Sekmadienis, 29 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

D. Petkus. Kodėl turėtume išgirsti piliečių iniciatyvą?

Dovilas Petkus, www.propatria.lt
2017-04-06 14:04:52
19
Dovilas Petkus | Alberto Komaro nuotr.

Dovilas Petkus | Alberto Komaro nuotr.

Dovilas Petkus_Albert Komar nuotr
Dovilas Petkus | A. Komaro nuotr.

Lietuvoje jau du dešimtmečius sprendžiamas ir it karšta bulvė vis kitai Seimo kadencijai permetinėjimas klausimas apie asmenvardžių rašymą dokumentuose ne valstybine kalba lieka neišspręstas. Nors švietimo ir mokslo komitete yra pateiktas daugiau nei 60 tūkst. Lietuvos piliečių pasirašytas, vadinamasis „latviškasis“ asmenvardžių rašymo projektas, kuris nurodo, jog asmens pageidaujama pavardės forma galėtų būti užrašyta antrajame paso puslapyje, toliau delsiama priimti sprendimą arba siūlomi kiti, dar daugiau tarptautinių bei vidaus problemų sukelsiantys asmenvardžių rašymo projektai. Kodėl „latviškasis“ variantas yra pranašesnis už kitus pasiūlymus?

Užteks įteisinti tris raides – mitas

Tie, kurie teigia, jog šis asmenvardžių rašymo konfliktas gali būti paprastai išspręstas praplėtus W,X ir Q vartojimą valstybiniuose dokumentuose, nemato toliau. Leidę rašyti dokumentų puslapiuose šiomis raidėmis mes neišspręsime jokio konflikto, tiksliau tariamai diskriminuojamos mažumos taps diskriminuojamos dar labiau. Norėdami tokiu keliu spręsti vietos lenkų pavardžių rašymo problemą privalėsime leisti naudoti kur kas platesnį lenkišką raidyną ir negalėsime apsiriboti vien trim raidėm. Kitu atveju, tautinių mažumų atstovai turės teisę teigti, jog jų reikalavimai buvo pradėti pildyti, sukelti lūkesčiai, o niekas taip ir neįgyvendinta iki galo.

Negana to, rusų tautinė mažuma Lietuvoje galės pagrįstai kelti klausimą, jog yra diskriminuojami, kuomet vienai tautinei grupei yra suteikiamos privilegijos, o jiems ne. Šitoks diskriminacijos propagavimas leis objektyviai kelti klausimus apie leidimą valstybiniuose dokumentuose naudoti ir kirilicos rašmenis, remiantis valstybės teisingumo visiems savo piliečiams, neišskiriant jų kilmės, principu.

Pridėti būtų galima ir prieš keletą metų išpopuliarėjusius žemaičių politinius judėjimus, kurių atstovai kiek anksčiau kėlė klausimą apie galimybę pasuose įvesti taip vadinamų Žemaitijos krašto rašmenų naudojimą. Taigi, akivaizdžiai atsiduriame prie stataus šlaito, kur vienas neatsargus leidimas atidarys Pandoros skrynią ir sniego gniūžtės efektu kurs vis naujas rašybos problemas, ilgainiui galinčias virsti labai rimtu biurokratijos galvos skausmu. „Latviškasis“ variantas tokių scenarijų išvengia, nes asmenvardžio rašybos pageidavimai yra užrašomi papildomuose, o ne pagrindiniuose paso puslapiuose, kur būtų toliau rašoma valstybine kalba.

