Trečiadienis, 7 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Švedų kalba – tarp pačių paklausiausių Lietuvoje

www.alkas.lt
2016-01-31 19:41:32
0
Švedų kalba – tarp pačių paklausiausių Lietuvoje
Stokholmas_Wikipedia nuotr.
Stokholmas | wikipedia.org nuotr.

„Švedų kalbos mokėjimas man neabejotinai buvo kelias į sėkmę“, – teigia Aurimas Rudžionis, Kauno technologijos universitete (KTU) dėstantis švedų kalbą. Švediškai, dėstytojo teigimu, galima pramokti per keletą mėnesių, o šios paskaitos populiarios ne tik tarp studentų, bet ir miestiečių – kone kiekvieną semestrą jas lanko ir keletas laisvųjų klausytojų.

Švedų yra gimtoji kalba 9,5 milijono švedų ir kone 6 proc. Suomijos populiacijos. Pagal gyventojų skaičių – tai pati populiariausia šiaurės germanų kalba, kurioje yra nemažai vokiškos, prancūziškos, angliškos kilmės žodžių. Švedų kalba yra viena iš reikalingiausių užsienio kalbų ir Lietuvos darbo rinkoje, kurioje veikia apie 200 Švedijos įmonių.

„Lietuvoje steigiami nauji paslaugų bei kompetencijų centrai, kuriuose yra didelė švediškai kalbančių specialistų paklausa. Be to, Švedija yra viena iš geidžiamiausių eksporto rinkų Lietuvos įmonėms, todėl šios ieško švediškai kalbančių specialistų“, – teigia A. Rudžionis.

Dėstytojas remiasi savo patirtimi – dar mokykloje susižavėjęs švedų kalba ir kultūra, mokęsis ir kurį laiką gyvenęs Švedijoje, šiandien A. Rudžionis dirba vienoje iš dukterinių Švedijos baldų giganto IKEA įmonių. Pasak jo, legendinė lietuvių svajonė „gyventi kaip švedams“ yra pasiekiama – judame teisinga linkme.

– Kaip kilo mintis pradėti KTU dėstyti švedų kalbą? – paklausėme A. Rudžionio.

– Švedų kalba KTU buvo pradėta dėstyti nuo 2013 metų rudens semestro, tuo pačiu metu universitete buvo įsteigtas ir pirmasis Lietuvoje švedų kalbos SWEDEX testavimo centras. Tuo metu jokiame kitame Kauno universitete nebuvo dėstoma švedų kalba. Pats esu KTU absolventas, todėl nepaprastai norėjau, kad ir Kauno studentai turėtų galimybę studijuoti šią kalbą.

KTU Socialinių humanitarinių mokslų ir menų fakultetas | KTU nuotr.
KTU Socialinių humanitarinių mokslų ir menų fakultetas | KTU nuotr.

 

– Švedų kalbos mokėjimas yra ta kompetencija, kurią ypač vertina darbdaviai. Ar jaučiate tai pagal studentų paklausą švedų kalbos paskaitoms?

– Taip, studentų susidomėjimas švedų kalba yra iš tiesų didelis. Jie renkasi studijuoti švedų kalbą dėl įvairių priežasčių: vieni nori vėliau studijuoti arba dirbti Švedijoje, kitiems yra įdomi Švedijos kultūra, treti mano, kad švedų kalbos žinios pravers dirbant Lietuvos įmonėse.

– Kuriose srityse dirbantiesiems švedų kalba ypač reikalinga?

– Visų pirma išskirčiau IT, apskaitą bei finansus, taip pat verta paminėti statybų sritį.

– Kuo jums pačiam naudinga mokėti švedų kalbą? Kokioje dar veikloje išnaudojate šią kompetenciją?

– Švedų kalbos panaudojimo galimybės Lietuvoje yra labai plačios, šios kalbos mokėjimą vertinu kaip didžiulį privalumą šalia įgytos specialybės. Lietuvoje steigiami nauji paslaugų bei kompetencijų centrai, kuriuose yra didelė švediškai kalbančių specialistų paklausa (dalis jų dėl švediškai kalbančių specialistų trūkumo netgi patys apmoko švedų kalbos). Lietuvoje dukterines įmones steigia ir daugiau švediškų įmonių, kuriose, siekiant įsidarbinti, švedų kalba yra didelis privalumas.

Švedija yra viena iš geidžiamiausių eksporto rinkų Lietuvos įmonėms, kurios ieško švediškai kalbančių specialistų. Mokant kalbą, lengviau užmegzti kontaktą su Švedijos įmonėmis, tokie specialistai geba suprasti įvairią dokumentaciją švedų kalba, o tai gerokai palengvina eksporto procesus – nereikia kreiptis į vertėjus.

Švedų kalbą profesionaliai naudoju kiekvieną dieną dirbdamas vienoje iš dukterinių Švedijos baldų giganto IKEA įmonių. Anksčiau teko dirbti  paslaugų centruose, teko versti iš švedų į lietuvių kalbą ir atvirkščiai, bendradarbiavau su įvairiomis Lietuvos įmonėmis – padėjau joms įeiti į Švedijos rinką, rasti eksporto partnerius Švedijoje, plėtoti verslo operacijas šioje šalyje. Manau, kad, mano atveju, švedų kalbos mokėjimas yra neabejotinai raktas į sėkmę.

