Visos Europos Sąjungos vaikai turės galimybę mokykloje ne tik ugdyti sveiko maitinimosi įgūdžius, tačiau ir praktiškai susipažinti su tuo, kaip maistas patenka ant mūsų stalo. Tam skirtai Vaisių ir daržovių, bananų ir pieno tiekimo švietimo įstaigoms pagalbos programai antradienį pritarė Europos Parlamentas (584 parlamentarai balsavo už, 94 – prieš ir 32 – susilaikė).
„Šis sprendimas reikšmingas dėl kelių priežasčių. Pirma – programa padės mokykloje formuoti vaikų mitybos įpročius, kurie teigiamai atsilieps jų sveikatai. Antra – vaikai bus supažindinti su tuo, iš kur atkeliauja gaminiai.
Taip išvengsime tokių kuriozų, kai manoma, jog pienas „pagaminamas“ prekybos centruose ar „violetinių karvių“. Trečia, pratindami vaikus vartoti daugiau vaisių, daržovių ir pieno mes taip pat kuriame ateities Europos Sąjungos žemės ūkio produkcijos vartotoją“, – sako šešėlinis pranešėjas šios programos klausimais Bronis Ropė (Europos Parlamento žaliųjų frakcija).
Pasak europarlamentaro, ne mažiau svarbu, kad pirmą kartą Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtinta nuostata, draudžianti vaikams tiekti gaminius, kurių sudėtyje yra skonio stipriklių ir dirbtinių dažiklių.
„Labai nustebau pamatęs, jog europinėje teisėje iš esmės nėra nuostatų, ribojančių skonio stipriklių vartojimą. Pradžioje kai kurie mano kolegos manė, kad priklausomybę sukeliantis ir aukštą kraujospūdį skatinantis mononatrio glutamatas, kitaip žinomas kaip E621, yra tiesiog konservavimui naudojama druska. Labai džiaugiuosi, kad man pavyko įtikinti, jog tai netiesa, ir jog maisto gaminiuose svarbu riboti ne vien cukraus kiekį“, – pabrėžia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Europos Parlamente.
Parlamentaras pabrėžė, kad programoje išliko svarbios nuostatos, kuriomis skatinamas vietinių gaminių vartojimas, trumposios maisto tiekimo grandinės, raginama maisto gaminius įsigyti iš arčiausiai esančių tiekėjų – vietos ūkininkų. Tokiu būdu programa leis remti Lietuvos žemdirbius. Kitas svarbus aspektas – švietimas.
„Programa padės atskleisti žemdirbių darbo vertę. Nusipirkti gaminius prekybos centruose tapo taip paprasta, kad mažai kas susimąsto, kokių pastangų reikia jiems užauginti ar pagaminti. Todėl programoje atsirado galimybė iki 15 proc. programos lėšų skirti vadinamosioms švietimo priemonėms – mokinių vizitams į ūkius, gamyklas ar priedams pedagogams“, – teigia Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys B. Ropė.
Parlamentaras pridūrė, kad pavyko naujosios schemos finansavimą užtikrinti ir tokiems Lietuvos vartotojams gerai žinomiems gaminiams, kaip medus, varškės sūreliai bei vaisiais pagardinti jogurtai. Šios priemonės taip pat turėtų palaipsniui didinti vietos gaminių vartojimą.
Naujosios schemos biudžetas sieks 250 mln. eurų, iš kurių 100 mln. eurų bus skirta remti pieno ir jo produktų, o 150 mln. eurų – vaisių ir daržovių bei mažai perdirbtų jų gaminių tiekimui mokykloms. Numatoma, jog Lietuvai teks kiek daugiau, nei 6 mln. eurų paramos.