Galime padaryti geopolitinę klaidą

Nors tarptautinėje erdvėje nuolat yra aktualizuojami Lenkijos politiniai reikalavimai Lietuvai, neišgirsti lieka kitos mūsų kaimynės – Latvijos politikų ir kalbos ekspertų prašymai mūsų Seimui. Kaip žinia Latvijoje, kurioje rusų tautinė mažuma sudaro apie trečdalį šalies gyventojų, asmenų pavardės pagrindiniuose dokumentų puslapiuose yra ne tik užrašomos latviškais rašmenimis, bet ir latvinamos pagal valstybinės kalbos rašybos tradiciją. Precedentas Lietuvoje, kurioje vietoj „latviško“ varianto būtų pasirinkta rašyba pagrindiniuose paso puslapiuose, gali lemti pavojingo kaimynei Latvijai precedento suformavimą. Latviai susidurtų su papildomu Rusijos spaudimu įvesti analogišką tvarką ir keisti dabartinę pavardžių latvinimo politiką. Papildomų nuolaidų įvedimas tautinėms mažumoms Baltijos šalyse taps nauja Rusijos spaudimo korta.

Lenkijos investicijos į „kresų“ politiką – tik asmenvardžių siekiai?

Galų gale reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad teiginys, jog Lietuvos ir Lenkijos santykiai iškart pasitaisys leidus rašyti vietinių lenkų pavardes norima kalba pagrindiniuose šalies dokumentuose yra laužtas iš piršto. Žiūrint į aplinkinių valstybių patirtis Vidurio Rytų Europoje galime teigti priešingai. Štai Vengrijos keliamų reikalavimų Rumunijai tenkinimas, prasidėjęs asmenvardžių ir vietovardžių rašyba išvirto į vengriško autonominio regiono, siekiančio dvikalbystės ir šalies decentralizacijos šalyje susiformavimą. Naivu tikėtis, kad šimtus milijonų zlotų kasmet senųjų teritorijų – vadinamų „kresų“ politikai išleidžianti Lenkija taip pat neturi interesų plėsti savo įtaką bei dalyvauti kaimyninių šalių vidaus politikoje, naudodamasi tautinių mažumų faktoriumi. Visa tai leidžia teigti, jog šis tariamų Lenkijos reikalavimų patenkinimas ne tik neišspręs atšalusių tarpusavio santykių problemos, bet dar labiau juos pablogins, Lenkijai reikalaujant pripažinti vis naujas vietos lenkų teisines privilegijas Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas – panosėje

Švietimo ir mokslo komitetui Seime pagaliau nusprendus pritarti piliečių iniciatyvai, palaikančiai „latviškajį“ asmenvardžių rašybos variantą, jau artimiausiu metu būtų galima teikti įstatymą balsavimui bei pabaigti daugiau nei du dešimtmečius trunkantį problemos sprendimo vilkinimą. Galutinai išspręstas klausimas ne tik nekeltų anksčiau minėtų bėdų, bet turint aiškius abipusės pagarbos nuostatus leistų nebesižvalgyti atgal ir koncentruotis drauge su Lenkija į svarbesnius mūsų regionui energetikos bei Rusijos grėsmės klausimus. Lietuva turi istorinį šansą „latviškuoju“ būdu priimti tinkamiausią sprendimą dabartinėje geopolitinėje situacijoje ir neaukodama savo šalies interesų išspręsti asmenvardžių rašybos problemą. Kvaila būtų tokį šansą paleisti vėjais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seimo Pirmininkė L. Graužinienė: piliečių iniciatyva dėl asmenvardžių rašymo pasuose rodo, kad šis klausimas rūpi visuomenei
  2. Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
  3. G. Songaila. Ko siekia veikėjai mėginantys įteisinti nelietuvišką rašybą Lietuvos piliečių pasuose?
  4. A. Virvičienė. Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma
  5. L. V. Medelis. Kai sužydės bananai? Kodėl, Brutai…
  6. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  7. Piliečių iniciatyvinė grupė džiaugiasi kalbininkų parama pateiktam asmenvardžių rašybos projektui
  8. Seimas raginamas priimti 69 000 piliečių parašais pateiktą nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektą
  9. „Laisvojoje bangoje“ diskusija: Kaip rašysime Lietuvos piliečių pavardes? (tiesioginė transliacija, audio)
  10. S. Skvernelis dėl lenkiškų rašmenų Lietuvos piliečių pasuose pasirengęs sugriauti valdančiąją koaliciją? (video)
  11. V. Sinica. Ar suprasta iniciatyva išsaugoti valstybinės kalbos statusą?
  12. Jaunimo organizacijos išreiškė viešą paramą VRK užregistruotai piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“
  13. Bemaž 70 000 piliečių parašais patvirtintas vardų ir pavardžių rašybos projektas teikiamas Seimui (tiesioginė transliacija)
  14. B. Valionytė. Valdžia negirdi Lietuvos piliečių (video)
  15. Seimas svarstys piliečių teikiamą projektą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose (nuotraukos, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. Angelė says:
    8 metai ago

    Ačiū ponui Petkui už išsakytas mintis. Ir mes, Kanados lietuviai, už lietuviško raidyno išsaugojimą…Mes prieš pono Skverno savivaliavimą, renkant parašus už naujų raidžių įvedimą į lietuviška raidyna…Mieli tautiečiai, būkit budrūs, nes Lietuvoje daug lietuvių-kolaborantų, parsidavėlių bei apsišaukėlių.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    8 metai ago

    QWX ≠ originalas,
    QWX = pažeista Konstitucija + spjūvis į tautos pareikštą valią

    2-KALBIS pasas = saugi Valstybinė kalba + pavardės ORIGINALAS

    2-Kalbis (latviško pavyzdžio) pasas =
    = nesulaužyta Konstitucija + patenkintas piliečio interesas

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      8 metai ago

      Delfyje stebuklai vyksta. Prie kurio tik straipsnio įdedu šią „formulę”:
      QWX ≠ originalas, ir t.t.
      ten kažkodėl sustoja komentarai. Vakardienos straipsnis iš viso dingo, o šiandienos nebekomentuojami toliau.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        8 metai ago

        ‘Žemyna’ iš ‘delfio’… 🙁

        Atsakyti
        • Albinas Vaškevičius says:
          8 metai ago

          Kodėl „Kembly“ nenaudoji lietuviškų kabučių?

          Atsakyti
          • Pikc says:
            8 metai ago

            Touché! 😀

  3. tikras lietuvis says:
    8 metai ago

    Piliečių iniciatyva yra klaidinga, nes kitame puslapyje leidžia tik lotyniškus rašmenis.
    Teisingas pasiūlymas yra šis:
    http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx…
    “teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų ir jų dukros teisės gali būti ginamos jų reikalavimą tenkinant tik iš dalies, t. y. įpareigojant atsakovą A. G.-M. išduodamo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma (A. G.-M.)”

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      8 metai ago

      Leidžia LOTYNIŠKOS ABĖCĖLĖS PAGRINDO rašmenis, o ne LOTYNIŠKUS rašmenis . Lotyniškus siūlo prie 2K prisijungę Skvernelis su Landsbergiu. Tai ne tas pat..

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        8 metai ago

        Kalba ne apie tuos paistalus, o apie tai ar kt. įrašų skyriuje bus originalus įrašas, ar ne.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          8 metai ago

          Tuo ir skiriasi „Talkos” nuo QWX, kad „Talkos” paso kitas lapas skiriamas būtent originaliam įrašui, o ne trimis raidėmis apsiribotų..

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            8 metai ago

            Nežinai, o šneki:
            LVAT sprendime kt. įrašų lapas yra originaliam įrašui,
            o Talkos – lotyniškom raidėm,
            kas nieko neduotų kitiems, o tik pataikautų lenkomanams.

  4. Žemyna says:
    8 metai ago

    Vakar viename iš komentarų radau nežinau kokio teksto ištrauką (o gal atpasakojimą), iš kurio aiškėja Lenkijos politikų susitikimo su mūsiškiais tonas ir dvasia.
    Lenkijos priesakų mums turinį sudaro sakiniai „Lietuviai PRIVALO”, „Lietuviai TURI”… Be kitko, LT PRIVALO Vilniaus krašte remti ne lietuvių, bet lenkų spaudą ir TV, vietovardžius rašyti lenkiškai ir sumažinti lenkams rinkimų barjerą(!!!) …
    Tai, kaip suprantu, piatiletkos planas duotas…
    O to teksto pabaigoje lenkų mintis, kurią gali dvejopai suprasti.
    „Kalbėdamas apie Vilnių P.Žurawskis vel Grajewskis kaip sektiną lietuviams pavyzdį nurodė Škotijos sostinę Edinburgą, kur visi kalba angliškai, bet save laiko škotais. Panašiai išmintingai esą elgiasi ir velsiečiai, masiškai kalbantys angliškai. tasai Žuravskis vel Grajevskis kaip “sektinus ” pavyzdžius pateikdamas škotus ”
    Galima suprasti ir taip, kad jų politikai save kaip Angliją mato, o mus, kaip Škotiją Anglijos sudėtyje. Paaiškino, kodėl mes „turime” sostinėje lenkiškai kalbėti…
    O norėjau ne apie tai.
    Niekaip neduoda ramybės klausimas, kodėl ir iš kur tas visiškas suQWXėjimas?
    Ar tik nebus buvę taip: kai po oficialiosios dalies „elitas” atsipalaidavo, ponų rūstybė atlyžo ir pasakė: „Velniop tas originalas, apsieis tie bielorusai ir be originalo! – Mums svarbu, kad tik jų pasuose lietuvių k. neliktų. Šitą padarai, ir mes kvitai… ”
    Jei buvo panašiai, tai saugokis, brangus Seimo elite. Pagiriom širdys ir sukietėti gali… O tada braškančiomis galvomis gali dar ne to pareikalauti.

    Atsakyti
  5. jo says:
    8 metai ago

    permetinėjimas klausimas apie asmenvardžių rašymą dokumentuose ne valstybine kalba lieka neišspręstas.
    Autorius jau perėmė priešo žodyną ir mąstymą, jei rašo klausimas neišspręstas. Iš tikrųjų klausimas išspręstas – Lietuvos piliečių pasuose turi būti rašoma lietuviškai. Visas priekabiavimas, aiškinimai, kad parašius lietuviškai kai kurie asmenys patiria problemų ir t.t., yra sąmoningai sugalvotos nesąmonės ir melas. Lietuva nepažeidžia jokių tarptautinių normų, Strasbūro EŽTT ir Liuksemburgo ES teismas prie esamai rašymo piliečių pasuose tvarkai neprieštarauja, tai kur čia “klausimas lieka neišspręstas”? O kad Lenkija ir jos pakalikai kabinėjasi, tai jie ir toliau taip pat kabinėsis ir gerų santykių nebus net ir įteisinus lenkišką rašybą, nes pavardžių lenkiška rašyba pasuose – tai tik pusė punkto iš pono Pšemislavo spaudoje formuluojamų 6 svarbiausių reikalavimų, o kiek paskui dar atsiras reikalavimų, kurie šiame etape dar nesvarbūs…

    Atsakyti
  6. markas says:
    8 metai ago

    // D. Petkus: “Negana to, rusų tautinė mažuma Lietuvoje galės pagrįstai kelti klausimą, jog yra diskriminuojami, kuomet vienai tautinei grupei yra suteikiamos privilegijos, o jiems ne. Šitoks diskriminacijos propagavimas leis objektyviai kelti klausimus apie leidimą valstybiniuose dokumentuose naudoti ir kirilicos rašmenis, remiantis valstybės teisingumo visiems savo piliečiams, neišskiriant jų kilmės, principu.” // ———- Man atrodo, kad jau vien pats siūlymas įteisinti tik lotyniško alfabeto pagrindu, yra diskriminacinis. T. y., pavojinga ir amoralu ne tik tai, kad ateityje daliai piliečių, kurių originalios pavardės rašomos ne lotyniško alfabeto pagrindu, bus sukurtas precedentas diskriminacijai pagal kalbinį ir tautinį požymį, o kad pati šita iniciatyva jau yra diskriminacinė. Ir daugelis, patys to nesuvodami, prisideda prie įžūliai, pabrėžtinai diskriminacinio projekto.

    Atsakyti
  7. vaidotas says:
    8 metai ago

    užkniso įvardinimas ”tautinė mažuma”.Nesipainiokit ir kitų nepainiokit.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      8 metai ago

      Taigi. „Žinių radijo” laidų vedėjai R. Jasiulionis, A. Perednis, kitaip, kaip mažumomis nevadina.
      Niekaip nesuvokia, jog reikia atsižvelgti į kontekstą. Jei aptari Statistikos departamento atliktus gyventojų sudėties tyrimus, tada mažesnes grupes galima vadinti mažumomis. Kai politine prasme kalbi – kitataučiai, nes mažumos čia įgauna visai kitą prasmę ir užkrauna įpareigojimus.

      Atsakyti
  8. kaunietė says:
    8 metai ago

    Geras straipsnis. Stovėkime mūsų kalbos sargyboje. Nei vieno žingsnio nuolaidų link. Tik latviškasis variantas, taip palaikome brolius latvius.

    Atsakyti
  9. Getas says:
    8 metai ago

    O kas čia vis skelbia, kad su Lenkija blogi santykiai, juk visi laisvai važiuojame ir ten apsiperkame ir pan. Kas prigalvojo terminą “Blogi santykiai” ir ko gi mes norime iš tos didesnės plotu Lenkijos, nes ji didesnė dėl to, kad užgrobė karine jėga Liublino sutartyje ir SUvalkų sutartyje apibrėžtas Lietuvos žemes. Na, tai ir reikalaukime, kad ji sugrąžintų ir atpirktų skriaudas savo kaimynei. O dabar ji net neatsiprašo už tarpukario Pietryčių Lietuvos okupaciją. Štai, kaip turi elgtis tikri valstybės vadovai, o ne servilistai – kitų tarnai. Čia yra tikrasis klausimo sprendimas santykiuose su Lenkija.
    O dabar Maskvos tarnai apsimetę prolenkiistais – LLRA kelia klausimus, kad kiršinti su Lenkija ir kad dalis lietuvių vėl gelbėtųsi Maskvos pagalba. Nusispjauti reikia į tas tris raides ir nešnekėti šia tema, jei nėra rimtų reikalavimų Lenkijai.

    Atsakyti
  10. Gražina says:
    8 metai ago

    Neleiskime darkyti savo originalios lietuviškos kalbos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Senamiestis nuo Išganytojo kalvos | sonsdaughters.lt nuotr.
Kultūra

Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

2025 06 29
baltoji banga.lt
Lietuvoje

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Sargėnų estakada
Lietuvoje

Atidaromas eismas Sargėnų estakada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras
Kultūra

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >LKJP apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas patvirtino NT mokestį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klastinga liga dažnai slepiasi po nuovargio kauke
  • Atostogų metui ruošiasi ir sukčiai
  • Kodėl 10 metų automobilis – patraukliausias pasirinkimas?
  • Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

Kiti Straipsniai

baltoji banga.lt

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Pinigai

Gynybos fondą papildys pajamos iš naujų šaltinių

2025 06 26
Seimas | Seimo kanceliarijos nuotr.

Keisis antroji pensijų kaupimo pakopa

2025 06 26
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Liberalai

Liberalai mokesčių reformą vadina principų išdavyste

2025 06 26
Saulės elektrinė

Saulės ir vėjo elektrines bus galima įrengti paprasčiau

2025 06 26
Pinigai

Seimas įteisino GPM įstatymo pakeitimus

2025 06 26
Kariuomenė

Keisis Lietuvos kariuomenės struktūra

2025 06 26
Daugiabutis | enmin.lrv.lt nuotr,

Seimas patvirtino NT mokestį

2025 06 26
Kariai

Didės karių algos, keisis ir tarnybos sąlygos

2025 06 26

Skaitytojų nuomonės:

  • >LKJP apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Miestiečiai Lukiškių aikštėje gelbėjo liepas jas apkabindami

Miestiečiai Lukiškių aikštėje gelbėjo liepas jas apkabindami

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai