Vaikai, vietoje traškučių, su pasigardžiavimu valgantys daržoves – tikra tėvelių svajonė. Šiandien ji su kaupu pildosi Lietuvos ugdymo įstaigose, kurios jau ne pirmus metus dalyvauja jaunimo iniciatyvinės grupės „Eko karta“ ir UAB agrofirma „Sėklos“ organizuojamoje akcijoje „Eko karta žalia stotelė“.
Ugdymo įstaigose vaikai eksperimentuoja su augalais
Ankstyvą pavasarį vaikai daigina augalų sėklas, sudygusias pikuoja, tręšia, augina. Iš žemės išėjus įšalui, pradeda įprastus žemės darbus: sodina bei sėja pačius įvairiausius augalus. Atėjus rudeniui nuima derlių, paruošia žemę žiemos miegui.
Ratu besikeičiantys žemės darbai darniai įsiliejo į Lietuvos mokyklų, lopšelių darželių bei vaikų globos namų kasdienybę, kaskart vaikams sukeldami atradimų džiaugsmą. Ekologinės gyvensenos akcija „Eko karta žalia stotelė“, pradėta vykdyti 2008 m., šiandien daugelyje ugdymo įstaigų tampa vis svarbesne, visus metus besitęsiančia veikla.
Ilgametės akcijos rezultatai akivaizdūs: vaikai sodina daugiau priežiūros bei žinių reikalaujančius augalus, augina nebe pavienes gėles, o kuria jų derinius alpinariumuose, taip pat gilinasi į įvairius augalų auginimo būdus, daugelis šiemet naudojo natūralų, pačių paruoštą kompostą.
„Pavasarį visus gėlynus pabarstėme nestoru 10-15 cm komposto sluoksniu. Humusą gamino Kalifornijos sliekai. Jie visas piktžoles, sodo žolę, mėšlą, šiaudus “perdirbo” per vieną sezoną, kas komposto krūvoje buvo pūdoma 3 – 4 metus. Prie mokyklos tako molingą žemę sukasėme su dovanų gautomis durpėmis. Visi pamatėme akivaizdų skirtumą – pražydo Kanos, labai gražiai žydėjo irisai, serenčiai, žemė atsigavo, tapo derlingesnė. Vaikai praktiškai, tiesiog savo rankomis beriant žemes, pamatė skirtumą, įsitikino koks natūralių trąšų poveikis augalams bei dirvožemiui, sužinojo, kad natūralios (rūgščios) durpės tinka spanguolių ir šilauogių auginimui, neutralizuotos durpės – sėklų daiginimui, gėlių, vaismedžių, vaiskrūmių mulčiavimui, išmoko gaminti kompostą ir pan.”
Jaunieji daržininkai taip pat domėjosi, kaip patiems užsiauginti daržoves, kurias valgyti būtų saugu bei sveika. Jurbarko Vytauto Didžiojo mokyklos mokiniai ėmėsi iniciatyvos ir sulaukus pirmojo derliaus tyrė morkose esantį nitratų kiekį, aiškinosi, kodėl ir kaip jie susikaupia daržovėse, kokią įtaką tai turi mūsų sveikatai.
Projekto organizatorius nustebino jauniausi projekto dalyviai, Šiaulių lopšelio darželio „Coliukė“ komanda, kuri vaikų tyrinėjimams suformavo 60 m² ploto erdvę, įrengdama vaistažolių labirintą bei akmenukų takelius, naudojamus vaikų masažui.
Tai vos keletas pavyzdžių, kokių iniciatyvų bei tyrinėjimų ėmėsi smalsūs augalų puoselėtojai. Moksleiviams kasmet talkinantys konsultantai pastebi, kad pradžioje tik mėginę, dabar jau drąsiai į žemės darbus kimba vaikai, mokytojai ir net jų tėveliai, o sudėtinga augalų priežiūra bei auginimas tampa sėkminga ugdymo dalimi.
Iššūkiai ir sėkmės paslaptis
Akcijos „Eko karta žalia stotelė“ dalyviai vieningai sutinka su tuo, jog augalų auginimas ugdymo įstaigoje yra sudėtingas darbas: reikia užtikrinti pastovią žaliųjų zonų priežiūrą, tam skirti laiko bei pastangų. Kiekviena įstaiga nuo pat dalyvavimo pradžios ieškojo savo kelio, kaip efektyviau organizuoti daržininkavimo programą mokykloje ar globos namuose, kad ji papildytų, o neapsunkintų jų pagrindinės veiklos. Įstaigos, sugebėjusios akcijos veiklą įtraukti į savo vykdomas programas, pamokų turinį ar užklasinę veiklą, šiuo metu stebina dideliu vaikų įsitraukimu, kylančiomis naujomis idėjomis bei gilesnių žinių noru.
Pasak UAB agrofirma „Sėklos“ atstovės Ramunės Monkevičienės: „Auganti dalyvių patirtis verčia keistis ir mus pačius – organizatorius. Šiais metais be jau įprastos paramos sėklomis, mes suteikėme dalyviams galimybę konsultuotis su profesionaliu landšafto architektu, kas uždegė mokyklas imtis aplinkos gražinimo darbų. Siekiant dar labiau paskatinti – organizavome aplinkos želdinimo konkursą „Žalia žalia kur dairais…“, kurio metu buvo apdovanotos penkios „žaliausios“ ugdymo įstaigos. Ieškome būdų ir toliau glaudžiai bendrauti su kiekvienu dalyviu, padėti jiems pasisemti kuo daugiau svarbios daržininkavimo patirties“.
Sėkmingą dalyvių įsitraukimą nulėmė dar ir tai, jog kapstymasis žemėse vaikams yra natūrali, džiaugsmingą patirtį teikianti veikla. Jie savo akimis pamato visą augalų augimo ciklą, vėliau mokosi panaudoti užaugintas daržoves, prieskonius, vaistažoles – visa tai sukelia nepamirštamą patyrimą. „Mes buvome tie sodininkai, kurie puoselėjo kiekvieną daigelį, juos šildė savo darbu, prisilietimu, savo šiluma ir meile. Mes kūrėme grožį sau ir kitiems.“ – savo išgyvenimais dalinosi dalyvė Gabrielė iš Širvintų rajono Bartkuškio mokyklos. ,,Buvo labai gera ir smagu, jaučiausi pakylėta, kad galėjau padėti. Išmokiau kitus vaikus sodinti gėles, nes mūsų klasė tai daro jau antrus metus. Sukūrėme labai gražią aplinką ir tai yra neapsakomas jausmas (Justė, Jurbarko Vytauto Didžiojo mokyklos moksleivė).“
Kiekvienas žingsnis – šventė
Besimokantieji augalų auginimo turi atlikti daug dalykų: valdyti, stebėti, fiksuoti, vertinti augalus ir su jais susijusius procesus, tačiau pasak organizatorių – svarbiausia džiaugtis procesu! Augalų sodinimas bei derliaus nuėmimas, kai kuriose ugdymo įstaigose jau tapo bendruomenių šventėmis, o metų eigoje vaikai kūrybiškai reiškia savo mintis „Žalios stotelės“ stenduose, rašo daržininko, sodininko dienoraščius.
Užbaigdami šių metų akciją „Eko karta žalia stotelė“, organizatoriai, kartu su savanoriais aplankė dalį ugdymo įstaigų, kur vaikams atskleidė, kaip iš natūralių, kiekviename kieme bei miške randamų gamtos gėrybių pasidaryti samanų eglutes, papuošusias kiekvieno kambarį bei klasę, globos namuose vaikams buvo itin smagu kurti bei marginti ekologiškus žaislus – kartono namukus.
Didelį džiaugsmą vaikams sukėlė vaišių gamyba. Šiais metais vaikai iš savo užauginto derliaus gamino įvairius patiekalus: virė tradicija tapusią moliūgų sriubą, kepė įdarytą cukiniją, obuolių desertus, svogūnų pyragą, degustavo vaistažolių arbatas ir patys kūrė vaistinių augalų mišinius.
Pasak organizatorių – kiekvienas mažas žingsnelis, lydimas įprasminančios linksmos veiklos, skatina pamatyti kiek jau nueita, o šiais metais dalyviai įrodė, kad jie gali nuveikti tikrai labai daug. Belieka laukti pavasario – naujos šventės ir darbymečio lysvėse.