– Kaip susidomėjote švedų kalba?

– Švedų kalba susidomėjau dar besimokydamas mokykloje – dalyvavau projekte su Švedijos moksleiviais, vėliau teko ne kartą teko lankytis Švedijoje. Susidomėjau šios šalies kultūra, atsirado didžiulis noras išmokti švedų kalbą. Ją mokiausi savarankiškai, vėliau – studijavau Lietuvoje bei Švedijoje. Taip pat gyvenau Švedijoje.

Aurimas Rudžionis | KTU nuotr.
Aurimas Rudžionis | KTU nuotr.

 

– Per kiek laiko galima išmokti susikalbėti švediškai?

– Kalbos mokymosi tempas priklauso nuo daugelio faktorių. Mano nuomone, esant Švediškai kalbančioje aplinkoje bei intensyviai mokantis švedų kalbos, pramokti neblogai kalbėti švediškai įmanoma per kelis mėnesius. Studijuojant universitete reiktų pasiekti B1 lygį.

– Kokio lygio paskaitos siūlomos KTU? Ar į paskaitas gali patekti „žmonės iš gatvės“?

– KTU siūlo švedų kalbos paskaitas tiek pradedantiesiems (A1 lygiu), tiek labai pažengusiems (B2 lygiu). 2014/15 mokslo metų pavasario semestre buvo pirmoji studentų laida, kuri KTU užbaigė švedų kalbos B2 lygį.

Į paskaitas KTU gali patekti „žmonės iš gatvės“ – jie gali studijuoti švedų kalbą kaip laisvieji klausytojai. Norintys studijuoti švedų kalbą ne KTU studentai turėtų kreiptis į KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studijų centrą. Praktiškai kiekvieną semestrą turime švedų kalbą studijuojančių ne KTU studentų.

– Kalbos mokymasis yra susijęs ir su kitos kultūros pažinimu. Kas jums labiausiai žavi švedų kultūroje?

– Mane žavi švedų tautos tolerantiškumas, paprastumas, mokėjimas atsipalaiduoti. Švedų kultūros neįmanoma įsivaizduoti be jų tradicinės kavos pertraukėlės, kuriai apibūdinti yra netgi atskiras žodis „fika“. Taip pat mėgstu skaityti šiuolaikinę švedų literatūrą – Stiego Larssono, Larso Keplerio ir kitų autorių knygas, klausausi švediškos muzikos.

– Kuo, jūsų nuomone, esame panašūs į švedus? Ko galėtume iš jų pasimokyti?

– Manau, kad esame daug kuo panašūs į švedus – esame artimi ne tik geografiškai, panaši ir mūsų visuomenė. Iš švedų galėtume pasimokyti jų tolerancijos, pagarbos kitam, taip pat punktualumo, gebėjimo planuoti.

– Egzistuoja tokia kolektyvinė lietuvių svajonė „gyventi kaip švedams“. Kaip manote, kiek ji reali? Ko trūksta?

– Lietuva juda teisinga linkme. Po nepriklausomybės atgavimo Lietuva padarė milžinišką pažangą ekonomikos, mokslo bei kitose srityse. Ir toliau reiktų stiprinti ekonominį bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis, išlikti patrauklia valstybe užsienio investuotojams. Svarbu kelti mokslo lygį bei studijų kokybę, kad būtume kompetentingi pasauliniu lygiu savo žmogiškaisiais resursais. Taip pat svarbu mažinti korupcijos lygį, šešėlinę ekonomiką – šie dalykai nesiderina su švediškos socialinės gerovės modeliu. O pokyčius visų pirma turėtume pradėti nuo savęs. Tuomet švediška „svajonė“ tikrai gali būti pasiekiama.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. KTU mokslininkė: šiuolaikinis buhalteris – specialybė, besibraunanti tarp prestižiškiausių Lietuvoje
  2. Lietuvių sukurtas žaislas padės lavinti vaikų kalbą (video)
  3. Prof. D. Martineli: Gražiausias vaizdas Lietuvoje yra Kaune
  4. „Santakos“ slėnyje įrengta viena pirmųjų laboratorijų Lietuvoje – švarusis kambarys
  5. Balto kūrinio konkursą laimėjo T. Vosyliaus skulptūra „Balta varna“
  6. KTU pirmakursius masina įvairiais renginiais
  7. Trys Kauno aukštosios mokyklos pritarė susijungimui į vieną universitetą
  8. Papildomas priėmimas į universitetus: verslo atstovai pataria Kauną
  9. KTU „Tyrėjų naktis 2015“: penktadienį Kaune žaibavo
  10. Vilniaus universitetas perims prestižinio Europos  universiteto patirtį
  11. Rektorių konferencijos prezidentu perrinktas KTU rektorius Petras Baršauskas
  12. R. Vaitkus apie 2009-ųjų Aukštojo mokslo reformą: „Vargas tiems, kas ją sugalvojo“
  13. Studentai žinias gilina ir pataisos namuose
  14. Doktorantas iš Japonijos: KTU laboratorijų įranga geresnė nei mano aukštojoje mokykloje
  15. KTU daro didelę įtaką Lietuvos raidai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Švedė Lorin – 2023-ųjų Eurovizijos nugalėtoja | Alkas.lt nuotr.

