Balandžio pabaigoje vykusi Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdžių sesija buvo darbinga: aptarti svarbūs ir opūs Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybės, pilietybės, kultūrinių saitų stiprinimo, ekonominių ir socialinių paskatų sugrįžimo į Lietuvą klausimai.
Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) nariai aktyviai dalyvavo Seimo ir PLB komisijos posėdžiuose, neformaliai bendravo ir diskutavo su Lietuvos Respublikos Seimo ir PLB komisijos nariais, PLB nariais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atskirų ministerijų atstovais bei pranešimų autoriais. EKGT atstovai pateikė siūlymų komisijos suformuluotoms rezoliucijoms.
Komisijos nariams buvo priminta, kad valstybės rūpestį etnine kultūra liudija priimti įstatymai: Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (1999), Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (1997). Etninės kultūros svarbą kaip nematerialųjį paveldą įvardija ir skatina jį saugoti UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, kurią, Lietuva ratifikavo 2004 metais. Etninė kultūra yra reikšmingas dėmuo globalios Lietuvos koncepcijoje, padedantis sieti ir integruoti ne tik užsienio lietuvius, bet ir lietuvių emigrantų bendruomenes.
Jei Lietuvos švietimo srityje vyksta diskusijos ar etninė kultūra bendrojo lavinimo mokyklose turi būti integruojama ar atskira pamoka, tai PLB nariai vienareikšmiškai pasisakė, kad etninė kultūra yra lietuviškos tapatybės pagrindas. Užsienio valstybėse lituanistinėse mokyklose mokomi lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, muzikos ir kiti dalykai gali būti pateikiami per visuminį etninės kultūros pažinimo lauką.
Seimo ir PLB komisijos nariams buvo primintos etninės kultūros pagrindinės devynios sudedamosios dalys: 1) lietuvių kalba (tarmės); 2) muzikinis folkloras; 3) tautosaka; 4) kalendoriniai papročiai (tradicijos); 5) tautiniai (archeologiniai) drabužiai; 6) etninė architektūra; 7) tautodailė; 8) kulinarinis paveldas; 9) liaudies kūryba.
Pagal savo kompetenciją etninės kultūros globos srityje EKGT pasiūlė keletą svarbių teiginių pateiktoms rezoliucijoms:
1. Stiprinti etninės kultūros ugdymą visose mokymosi pakopose: ikimokyklinio ugdymo, pradinio ir bendrojo lavinimo bei aukštosiose mokyklose.
2. Valstybė, įvertindama etninės kultūros specialistų, mokslininkų ir mokytojų poreikį Lietuvoje ir už jos ribų, užtikrina jų kvalifikuotą ir tinkamą parengimą aukštosiose mokyklose.
3. Švenčiant Lietuvos atkūrimo šimtmečio sukaktį 2018 m., suaktyvinti užsienio lietuvių vaikų ir jaunimo (vienų ar su tėvais) kvietimą praleisti atostogų laiką Lietuvos edukacinėse stovyklose su turiningomis etnokultūrinėmis, pilietinėmis programomis atskiruose etnografiniuose regionuose ar savivaldybėse, iš kur kilę jų tėvai, seneliai, giminės.
4. Gyvenant užsienyje sutelktai pristatyti Lietuvos kultūrą ir istoriją bei pasiekimus vietinėse tų gyventojų bendruomenėse.
5. Skatinti aktyviau išnaudoti tradicinius šokius tautinės tapatybės stiprinimui bei sveikatinimui tiek Lietuvos, tiek užsienio lietuvių mokymo programose, bendruomenių renginiuose.
6. Raginti Lietuvos kultūros tarybą prioriteto tvarka labiau finansuoti užsienio lietuvių bendruomenių kalendorinių, tautinių švenčių ir amatų palaikymo renginius ir edukacines priemones.
7. Skatinti modernių informacinių technologijų pritaikymą lietuvių etninės kultūros atskirų dalių, istorijos ir gamtos pristatymui tiek Lietuvos, tiek užsienio lietuvių bei turistų auditorijoms.
8. Aktyviau išnaudoti Seimo paskelbtus atmintinus metus (Tautinio kostiumo, Piliakalnių, J. Greimo, Kalbos kultūros ir kt.) tiek aktyvinant lietuviškos tapatybės stiprinimą, tiek jos pristatymą užsienio valstybėms.
