Nepriklausomybės gynėjai: Eesame pasiruošę ginti Lietuvą

Vasario 24 d., penktadienį, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) valdybos nariais, kurie Seimo vadovui pranešė kad yra visada pasiruošę ginti Lietuvą.

„Mes esame visada pasiruošę vėl ginti Lietuvą, jeigu to prireiktų“, – Pirmininkui sakė Nepriklausomybės gynėjai ir teigė, kad taip pat gali daug padėti visuomenei skatindami pilietiškumą ir savanorystę, atgaivindami istorinę atmintį. Nepriklausomybės gynėjai prašo paspartinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo, Lietuvos Respublikos Tautos istorinės atminties įstatymus bei kitus teisės aktus, susijusius su istorine atmintimi, kurie įgalintų institucijas ne tik kaupti duomenis, bet ir atlikti tyrimus bei rūpintis sklaida apie situaciją Lietuvoje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki okupacinės kariuomenės išvedimo.

„Pakeitus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą, centras teisiškai nagrinėtų ir laikotarpį po atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės (1990 m. kovo 11 d.), t. y. iki okupacinės kariuomenės išvedimo, ypač svarbus laikotarpis 1991 m., kai vyko SSRS agresija. Faktiškai nėra institucijos, kuri rūpintųsi šio laikotarpio istorine atmintimi. Šiuo metu tyrimai, rinkimas medžiagos ir kt. daroma daugiau pilietine iniciatyva“, –  sako NGS pirmininkas Arnoldas Kulikauskis.

Nepriklausomybės gynėjai sunerimę, kad tarp valstybės apdovanojimų neliko Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio apdovanojimo. Pasak gynėjų, vertinant šių dienų geopolitinę situaciją, būtina skatinti pilietiškumą ir savanorystę, pagerbiant iškiliausius Lietuvos kariuomenės kūrėjus. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis įsteigtas dar 1928 metais, o 1930 metais įteisintas kaip valstybės apdovanojimas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. rugsėjo 12 d.  buvo priimta Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo, galiojusio Lietuvos Respublikoje nuo 1930 m. rugsėjo 1 d., nauja redakcija. 2002 m. birželio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymą šio apdovanojimo neliko. Šiuo metu Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis yra teikiamas krašto apsaugos ministro įsakymu, o ne Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu. Nepriklausomybės gynėjai prašo peržiūrėti įstatymą ir gražinti valstybės apdovanojimą kariuomenės kūrėjams.

Gynėjai taip pat kreipėsi į Seimo Pirmininką dėl kitų teisės aktų, įteisinančių Nepriklausomybės gynėjo statusą.

Susitikti su Seimo Pirmininku atvyko NGS pirmininkas Arnoldas Kulikauskis, pirmininko pavaduotojas, 1990–1991 m. Sąjūdžio savanoris, Aukščiausiosios Tarybos išorės apsaugos 7 skyriaus vadas, SKAT savanoris, grandinis Zigfridas Jankauskas, NGS valdybos narys, NGS Vilniaus skyriaus pirmininkas, 1990–1991 m. Vilniaus miesto tarybos  deputatas, AT gynybos būrio „Fakelas“ vadas, seržantas Kęstutis Milius, NGS valdybos narys, dim. majoras, 1990–1991 m. Šaulių sąjungos Vilniaus valdybos narys, Aukščiausiosios Tarybos gynėjas Vytautas Vaclovas Geštautas, NGS valdybos sekretorius, dim. majoras, 1990–1991 m. Sąjūdžio savanoris, Krašto apsaugos departamento karininkas Henrikas Narščius.

Nepriklausomybės gynėjų sąjunga įsteigta 2008 m. lapkričio 12 d. Pagal turimus duomenis, šiuo metu Lietuvoje yra per 10 tūkst. Nepriklausomybės gynėjų. Vieni iš svarbiausių NGS veiklos tikslų yra: saugoti ir ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę; padėti stiprinti krašto gynybinį pajėgumą; dalyvauti švietėjiškoje veikloje ugdant pilietiškumą ir  jaunosios kartos patriotiškumą bei tautinį išdidumą; įamžinti istorinį 1990–1991 m. Nepriklausomybės kovų ir kovotojų atminimą; įamžinti Parlamento rūmų ir svarbių objektų gynybos ir gynėjų istorinę misiją; identifikuoti Parlamento rūmų ir svarbių objektų gynėjų sąrašą, jų likimus bei su surinkta medžiaga supažindinti visuomenę; rūpintis Seimo rūmų rūmų ir kitų Nepriklausomybės gynėjų atminimo įamžinimu ir kt.