„Euroviziją“ laimėjo švedė Lorin, lietuvė Monika Linkytė liko 11-ta

2023 05 14
P.S. Krivickas. Antausis būsimajam profesoriui

VU išlieka geriausiu universitetu Lietuvoje

2023 05 10
Miškas | zum.lt

Būsimiems miškininkams – 21 stipendija

2023 05 10
Mokslo taryba | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos ir užsienio studentams suteikiama galimybė vykdyti mokslinius tyrimus

2023 04 19
Moksliniai tyrimai | vu.lt nuotr.

Studentai kviečiami įsitraukti į mokslinę veiklą

2023 04 17
VILNIUS TECH studentai | VGTU nuotr.

Studentų priėmimas prasidės birželio 1 d.

2023 04 05
Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose | MITA archyvo nuotr.

Kvietimas į spaudos konferenciją apie elektroniką

2023 04 04
Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.

Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų

2023 03 29
VU Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi 40 ir Dinas Zauras | wikipedija.org, A.Vanago nuotr.

FiDi atneša pavasarį: Vilniuje siaus 55-oji Fiziko diena

2023 03 29
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua/photos nuotr.

Dėl ko Si Dzinpingas tarsis su tarptautiniu nusikaltėliu Vadimiru Putinu?

2023 03 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Susprogdinta Kachovkos HE užtvanka | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

XXI a. katastrofa: Rusijos teroristai susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką

2023 06 06
Žievėgraužis tipografas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Stebima didelė žievėgraužių tipografų gausa

2023 06 06
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

Seimas pritarė kailių fermų draudimui

2023 06 06
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Seimas linkęs pritarti išmokų didinimui

2023 06 06
Zaporižės AE | Energoatom nuotr.
Lietuvoje

Dėl padėties Ukrainoje radiacinio pavojaus nėra

2023 06 06
Miško gaisras | pagd.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Ugniagesiai: miškuose didėja gaisrų pavojus

2023 06 06
Svorio metimas, dieta | pixabay.com, mojzagrebinfo nuotr.
Gamta ir žmogus

Nutukimas tampa vis opesne sveikatos bėda

2023 06 06
Triukšmas | pixabay.com, Ezequiel Octaviano nuotr.
Lietuvoje

Svarstoma didinti baudas už triukšmą

2023 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuoroda apie Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys
  • Va, va, va - akurat! - apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Prisiminimai apie S. Lapienis. Lietuvos žaliųjų judėjimo indėlis steigiant LPS iniciatyvinę grupę
  • Nuoroda apie XXI a. katastrofa: Rusijos teroristai susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • XXI a. katastrofa: Rusijos teroristai susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką
  • R. Mickūnas. Puslaidininkių fizikos instituto ir LMA prezidiumo bendravimas dėl persitvarkymo Lietuvoje
  • Stebima didelė žievėgraužių tipografų gausa
  • Seimas pritarė kailių fermų draudimui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Euroviziją“ laimėjo švedė Lorin, lietuvė Monika Linkytė liko 11-ta

by Jonas Vaiškūnas
2023 05 14
2
Švedė Lorin – 2023-ųjų Eurovizijos nugalėtoja | Alkas.lt nuotr.

Naktį iš gegužės 13-osios į 14 d. Liverpulyje, 67-ajį „Eurovizijos“ dainų konkursą antrą kartą laimėjo Švedijos atstovė Lorin (Loreen), atlikusi...

Skaityti toliau

VU išlieka geriausiu universitetu Lietuvoje

by Ditė Česėkaitė
2023 05 10
8
P.S. Krivickas. Antausis būsimajam profesoriui

Pagal žurnalo „Reitingai“ sudaromą nacionalinį švietimo ir aukštojo mokslo institucijų reitingą, Vilniaus universitetas (VU) išlieka geriausiu universitetu Lietuvoje. Šiemet VU jame surinko...

Skaityti toliau

Būsimiems miškininkams – 21 stipendija

by Ditė Česėkaitė
2023 05 10
0
Miškas | zum.lt

Ateinančiais mokslo metais 21 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pasirinkęs pirmakursis gaus skatinamąsias...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuoroda apie Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys
  • Va, va, va - akurat! - apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Prisiminimai apie S. Lapienis. Lietuvos žaliųjų judėjimo indėlis steigiant LPS iniciatyvinę grupę
  • Nuoroda apie XXI a. katastrofa: Rusijos teroristai susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką
  • >>>Pajūriečiui dar apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
Kitas straipsnis
medium.com nuotr.

Europolas: daugiau nei 10 tūkst. vaikų migrantų yra dingę be žinios

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai