservavo akademiniame suole! Nei vienas, nei kitas, savo srityje, negeba susipažinti su mūsų protėvių turtingiausiais šaltiniais ir bent šiek tiek pasitobulinti! O pasitobulinus – “katapultuoti” į mūsų protėvių AUKŠTUMAS, kurias, kaip regiu, abudu, pamėgdžiodami savo sovietinių laikų mokovams, nepelnytai linkę menkinti!!!

    Atsakyti
  14. Bartas says:
    6 metai ago

    Alkiečiai , gavoju, kad tai tinkamiausias kreipinys, prašau pagalbos. Reiks susitikti su aršiais va tik ano kryžiuočiais. Todėl turėsiu ne tik atsakyti, bet klausti. Gal kas žino apie jų mokestinius įsipareigojimus Lietuvos valstybei. Trumpai, iš kokių lėšų va tik ano atstovai laikosi mūsų žemėje. Ar aš prisidedu prie jų išlaikymo?

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      6 metai ago

      Krikščionybė sukurta taip, kad kuo labiau pulsi, tuo labiau ją stiprinsi. Patarčiau nerodyti susidomėjimo ja – supus pati.
      Aš klausčiau jų kodėl, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, nebuvo išviešinti kunigai dirbę kgb’biukams.

      Atsakyti
  15. Titas says:
    5 metai ago

    Puikus straipsnis! Autoriu yra tikras lietuvis davęs argumentuotą atsaką ekstremistui.Ačiū.

    Atsakyti
  16. Kitas kampas says:
    5 metai ago

    Dėkoju M. Kundrotui už puikų straipsnį. Kadangi Alkas pabijojo įdėti kitą nuomonę, rekomenduoju perklausyti įrašą kuriame G. Burneikos paskaita yra sutriuškinta. Įrašą rasite iniciatyvinės grupė Tiesos akibrokštai facebook puslapyje. Smagaus žiūrėjimo.

    Atsakyti
  17. Kitas kampas says:
    5 metai ago

    DĖMESIO ! Каršta naujiena ! Gintaro Burneikos kaukę nuplėšia jo sūnus !
    Video rasite Naglio Daubaro facebook paskyroje.

    Atsakyti

Komentuoti: Aguona Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prezidentas įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas apdovanojo žydų gelbėtojus

2023 09 26
„Aktualioji istorija“: 1009 metai: kokia buvo to meto Lietuva?

„Aktualioji istorija“: 1009 metai: kokia buvo to meto Lietuva?

2023 09 25
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina

2023 09 25
Ignalinos miško parkas | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Ignalinos miško parke – ir pasivaikščioti, ir sužinoti

2023 09 23
Slinktis į vulgarybę | Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Slinktis į vulgarybę

2023 09 22
Prūsų gentys XIII a. | wikipedija.org nuotr.

A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai

2023 09 22
Demokratija | sarmatas.lt nuotr.

Pradėtas I. Vėgėlės vedamas pokalbių ratas: ieškota atsakymo, kas yra demokratija visuotinio nepasitikėjimo laikais

2023 09 21
Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA

2023 09 19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar istorija žudo?

2023 09 17
V. Balkus ir M. Kundrotas | Alkas.lt ekrano nuotr.

M. Kundrotas: Rusijos ir Baltarusijos opozicija Lietuvoje. Draugai ar gyvatės užantyje?

2023 09 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Pirmą kartą Lietuvoje – paroda, pristatanti geriausią šiuolaikinę Europos architektūrą | interjeras.lt nuotr.
Architektūra

Pirmą kartą Lietuvoje – paroda, pristatanti geriausią šiuolaikinę Europos architektūrą

2023 09 28
Molėtai. Skulptūrų parkas | alkas.lt nuotr.
Politika ir ekonomika

Prezidentas su komanda dirbs Molėtų rajone

2023 09 28
Jūrų muziejuje – išskirtinė jūrinių ginklų paroda | muziejus.lt nuotr.
Istorija

Jūrų muziejuje – išskirtinė jūrinių ginklų paroda

2023 09 28
Su kuo sutinkate priimdami visus slapukus? | Asociatyvi nuotr.
Lietuvoje

Su kuo sutinkate priimdami visus slapukus?

2023 09 28
Sovietiniai okupantai Mažojoje Lietuvoje | Archyvinė nuotr.
Lietuvoje

Genocido centras kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Genocidai: praeities ir dabarties tikrovė“

2023 09 28
Lietuvių skalikui skirtas pašto ženklas | Lietuvos pašto nuotr.
Lietuvoje

Siunčiamus laiškus ir atvirlaiškius papuoš pašto ženklai su draugiškuoju lietuvių skaliku

2023 09 28
Ketvirtasis „Vyčių rinktinės žygis 2023“ – skiriamas Klaipėdos krašto atgavimo 100-mečiui ir Žirgo metams paminėti
Istorija

Ketvirtasis „Vyčių rinktinės žygis 2023“ – skiriamas Klaipėdos krašto atgavimo 100-mečiui ir Žirgo metams paminėti

2023 09 28
Elektra | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Dėl milžiniško krovinio bus elektros sutrikimų

2023 09 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gal dar spėsit į piketą? apie V. Sinica. Švietimo ministras kaip švietimo krizės simbolis: „Nežinau, kiek yra lyčių, aš ne ekspertas“
  • Russian go home apie A. Navys, M. Sėjūnas. Nuolaidžiaudami rusakalbiams, leidžiame jiems Lietuvoje jaustis kaip – Rusijoje
  • KLAUSIMAS: apie Genocido centras kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Genocidai: praeities ir dabarties tikrovė“
  • Vėl WAITOJA... apie Jaunieji ūkininkai įžvelgia grėsmę – Lietuvoje apie 10 proc. ūkininkų valdo apie 80 proc. šalies žemių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip pasirinkti tinkamą verslo valdymo sistemą?
  • Pirmą kartą Lietuvoje – paroda, pristatanti geriausią šiuolaikinę Europos architektūrą
  • A. Gelžinis. Vadintas paskutiniuoju Lietuvos riteriu – prieš 80 metų gimė Algirdas Patackas
  • Saulės baterijos – alternatyva elektros energijos pasaugojimo paslaugai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prezidentas apdovanojo žydų gelbėtojus

by Ditė Česėkaitė
2023 09 26
0
Prezidentas įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai,...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: 1009 metai: kokia buvo to meto Lietuva?

by Tomas Baranauskas
2023 09 25
1
„Aktualioji istorija“: 1009 metai: kokia buvo to meto Lietuva?

Šiandien mes su istorike Inga Baranauskiene aptarsime gana sudėtingą temą – Lietuvos valstybės ištakas, arba, tiksliau pasakius, pačias ankstyviausias ištakas,...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina

by daiva
2023 09 25
36
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daryti gera ir, kita vertus, prisiskirti sau „gerumą“, mėgautis bei pūstis savo „gerumu“ prieš savimeilės veidrodį, pasikelti aukštai virš kitų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Gal dar spėsit į piketą? apie V. Sinica. Švietimo ministras kaip švietimo krizės simbolis: „Nežinau, kiek yra lyčių, aš ne ekspertas“
  • Russian go home apie A. Navys, M. Sėjūnas. Nuolaidžiaudami rusakalbiams, leidžiame jiems Lietuvoje jaustis kaip – Rusijoje
  • KLAUSIMAS: apie Genocido centras kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Genocidai: praeities ir dabarties tikrovė“
  • Vėl WAITOJA... apie Jaunieji ūkininkai įžvelgia grėsmę – Lietuvoje apie 10 proc. ūkininkų valdo apie 80 proc. šalies žemių
  • Taip - apie „Aktualioji istorija“: Lietuvos valstybės ištakos – XII amžiuje
Kitas straipsnis

Ugniagesiai gelbėtojai perspėja šalies gyventojus dėl smarkios audros

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai