Tomas Venclova „Lietuvos ryte“ išspausdintame pokalbyje (Tomas Venclova. „Didelis yra tas, kuris nelaiko savęs mažu“, „Lietuvos rytas“, 2017-05-24), tendencingai suplakė dvi visiškai viena kitai priešingas sąvokas, tikriausiai tikėdamasis, kad žodžių skambumas mus įtikins jų tikrumu ir privers patikėti niekuo neparemtu teiginiu – „kosmopolitas yra protingas nacionalistas“…
Cituoju T. Venclovos žodžius: „Man keista, kodėl tam tikrai lietuvių daliai žodis „kosmopolitas“ yra keiksmažodis. Juk kosmopolitas yra protingas nacionalistas, kuris supranta, kas tautai yra tikrai naudinga. O juk tautai tikrai naudingas yra ne užsidarymas savyje, kai ji tampa niekam, net ir sau pačiai neįdomi, o atvirumas pasauliui“.
Įdomu, kaip tai „dirbtų“ tikrovėje ir, kaip tai galėtų atnešti mums kokias nors naudas? TIKRASIS kosmopolitas negali būti „nacionalistu“, nes jis kosmopolitas, pripažįstantis pasaulio pirmumą prieš savo tautą, naciją ir t.t. Kosmopolitas dievina tarptautines erdves ir vieną didžiąją kalbą. Kaip kosmopolitas galėtų kažkuo pasitarnauti savo mažai tautai?
T. Venclovos teigia: „Mano manymu, tos tautiškai nusiteikusių publicistų ir filosofų dejonės dėl, tarkime, tautos nykimo labiau pastebimos viešojoje erdvėje, o didžioji tautos dalis laiminga, kad sienos yra atviros, kad beveik nebeliko užsienio sąvokos, kad kitose šalyse pradedame jaustis kaip namie.“
Atviras liberalizmas ir kosmopolitizmas atsispindi T. Venclovos žodžiuose – mažai tautai per daug atviros sienos ar pasijutimas „visur, kaip namie“, gali grėsti rimtu išnykimu.
Sutinku, netgi tas Venclovos „nacionalistas“ turi eiti į pasaulį, tačiau tik tiek, kiek tas nėra pražūtinga tautai, savai mažai tautai.
Be abejo, 21 amžiuje žmogus ar tauta negali būti uždari, įsitraukę tik į save. Bet lietuvis toks ir nėra. Jis atviras pasauliui, norintis išbandyti pasaulį ir patį save tame pasaulyje.
O dėl dabartinės lietuvių kalbos aiškaus darkymo svetimybėmis, T. Venclova sako, kad ir kitos kalbos, pavyzdžiui, anglų kalba – irgi pilna skolinių ir atseit, nieko – ji ir toliau gyvuoja. Bet poetas ignoruoja tą faktą, kad anglų kalba yra tapusi tarptautine kalba ir jai aišku negresia jokie išnykimai. Iš kitos pusės, mūsų, lietuvių kalba šneka vos keli milijonai gyventojų ir bet koks jos darkymas – grėsmė jos išnykimui. Čia vėlgi tas pats atvejis, kai poetas lygina nesulyginamus.
Ir dar vienas labai neatsakingas, liberalistinis T. Venclovos teiginys: „Tas noras išsaugoti šaknis gali būti gražus ir naudingas. Bet iš esmės tai irgi yra savotiškas traukimas į izoliuotumo, atsilikimo būseną“.
Girdite? Į „atsilikimo“ būseną! Noras išlikti lietuviu, pagal T. Venclova yra „atsilikimas“? Ar T. Venclova supranta savo tokio teiginio absurdiškumą?
Pagal Venclovą, besąlygiškai įsiliedami į pasaulį, mes tampame tik tvirtesni, labiau tarnaujam savo tautai, tvirčiau įtvirtiname savo visapusišką išlikimą? Ar tikrai?
Juk egzistuoja labai jautrios ribos tarp kosmopolitizmo ir savos tautinės savimonės išsaugojimo, jos tęstinumo užtikrinimo. Ne visi sugeba tarp to išbalansuoti.
Įdomu, kad vietoj skatinimo kurti gėrį ir patogumus savoje šalyje, Venclova ragina ir džiaugiasi žmonių išsivaikščiojimu į svečias šalis (emigracija).
Yra dalykų, kurie turėtų būti neliečiami – kiekvienoje tautoje ypatingai puoselėjami, saugomi – tai kalba ir teritorija. Venclova to neakcentuoja. Žmogus ignoruoja tas vienas jautriausių, bet kurios tautos vertybių (kalba ir teritorija), jis tiesiog visus ragina tapti kosmopolitais ir tiek. Bijau, kad tai poeto nevalingas noras supainioti savo ir kitų protus, T. Venclova atrodo visiškai pasimetęs Lietuvos reikaluose.
Poetas kalba apie Lietuvą, tarsi mes vis dar gyventume tais venclovų eros laikais. Ką vis gi reiškia žmogaus ilgas negyvenimas savoje šalyje, nežinojimas kas ten iš tikrųjų vyksta, kas yra labai svarbu, o kas tik antraeiliai dalykai.
Tauta ne be reikalo susirūpinusi savo išlikimu. Žmonės puikiai atskiria – kas tautai gerai, o kas – ne. Einant į pasaulį, būtinas žinojimas – esame nedidelė šalis, ir patys ja turime pasirūpinti, jei norime išlikti savimi.
Susiję straipsniai:
- E. Drungytė. Dar kartą apie nacionalizmą ir piliečių teises
- V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva
- V. Sinica. Tautos apologija
- M. Kundrotas. Geras vokietis – geriau už blogą čeką!
- M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
- T. Skorupskis. Šovinizmas, kaip iššūkis nacionalizmui
- V.K. Apie bekultūrius multikultūralizmo profanus
- R. Dzintaras. Laiškas Latvijos gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra latvių
- M. Kundrotas. Nacionalizmas ir nacizmas: vienovė, atskirtis ar priešprieša?
- Mitologas D.Razauskas: lietuviškoji tapatybė – iš savęs ir iš Dievo
- Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
- M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
- J. Girnius. Tauta ir tautinė ištikimybė (I)
- E.Drungytė. Politika: sėklų fenomenas, kompostas ir didžioji vasalystės istorija
- J. Jasaitis. Pilietiškumo nuvertinimo iššūkis (II)
- M. Kundrotas. Etninių žemių akcentai šiuolaikinėje tautininkystėje
- P. Stonis. Kuriame respubliką ar tautinę valstybę?
- A. Jokubaitis. Tautinės valstybės nesėkmės priežastys
- A. Kalėda. Lietuvybės ir lenkybės simbiozė
- M. Kundrotas. Žvejyba drumstame vandenyje
- E. Aleksandravičius: Nesame jokia pasmerktoji žemė
- T. Baranauskas. Burgio skandalas atskleidė prekybos mokiniais schemą
- M. Kundrotas. Kvailybė ir alternatyva
- M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
- L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (I)
- L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (II) (video)
- V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę
- A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai
Ir kuo gi šitas kosmopolitinis globalistas T. Venclova skiriasi nuo sovietinio internacionalisto A. Venclovos? 🙂
P.S. Arba tas veikėjas nė velnio nenuraukia, kas yra nacionalizmas, arba tyčia užsiima primityvia demagogija.
Obuolys nuo obels…
Persiskaičiau straipsnį L.ryte.
T.Venclova eilinį kartą lieka savimi ir tokiu pačiu – virš Lietuvos sklendžiančiu paukščiu iš Vakarų civilizacijos lesyklos, priimantis TEN nekritiškai viską pagal blizgantį paviršių, be giluminio supratimo su intelektualinių salonų liūtų narciziniais posakiais, ir atkartojantis amerikiečių, britų, prancūzų, vokiečių, lenkų ‘Herrenmoral’ (F.Nietzsche) su liokajaus atkaklumu atsilyginti, negailint nei jėgų, nei stropuoliško įkarščio, jau tiek metų pučiantis lietuviams saviniekos ir menkavertiškumo miglas pagal ‘Slavenmoral’ ČIA.
Graudu skaityti, kai žinai sąvokas : kosmopolitas, liberalizmas,…
Kosmopolitas – lietuviškai reikštų pasaulio valkata.
Liberalizmas – tai jaunuolio svajonės išleisti spermą be atsakomybės už pasekmes.
Rusijos spalio perversmas buvo parengtas ilgamečiu liberalų darbu ‘už progresą Rusijoje’.
Šiandienos liberalai yra pirmeiviai, vykdantys narko – sodomitinę indoktrinaciją : legalizuoti pirma marihuaną, hašišą, nematyti klestinčios prekybos kokainu, XTC, amfetaminu,…, kol pradeda agituoti už visų narkotikų legalizavimą. Pedofilija, incestas, dar kiti ištvirkimai turi būti nebaudžiami. Pedofilų draugijos prilyginamos nekaltų rankdarbių būreliams.
T.Venclovai nėra žinoma teisybės radimo vienintelis būdas – sudėti visus atsitikimus, mintis kartu, tuomet pagal logikos taisykles atmetimu, lyginimu surasti tiesą. Įdomus pamokymas tenka skaityti : Lietuva turi pirma žiūrėti į save, pripažinti savo klaidas.
Gal pajėgtų atsakyti kaip advokatas – kodėl Lenkija įvykdė pietinės Suvalkijos, Gardino, Vilnijos užėmimą pagal Suvalkų sutartį, kodėl Lenkija neatsiprašė iki šiandien ? Geras advokatas siekia būti šėtono advokatu ir įrodyti juodų darbų baltumą.
Kada T.Venclova atliks juodo Lenkijos kumelio baltinimą lietuvių akyse pagal įvykius, mintis, be intelektualinių salonų liūto vienam jam pačiam težinomų augūriškų užkeikimų, kuriuos mes lietuviai negalime žinoti ?
Mokyti lietuvius kažkokių britų išmintimi, kuri pritaikyta savo užkariavimams ir kolonializmui pateisinti, be atsakomybės plėšti svetimus kraštus, nuniokoti, tai kodėl ne Muravjovo – Koriko, Hitlerio ar Stalino išmintimi, pagal sąskambį britiškai- sovietiškai : ‘britų imperijoje niekada nenusileidžia saulė’ ~ ‘moj adres ni dom i ni ulica, moj adres Sovetskij Sojuz’.
Šiandien D.Britanijai ar JAV, taip pat Rusijai, Kinijai, jų piliečių sklaida po pasaulį reiškia jų viešpatavimo įtvirtinimą, o mums lietuviams ? Tik ištirpimą kitose tautose. Per 200 metų kai kurių lietuvių su ta pačia lietuviška pavarde liko apie 3 nuošimčius, o 97 gyvena Lenkijoje, Vokietijoje, Kanadoje, JAV,…
Kas tas A.Hercenas ? Vakarų apmokamas agentas, kurio tikslas – sugriauti Rusijos imperiją, tiesa, mums jo išdavystė ir jo pasekėjų darbai davė Spalio perversmą ir Nepriklausomybę 1918-1940 metais.
Tiesiog tingiu tęsti komentare, prabėgšmais ir padrikai padvejojau Vakarų civilizacijos = sifilizacijos išmintingumu T. Venclovos galvoje.
Kiekvienam žmogui turi būti svarbiausia Viešpats, Šeima, Tėvynė, iš tai kylanti darna ir dvasinė ramuma.
Panašų į T.Venclovą abstu Lietuvoje,juk šiamet Lietuvos Rašytojų sąjungą šiam aršiam kosmopolitui paskyrė Garbingą Rašytojų premiją.Deja.Be to didžiulė nūdienos Lietuvos problema yra ir tai,kad didžiausia ir įtakingiausia žiniasklaida neoliberalų rankose.Tad, šleivos ir nepageidaujamos nūdienos liberalios ,,vertybės” nuolat brukamos į tautiečių ir piliečių smegenis.
Na, stebėtis kaip ir nėra ko – visokie bumblowskiai ne tik lenkiškais, bet ir lietuviškais apdovanojimais apkabinėti, iš Pilėnų gynėjų išsityčioję baronai gauna “Patriotų” premijas, o lietuvių žudikės karo nusikaltėlės broncovskajos apdovanojamos “Už nuopelnus Lietuvai”. Venclovos apdovanojimas – tik detalė bendrame paveiksle.
Tas amžinas, jau trečias dešimtmetis T. Venclovos verkšlenimas – Lietuva ir lietuviai kalti irgi prieš Lenkiją.
Lietuvai suteikiama teisė, kaip merginai, tapti ‘pirmos nakties’ teise ponui Lenkijai pagal ‘Herrenmoral’ tapti moterimi, tačiau jos pasipriešinimas prievartaujančiam ponui yra jos kaltė, kuri aprašyta G.Orwell ‘1984’ kaip ‘aggresive symbol of chastity’ (agresyvus skaistybės simbolis).
Lietuva turi prisipažinti, kad nevykdė savo pareigos tapti moterimi ją prievartavusiam ponui Lenkijai.
T.Venclova tiesiog nepakenčia padorumo, jam mielas modernizmas arba hašišinis sifilizmas (modernite – Š.Bodlero (Baudelaire) sukurtas naujadaras, gyvenusio nuo 19 metų su hašišu ir sifiliu drauge), jam mielas liberalizmas su jaunuolio noru švaistytis pesniu be atsakomybės, jam mielas pasaulio valkatos gyvenimas. ‘Kiekvienam savo’, bet kodėl kitiems žmonėms brukamas jo gyvenimo patirtis ir pažinimas lyg modernizmo apaštališkumas, žinant jį iš tūkstantmetės žmonių patirties kaip paklydimas, ištvirkimas, nedora, gėda, sarmata, suprantant tą T.Venclovos liaupsinamą gyvenimo būdą kaip naujoji laukinija ar gyvulija.
Lietuvos kaltė – apglamžė ponas Lenkija, bet neišprievartavo, o šiandien pakankamai žmonių, suprantančių ir Lenkijos revanšo kėslus, ir jos papirktų quislingowskių niekšingumą ir išdavystę.
T. Venclova gyvendamas užsienyje per laiką netapo vietiniu bei pasimiršo lietuviskumą, liko patogus gyvenimas svetur. Patapo kosmopolitu-globalistu, tai deklaruojant gyventi patogu ir madinga, tikriausiai dalyvauja ir eitynese su vaivorykšte. Klasikinis postmodernistines kultūros atstovas.
Kadaise minimas asmuo buvo mano dėstytojas…
Paradoksas, bet, pakeitęs akvariumą, kuriame buvo, į aną – didžiulį, prabangų, laisvą, savo akiratį stipriai susiaurino, pasaulį regi nerealiomis spalvomis. Ir atsitik man taip – kartais maža tautelė iš savo krašto mato plačiau, giliau ir aukščiau, negu tas, katro sparnų skurdas nepakirpo… 🙁
Kaip suprantu, pirmasis kosmopolitas ir pažangiausias, savo laikmetį toliausiai aplenkęs žmogus buvo… Leninas? Jis paskelbė „VISŲ šalių proletarai vienykitės”, tuo užšifruodamas ne tik žemę užtvindysiantį kraują, bet ir vieną, virš kitų save iškėlusią grupę ir jos Didžiąją Kalbą…
Kadangi viskas, kas iš dirbtinės „pažangos” kyla, greitai nušiūra, atsibosta, tai ir 100 metų senumo šūkius bei proletarus ilgainiui pakeitė kita iš visuomenės išskirta „teisuolių vienytojų” grupė. Tik prieš tai reikėjo jai įteigti, jog natūrali pasaulio tvarka ją diskriminuoja, kad būtina smurtu apversti Kūrėjo tvarką aukštyn kojom – patiems užsilipti kitiems ant sprando ir gyvenimą žemėje paversti orgija, kurioje vadovaujamasi tik viena taisykle – griauk viską, kas nusistovėję ir palik jo vietoje mūsų kuriamo chaoso diktatą.
Ar pažangieji kosmopolitai ne VIL pasaulinę revoliuciją ekonominiu, kalbiniu, „orientaciniu” ir kt. SMURTU tęsia? Tik SAVAIP perredagavę senąjį šūkį. Savo „pažangizacija” jie brutaliai „perredaguoja” Kūrėjo pasaulį ir Jo jam nustatytą tvarką, Jo po pasaulį paleistas kalbas ir tautas (nusiQWaXėjusioji Seimo dalis savo tautą irgi smurtu už pakarpos link pažangos velka – pradeda nuo pasų, įsiliesiančių į vieno – komercinio aviacinio rašto „tautą”).
Galutinis tikslas praktiškai toks pat – bus VIENA KALBA ir jokių kitų tautų, bus viena bendra lytis – belyčiai universalūs klonai. Tautos bus ne fiziškai išžudytos, bet išnyks per tautų maišymąsi ir vienos kalbos įsigalėjimą.
Visiems bendra kalba tampa ginklu?
Eilinį kartą aiškini blogą padėtį ir pranašauji pasekmes. Parašyk kaip reikia keisti padėtį, kad tavo pranašavimai neišsipildytų nors kartą! Ar nujauti kuo tau baigtųsi lakstymas po laivą ir aiškinimas visiems apie laivo pražūtį?
Kiek suprantu iš straipsnio ir komentarų, tai T. Venclova yra kažkoks didelis Lietuvos priešas, nelyg koks Cvirka ar Putinas (nu tas V.), pridaręs jai (Lietuvai) didelės žalos.
Ne – tai tiesiog dvasios ligonis, kuris prarado savo tapatybę, neturi kur pritapti ir juodai, gyvuliškai pavydi tiems, kurie savo tapatybę išsaugojo. 😉
Iš esmės, kosmopolitą galima apibrėžti kaip “nebesi, kuo buvai ir neturi kuo tapti.” Visai suprantama, kad tokie “niekas” iki pamėlynavimo nekenčia tų, kurie yra “kažkas”. Nes pavydi. Nepripažįsta to, dangstosi arogancija, viešai niekina, tyčiojasi, bet – pavydi. Liguistai. Atitinkamai ir elgiasi. Iš kartos į kartą. 😉
Labai vykęs apibrėžimas…ačių.
Pritariu autorei visu šimtu procentų. Ne venclovams gyvenantiems velniai žino kur, o mums čia Tėvynėje gyvenantiems likimas patikėjo, tiek jos, tiek tautos likimą. Mums geriau matyti, kas padės išsaugoti tautą – tautiškumas ar kosmopolitizmas.
Paradoksas tas kad pati autore emigravusi į JAV
Tomo Venclovos atvejis yra priežastis pakalbėti apie kosmopolitizmą. T. Venclova nėra politikas, nėra ekonomistas, bet žmogus, priklausantis LIetuvos rašytojų elitui (kitaip nebūtų gavęs premijos). Bėda ta, kad jis turi netvirtą savyje auklėjimo, moralės ir filosofijos kamuolį, kuris neleidžia jam atskirti “kas yra kas” ir “kas gali tapti kuo”. Įsivaizduodamas galįs vesti tautą, T. Venclova veda ją į kosmopolitizmą visai negalvodamas, kad veda į kosminį “niekur”. Į laivą, siunčiamą “niekur”, pagal jį viena po kitos turės susėsti tautos, kol pasiliks Žemėje skaitlingiausia, ir tada bus tvarka: viena tauta, viena ekonomika, viena religija, viena rasė ir viena kalba. Blogai, kad šio žmogaus mintys yra tiražuojamos, ir vadovėliuose, ko gero, gali tapti privalomomis. Moralė: jeigu manote, kad esate iš “niekur”, tai ir išnykite “niekur”, Tomai. Boba iš ratų – ratams lengviau.
Komentarų kvailumas rimtai konkuruoja su straipsnio idiotiškumu
Nepykstu, nes iš tokio pačio girdžiu.
Ne “Komentarų”, o “komentaro”. Vieno. Tokio “matančio”, kuris nesugeba atskirti straipsnio aprašomo reiškinio nuo paties straipsnio. 😉
Lietuvių ir pasaulio mąstytojas (tai citata) Tomas Venclova vyksta į Odesą, į literatūrų festivalį. Tikiuosi, save, o ne Lietuvą atstovaudamas.