Antradienis, 7 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kaip žmogus sukūrė dabartinius vaisius ir daržoves?

2017-02-22 20:00:30
2
Kaip žmogus sukūrė dabartinius vaisius ir daržoves?

alpeake.com nuotr.

alpeake.com nuotr.
alpeake.com nuotr.

Mums įprastus ir kasdien vartojamus vaisius, daržoves, o taip pat grūdinius augalus, žmonės augina jau tūkstančius metų. Apie tai, kaip keitėsi šie augalai, pasakoja Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas dr. Evaldas Klimas. 

 „Vaisiai, daržovės, grūdiniai augalai kito kartu su žmogaus evoliucija. Pirmiausiai žmogus maitinosi tuo, kas augo aplinkui. Kiekvieną kartą jis turėdavo nueiti, susirasti laukinius augalus, prisirinkti sėklų, šaknų ar vaisių ir tik tada suvalgyti. Deja, laukiniai augalai ne kasmet vienodai gausiai derėjo. Tapęs protingesnis, žmogus ėmėsi pats auginti augalus“, – pasakoja E. Klimas.  

Kaskart sėjai atrinkdamas skaniausių ir geriausiai derančių augalų sėklas, žmogus užsiėmė pirmine atranka – vadinamąja selekcija. Manoma, kad tokia atranka prasidėjo jau neolito epochoje. Tuo metu dar nebūta supratimo apie tikslingą atranką – viskas daryta mąstant apie rytojų, apie tai, kad ir vėliau reikės valgyti.  

Taip iš laukinių augalų palaipsniui atsirado žmogaus „pagerinti“ ir auginami kultūriniai augalai. Šį, tūkstančius metų trukusį procesą, XIX a. smarkiai paspartino mokslinės selekcijos atsiradimas. 

Kryžminimas 

 „Žmogaus ėmė netenkinti jo kruopščiai atrinktų bei auginamų augalų įvairovė. Norėjosi suteikti jiems tokias savybes, kurių natūraliai gamtoje nėra. Pirmasis žingsnis šiame kelyje buvo augalų kryžminimas, kai palikuoniams perduodami tėvinių individų savybių deriniai. Kryžminant siekta kurti geriausių skoninių savybių, atspariausius, geriausiai derančius augalus.  

Tačiau, norint surasti stabilią formą, reikia daugybės kryžminimo kombinacijų, ilgo selekcinių numerių vertinimo ir atrinkimo. Norint surasti lūkesčius ir tikslus atitinkančią formą, reikia ne tik daug darbo, bet ir sėkmės. Tai daug metų trunkanti kūryba, ypač, jeigu siekiama sukurti stabilias veisles“, – sako docentas. 

Lietuviškos veislės  

Pirminė selekcija sukūrė atskiriems regionams būdingas veisles, kurios pasižymėjo labai geru prisitaikymu prie vietinių gamtinių sąlygų. „Dar ir dabar senesnėse Lietuvos sodybose auga nereiklių ir atsparių senųjų veislių vaismedžiai: „Paprastasis alyvinis“, „Lietuvos pepinas“, „Paprastasis antaninis“, „Beržininkų ananasinis“, „Kulono renetas“ ir kitos obelų veislės; kriaušės: „Vasarinė sviestinė“, „Zyplių žieminė“; vyšnia „Žagarvyšnė“ ar trešnė „Žemaičių geltonoji“. Jau daug metų auginama braškių veislė „Venta“.  

Senosios selekcijos daržovių dabar gana sunku gauti. Džiaugiuosi, kad Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose vystoma lietuviškų daržovių ir vaismedžių selekcija“ – pasakoja E. Klimas, pridurdamas, kad naujas galimybes augalų selekcijai suteikia mūsų laikais atsiradusi biotechnologija ir genų inžinerija. Nauji selekcijos metodai labai paspartino augalų savybių kaitą – norimos savybės dabar kone konstruojamos, o rezultatai gaunami netrukus.  

„Lietuvos rinkoje yra labai platus įvairių įvežtinių vaismedžių, uogakrūmių ir kitų augalų veislių pasirinkimas. Nemaža jų dalis – iš šiltesnių pietinių kraštų. Nors jų vaisiai dažnai būna skanesni ir gražesni nei vietinių veislių, bet perkant sodinukus visada reikėtų įvertinti žiemojimo riziką“, – teigia E. Klimas. 

Laukinių ir kultūrinių augalų skirtumai  

Žmonių sukultūrinti augalai žymiai pakito. Pavyzdžiui, mažai kas norėtų šiandien ragauti laukinės obels ar kriaušės vaisių, o štai laukiniai bananų giminaičiai yra gerokai mažesni, sunkiai lupami, jų minkštime pilna kietų sėklų. X a. pradėtos auginti morkos, taip pat nebuvo panašios į šiandienykštes – jos buvo baltos, plonos ir išsišakojusios.  

Kukurūzai – vieni seniausiai žmonių auginamų augalų. Manoma, kad dabartinės Centrinės Amerikos teritorijoje, jie imti auginti prieš 9 tūkst. metų. Šiuolaikinės kukurūzų veislės žymiai pranoksta protėvius savo dydžiu, derlingumu ir skoniu. Dabar augalas auginamas kone visame pasaulyje, o Europos Sąjungoje (ES) daugiausiai kukurūzų užaugina Prancūzija.  

Persikus žmonės ėmė auginti maždaug prieš 6 tūkst. metų. Tuomet tai buvo nedidelis vaisius – daugiau nei trečdalį jo užėmė kauliukas. Atsiradę dabartinės Kinijos teritorijoje, šiuo metu persikai išplito visame pasaulyje.  

ES daugiausiai persikų, o taip pat jų giminaičių nektarinų, užaugina Ispanija bei Italija. Pats vaisius, lyginant su jo protėviais, padidėjo maždaug 64 kartus, o kauliukas teužima 10 proc. vaisiaus.

Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. petražolių sėklos says:
    5 metai ago

    Labai megstu “kapstytis” darze ir ieskau vis idomesniu veisliu. Pavasari pirmiausiai dairausi seklu ir dabar tikrai yra priveista idomiausiu rusiu, kuriomis galima paivairinti savo darzoviu raciona.

    Atsakyti
  2. nojus.lt says:
    3 metai ago

    Labai mėgstu daržininkystę ir augalininkystę, todėl man labai svarbu kasmet daržoves ir vaisius užsiauginti pačiai. Mano šeima labai mėgsta pupeles, todėl esame išbandę daug jų rūšių ir įvairių receptų. nojus.lt parduotuvėje pupelių pasiūla labai didelė, todėl kasmet vis kažką naujo išbandome ir dar nelikome nusivylę sėklų kokybe

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Blynai | pixabay.com, HeungSoon nuotr.

Daržovių blyneliai – sveikai ir pigiai vakarienei

2023 02 04
3 idėjos, kaip suteikti kambariui daugiau elegancijos | Magrės baldai nuotr.

3 pasiūlymai, kaip suteikti kambariui daugiau patrauklumo

2023 02 02
Svogūnai | pexels.com nuotr.

Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų

2023 01 29
Paprikos, daržovės | pixabay.com, TBIT nuotr.

Kaip namuose užsiauginti saldžiųjų paprikų?

2023 01 29
Šalies poreikiams morkų pakaks

Morkų patiekalai – palankūs sveikatai

2023 01 21
„Žalioji savaitė 2023“ | zum.lrv.lt nuotr.

Savo gaminius Lietuva pristato Berlyne

2023 01 20
Burokėliai | pixabay.com, congerdesign nuotr.

Burokėliai – žiemos vitaminų ir mineralų šaltinis

2023 01 08
Troškinys | pixabay.com, Kalhh nuotr.

Troškinys nudžiugins ir gomurį, ir piniginę

2023 01 07
Daržovės | pixabay.com nuotr.

Tinkamas maistas apsaugo nuo onkologinių ligų

2023 01 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

2023 02 07
sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta, kaip stiprinti medikų saugumą

2023 02 07
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.
Lietuvoje

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

2023 02 07
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

2023 02 07
Slaugos paslaugos | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Didėja slaugos namuose apimtys

2023 02 07
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • stuoka apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • P.Skutas apie Istorinė Prezidentūra kviečia švęsti Vasario 16-ąją
  • Nuoroda apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius
  • Gintaro įlanka atgims naujai
  • Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams
  • Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

by Ditė Česėkaitė
2023 02 05
0
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.

Net jei vengiate sunkesnio maisto ar itin skaičiuojate kalorijas, esant progai galite pasilepinti vaikystę primenančiais lietuviškais bulvių patiekalais, juo labiau,...

Skaityti toliau

Daržovių blyneliai – sveikai ir pigiai vakarienei

by Ditė Česėkaitė
2023 02 04
0
Blynai | pixabay.com, HeungSoon nuotr.

Dažnai šaldytuvo stalčiuose užsilieka kelios morkos, pusė paprikos, cukinijos ar baklažano, kurių neturime kur panaudoti. Tam gali puikiai pasitarnauti įvairių...

Skaityti toliau

3 pasiūlymai, kaip suteikti kambariui daugiau patrauklumo

by daiva
2023 02 02
0
3 idėjos, kaip suteikti kambariui daugiau elegancijos | Magrės baldai nuotr.

Kambario interjero kūrimas dažnai būna sudėtingesnis, nei atrodo. Siekiant sukurti išties patraukliai atrodančią erdvę, reikia įdėti nemažai pastangų. Galbūt jau...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • stuoka apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • P.Skutas apie Istorinė Prezidentūra kviečia švęsti Vasario 16-ąją
  • Nuoroda apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • stuoka apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
Kitas straipsnis
„Tautosakos malūnas-2017“ | Rengėjų nuotr.

Kaune vyks respublikinės varžytuvės „Tautosakos malūnas-2017“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai