Ketvirtadienis, 26 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

E. Drungytė. Politika: sėklų fenomenas, kompostas ir didžioji vasalystės istorija

Erika Drungytė, www.ekspertai.eu
2013 06 12 09:20
10
Linas Linkevičius atsiprašo lenkų tautos už Lietuvos Seimo sprendimus | Alkas.lt nuotrauka

Linas Linkevičius atsiprašo lenkų tautos už Lietuvos Seimo sprendimus | Alkas.lt nuotrauka

Gamtos evoliucija nuostabi tuo, kad augalai bei gyvūnai kiekvieną kartą, kai tik nutikdavo didžiosios klimato permainos dėl įvairių kataklizmų, vis atnaujindavo savo gebėjimus prisitaikyti, stiprindami išlikimą garantuojančius mechanizmus. Vienas tokių – augalų sukurta sėklų sistema.

Kietame sėklos apvalkale glūdintis augalo gemalas yra taip gerai apsaugotas nuo išorinių kenksmingų veiksnių, kaip jokia kita gyvybės forma, gal tik išskyrus virusus ir bakterijas.

Po katastrofiškų daugybei gyvūnų rūšių gaisrų ar ledynmečių, sausrų ar potvynių augalai galėjo tęsti savąją evoliuciją, atgimdami naujam gyvenimui iš neįveikiamo šarvo – juos apgobusios ir išsaugojusios sėklos.

Išmintingas žmogus suvokia, kad visa gamta ir visas kosmosas veikia pagal dėsnius, kurių neįmanoma atšaukti. Štai išgyvenimo instinktas yra toks stiprus, kad jo beveik neįmanoma suprasti „sveiku protu“. Šį reiškinį galima tik suvokti kaip ir visa kita, kas yra didu, kas yra už trumparegio racionalumo ribos. Prisiminkime, kaip dar visai neseniai džiūgavo ir buvo įsitikinę, kad padarė revoliuciją, antibiotikų išradėjai.

Tiesa, tai buvo tikras sprogimas medicinoje. Tačiau išgyvenimo instinktas ir Didieji dėsniai niekur nedingo – šiandieną jau nebežinoma, kaip reikės kovoti su prisitaikiusiomis prie antibiotikų bakterijomis, kurios nuolat mutuoja ir tampa vis atsparesnės bet kokiems vaistams.

Ką jau kalbėti apie visą ekosistemą, kurią taip pakeitė gausus antibiotikų vartojimas ne tik žmonių medicinoje, bet ir veterinarijoje, gyvulininkystėje. Atradimas ir džiaugsmas virto viena didžiausių problemų.

Nuo pat ES įkūrimo 1951 m. stengtasi įgyvendinti naują ir „pažangų“ projektą, kuris buvo maskuojamas gražiais ir atsargiai parenkamais terminais: suverenumas, demokratija, žmogaus teisių apsauga, teritorinis ir ekonominis vientisumas, saugumas, migravimo pranašumai ir t. t.

Antibiotikų kūrėjai iš tiesų turėjo kilnų tikslą, norėjo išgelbėti žmoniją nuo masinių epidemijų, ir bumerangas apsigręžė tik praėjus 118 metų, o ES projekto organizatoriai neįstengė ilgai maskuoti savo tikslų po kilnumą imituojančiais kamufliažais.

Suverenumas ir identitetas, žmogaus teisės ir vientisumas tapo subtilios diktatūros manipuliavimo įkaitais, ir vis atviriau prabylama apie atsisakymą, praradimą, uždraudimą, niveliaciją, visuotinę kontrolę. Didžiosios Vakarų Europos valstybės, ES senbuvės, regis, taip gerai buvo įsijautusios į projekto vykdymo darbus, taip nuoširdžiai atsidavusius masinės iliuzijos kūrimo ir dauginimo veiklai, kad nejučia tapo atliekų sąvartynu, kuriame jau nebegalima atskirti, kas buvo kriauše, kas pomidoru, o kas alyvmedžiu.

Kompostas gerokai patręšęs. Virsdamas iš apibrėžtos teritorijos, pamažu ėmė dengti naujus plotus. Naujokai džiūgavo, apsvaigę nuo globalaus iliuzinio „aromato“, vis dar inertiškai linguodami „lygybės ir brolybės“ valso ritmu.

Tačiau išgyvenę ilgą mėšlo periodą naujokai užsiaugino kiek tvirtesnį šarvą beveik dviejų šimtmečių marksistinės evoliucijos istorijoje. Ir dabar, kai iš ES Tarybos ir kitų oficialiųjų tribūnų jau nesigėdijama skleisti žinios apie kontrolę ir prievartą, ėmė vienas po kito kaltis sveiki išlikę augalų daigai, kurie yra ženklas. Visoje Europoje galima stebėti kylančią naują nacionalistinių jėgų bangą, kuri drauge su įvairiais kitais pasipriešinimo ES politikai judėjimais tampa tikra permainų nešėja.

Masiniai protestai prieš skalūnų dujų gavybą, prieš monopolistinę „Monsanto“ veiklą, keliant ekologines problemas, masiniai protestai prieš šeimos sampratos iškreipimą ir policinę prievartą, taikomą norintiems išsaugoti tradicines vertybes, protestai prieš imigraciją ir musulmoniškąją ekspansiją, besikuriantys judėjimai už nacionalinę valiutą ir pasipriešinimai euro įvedimui, besikuriančios partijos, siekiančios išsaugoti nacionalines vertybes, – visa tai reiškia ne ką kita, o eižėjančią globalistinės politikos padėtį, kuri senojo žemyno žmonėms niekada nebuvo kelrodė žvaigždė.

Melo kampanija prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, neomarksistams grįžus iš Amerikos ir pradėjus aktyvią veiklą didžiųjų valstybių valdžios struktūrose. Saugumo, vienijimosi ir žmogaus teisių gynimo principai buvo gražūs ir atrodė būtini karo pasekmių nualintai Europai. Tačiau pakako pusės amžiaus, kad europiečiai suvoktų visas šios „gėrio“ politikos pasekmes.

Apie diktatūrinę Briuselio politiką pagaliau išdrįso prabilti ir Lietuvos kaimynės – Latvijos prezidentas jau mato ES direktyvų grėsmes nepriklausomybei, o Lenkijos nacionalistai siūlo tapti pirmąja valstybe, kuri išstos iš ES. Tokiomis atsiskyrimo nuotaikomis gyvena ir kitų valstybių piliečiai, vis aktyviau palaikydami nacionalistinius judėjimus.

O Lietuva? Valstybei atstovaujantys pirmieji asmenys ir didžiųjų partijų lyderiai vėl demonstruoja vasališką elgesį, stengdamiesi įgyvendinti bet kokią briuselinę užgaidą ir tikėdamiesi per pirmininkavimo ES laiką dar labiau įtikti iš nacionalinės savivertės besityčiojantiems klerkams.

Prisiminkime, ko mokėmės ir tebesimokome iš istorijos vadovėlių apie Lietuvą. Visi tie periodai, kai mūsų šalį valdžiusieji „didžiūnai“ lankstėsi svetimų žemių ponams, tikrai nėra pasididžiavimo didinga tautos praeitimi dalis. Natūralu, kad šiandien kartojantys gėdingus veiksmus „didžiūnai“ vėl atima galimybę tautai puoselėti tai, kas yra stiprybės pamatas.

Mūsų orumas, patriotiškumas, pilietiškumas yra pajuokiami ir sumenkinami, tad žmogus vis labiau tampa abejingas, atsiribojęs, depresyvus.

To ir siekiama – ne skatinti, o nuslopinti, ne leisti – bet uždrausti, ne išsaugoti – bet pakirsti, atriboti ir sunaikinti. Tačiau mūsų giliausiai po mėšlu ir kompostu subyrėjusių sėklų šarvas taip pat buvo tvirtas. Ir niekas nesustabdys naujam gyvenimui besiveržiančio dygimo.

Gaila tik vieno, kad pirmiausia teks pramušti lietuviškąją sužiedėjusią plutą. Kova su tautiečiais yra skaudesnė nei su svetimaisiais, bet laikas dygti ir augti į šviesą atėjo.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. E. Drungytė. Patriotizmas – didžiausia grėsmė
  2. E. Drungytė. Dar kartą apie nacionalizmą ir piliečių teises
  3. Klimato politika. Komisija imasi bendradarbiauti su įmonėmis, aplinkos sektoriaus grupėmis ir universitetais
  4. Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“
  5. Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
  6. Lietuvos istorija pristatoma trijuose Europos miestuose
  7. Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija)
  8. V. Keršanskas. Apie dvilypį patriotiškumą ir jo (ne)naudą Lietuvai
  9. M. Kubilius. Netolerantiška Kovo 11-oji?
  10. I.Baranauskienė. Tragedija Norvegijoje, farsas Lietuvoje ir amžinas klausimas – ką daryti?
  11. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  12. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  13. A. Avižienis. Pavojingos globalistų svajonės: nesibaigiantys karai vardan amžinos taikos
  14. Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
  15. Č.Iškauskas. Nacionalizmas ar tautiškumas: kokį turime Lietuvoje?
  16. P. Stonis. Jaunimo dilema: partijai ar Lietuvai?
  17. Z. Vaišvila. Ar suvokėme Marcelijų Martinaitį arba ką gąsdina Sąjūdžio vardas?
  18. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  19. Č. Iškauskas. Žydra – nenatūrali spalva (pirmadienio mintys)
  20. Z.Vaišvila. Su Sąjūdžiu už Lietuvą?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Pikc says:
    9 m. ago

    Sunku, kai valstybės vadovai tokie: http://www.youtube.com/watch?v=LSwswwq2xjo&feature=share, o valstybė priklauso tokiam sajūzui: 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/eurokomisare-viviane-reding-es-reaguos-jei-kuri-nors-salis-nepaisys-bendrijos-normu-leisti-kiekvienam-gyventi-kaip-nori-56-340924

    Atsakyti
    • Marta says:
      9 m. ago

      jau kelintąsyk dedat tas pačias nuorodas, bet pats taip ir nesupratot km Prezidentė taikė tuos žodžius.

      vienas autoritetingiausių nacionalizmo teoretikų Ernest Gellner teigia, kad nacionalizmas yra reiškinys, kuris yra būdingas tam tikrai socialinių sąlygų visumai, bei politinės legitimizacijos teorija, pagal kurią reikia, kad etninės ribos nesikirstų su politinėmis. Be to, jis išskiria nacionalistinę ideologiją bei nacionalizmą, kaip politinį principą, reikalaujantį politinio ir nacionalinio vieneto sutapimo.

      O dabar pabandykite, gerbiamasis, įsijausti ne į savo, bet į lenkų nacionalistų jausmus ir suprasti kodėl jie reikalauja DiDŽIOSIOS LENKIJOS su 1938 m. sienomis? Gal būtent tai padės jums suprasti, ką Prezidentė norėjo pasakyti?

      Atsakyti
      • Kažin says:
        9 m. ago

        Ką Grybauskaitė norėjo pasakyti tą ir turėjo sakyti, o ne vėl grįžti prie pasenusio sovietinio kalbėjimo Ezopo kalba, net ir Lukašenka jau nekalba tokia pasenusia politikos kalba. Juolab, kad ji kalbėjo Lietuvoje – namie, o ne kur išvykusi svetur. Jeigu jau namie kalbama Ezopo kalba, tai reiškia, kad namų neturime…

        Atsakyti
      • Pikc says:
        9 m. ago

        “O dabar pabandykite, gerbiamasis, įsijausti ne į savo, bet į lenkų nacionalistų jausmus ir suprasti kodėl jie reikalauja DiDŽIOSIOS LENKIJOS su 1938 m. sienomis?” – o dabar pasakykite, gerbiamoji, nuo kada požiūris “ką užgrobiau – tas mano!” vadinamas nacionalizmu? Ar tamsta manote, kad lenkai iš tikrųjų pietryčių Lietuvoje gyveno “od wiekow”, t.y. kad čia etninės lenkų žemės? Tada reiktų pripažinti, kad ir Karaliaučiaus kraštas – “iskonno russkije zemli”, nes abu pareiškimai – praktiškai to paties “svorio” 🙂

        Atsakyti
  2. A.L. says:
    9 m. ago

    A.P.Čechovo herojai irgi tikėjo, kad “iš mėšlo krūvos, kažkada išaugs kažkas gero, naudingo”. Gal išaugs kur nors, manau, bet ne ES, nes sėjama šitame ES kolchoze, ne taip, kaip gamta sako, kaip gamtoje sutvarkyta, bet per “antrą galą”. Vaikus nutarta gaminti, ir sėti, ir gimdyti, per antrą galą, vadovus patubdyti(barozus, rampėjus, ešton, eurokomisarus) ne renkant, demokratiškai, bet per antrą galą: viską per antrą galą. Ir nuotrauka nevisai tiksli, nes ne ranką, o antrą galą komjaunimo garde nupenėtas paršelis bučiavo, ir jo zootechnikė ir jos padėjėjai Vilniuje, viską per antrą galą daro: konvencijas pasirašo, o tada ima diskutuoti, su visuomene, neva, tartis; geriau ir Monsanta su visais sicorais bei termofišeriais nesugalvotų, net ir pasitelkusi visas transgenines manipuliacijas.
    Todėl ir netikiu, kad iš šitos mėšlo krūvos-ES kažkas išaugs.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      9 m. ago

      pasirašau po šiuo tekstu.

      Atsakyti
  3. Marta says:
    9 m. ago

    Prieš rašydama ir šviesdama mus apie Europos politiką panelė Drungytė turėtų labiau pasidomėti ES istorija, o ne kaišioti skaitytojams savo drungną nuomonę. Negaiškit laiko ir mūsų negaišinkit tokiais niekalais.

    Atsakyti
  4. Jotvingis says:
    9 m. ago

    Ačiū gerb. E.Drungytei už labai įdomų straipsnį.

    Atsakyti
  5. Pikc says:
    9 m. ago

    Praktiškai į tą pačią temą: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/interviu/vpovilioniene_burnojimo_pries_savo_tevyne_ne_vienam_neatleisiu/
    Teisinga moteris…

    Atsakyti
  6. arvydas damijonaitis says:
    9 m. ago

    LIETUVOS KRIKŠTO METAI – 1253,

    VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:

    Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad amžinų Lietuvos priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo apostazę (atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti, klastingi pramanai. Įpiršta lietuviams niekšinga versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina pagonimis, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų naivumas, neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 yra Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms.
    Lietuvos krikšto data yra karaliaus Mindaugo pašventinto karūnavimo 1253 metais data. Lietuvos valdžios vyrai valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.
    Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Prezidentas lankosi Armėnijoje

Prezidentas lankosi Armėnijoje

2022 05 20
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

2022 05 19
Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai

Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai

2022 05 18
Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

2022 05 18
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

2022 05 17
Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

2022 05 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją
Kultūra

Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

2022 05 26
Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams
Lietuvoje

Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

2022 05 26
Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!
Gamta ir ekologija

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!

2022 05 26
Bus įteikta antroji Čiurlionio paskata-stipendija
Kultūra

Čiurlionio „Miške“ aidės miške

2022 05 26
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

2022 05 25
Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys
Lietuvoje

Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys

2022 05 25
Žemės ūkio ministerija | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Burtis į kooperatyvus bus lengviau

2022 05 25
Lietuvos kariai | A. Pliadžio nuotr.
Lietuvoje

Kariams siekiama sukurti geresnes sąlygas

2022 05 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Paskutinis sakinys ten :) apie R. Navickas. Tuoj prasidės…
  • Vaizdas per akinius apie R. Navickas. Tuoj prasidės…
  • Avinėliai nustoja tylėti apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • ŠLOVĖ! apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją
  • Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams
  • Miško retinimas, kodėl reikalingas ir ar pagerina miško vertę?
  • Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 650; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 532; komentarų: 1
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 284; komentarų: 7
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio peržiūrėta: 261; komentarų: 7
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 249; komentarų: 0
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15 peržiūrėta: 248; komentarų: 12

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 23
3
Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Lenkijos prezidentas A. Duda Kijeve pareiškė tvirtą paramą Ukrainai ir padėkojo ukrainiečiams už tai, kad jie gina...

Skaityti toliau

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

by Ditė Česėkaitė
2022 05 21
1
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Kibernetinio saugumo kompanija „Surfshark“ sudarė specialų indeksą, kuriame įvertino 15-os Sovietų Sąjungai priklaususių valstybių kibernetinio saugumo lygį. Aukščiausią vietą užėmė...

Skaityti toliau

Prezidentas lankosi Armėnijoje

by Ditė Česėkaitė
2022 05 20
0
Prezidentas lankosi Armėnijoje

Prezidentas Gitanas Nausėda su oficialiu vizitu lankosi Armėnijoje. Penktadienį šalies vadovas susitiko su Armėnijos Prezidentu Vahagnu Chačaturianu. Šalių vadovai aptarė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Paskutinis sakinys ten :) apie R. Navickas. Tuoj prasidės…
  • Vaizdas per akinius apie R. Navickas. Tuoj prasidės…
  • Avinėliai nustoja tylėti apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • ŠLOVĖ! apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Po 4 metų... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

Kitas straipsnis
Muziejininkai ir mokytojai aptars bendradarbiavimo plėtrą

Ketinama papildomai paremti mokyklų ir muziejų bendradarbiavimą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai