„Švedų kalbos mokėjimas man neabejotinai buvo kelias į sėkmę“, – teigia Aurimas Rudžionis, Kauno technologijos universitete (KTU) dėstantis švedų kalbą. Švediškai, dėstytojo teigimu, galima pramokti per keletą mėnesių, o šios paskaitos populiarios ne tik tarp studentų, bet ir miestiečių – kone kiekvieną semestrą jas lanko ir keletas laisvųjų klausytojų.
Švedų yra gimtoji kalba 9,5 milijono švedų ir kone 6 proc. Suomijos populiacijos. Pagal gyventojų skaičių – tai pati populiariausia šiaurės germanų kalba, kurioje yra nemažai vokiškos, prancūziškos, angliškos kilmės žodžių. Švedų kalba yra viena iš reikalingiausių užsienio kalbų ir Lietuvos darbo rinkoje, kurioje veikia apie 200 Švedijos įmonių.
„Lietuvoje steigiami nauji paslaugų bei kompetencijų centrai, kuriuose yra didelė švediškai kalbančių specialistų paklausa. Be to, Švedija yra viena iš geidžiamiausių eksporto rinkų Lietuvos įmonėms, todėl šios ieško švediškai kalbančių specialistų“, – teigia A. Rudžionis.
Dėstytojas remiasi savo patirtimi – dar mokykloje susižavėjęs švedų kalba ir kultūra, mokęsis ir kurį laiką gyvenęs Švedijoje, šiandien A. Rudžionis dirba vienoje iš dukterinių Švedijos baldų giganto IKEA įmonių. Pasak jo, legendinė lietuvių svajonė „gyventi kaip švedams“ yra pasiekiama – judame teisinga linkme.
– Kaip kilo mintis pradėti KTU dėstyti švedų kalbą? – paklausėme A. Rudžionio.
– Švedų kalba KTU buvo pradėta dėstyti nuo 2013 metų rudens semestro, tuo pačiu metu universitete buvo įsteigtas ir pirmasis Lietuvoje švedų kalbos SWEDEX testavimo centras. Tuo metu jokiame kitame Kauno universitete nebuvo dėstoma švedų kalba. Pats esu KTU absolventas, todėl nepaprastai norėjau, kad ir Kauno studentai turėtų galimybę studijuoti šią kalbą.
– Švedų kalbos mokėjimas yra ta kompetencija, kurią ypač vertina darbdaviai. Ar jaučiate tai pagal studentų paklausą švedų kalbos paskaitoms?
– Taip, studentų susidomėjimas švedų kalba yra iš tiesų didelis. Jie renkasi studijuoti švedų kalbą dėl įvairių priežasčių: vieni nori vėliau studijuoti arba dirbti Švedijoje, kitiems yra įdomi Švedijos kultūra, treti mano, kad švedų kalbos žinios pravers dirbant Lietuvos įmonėse.
– Kuriose srityse dirbantiesiems švedų kalba ypač reikalinga?
– Visų pirma išskirčiau IT, apskaitą bei finansus, taip pat verta paminėti statybų sritį.
– Kuo jums pačiam naudinga mokėti švedų kalbą? Kokioje dar veikloje išnaudojate šią kompetenciją?
– Švedų kalbos panaudojimo galimybės Lietuvoje yra labai plačios, šios kalbos mokėjimą vertinu kaip didžiulį privalumą šalia įgytos specialybės. Lietuvoje steigiami nauji paslaugų bei kompetencijų centrai, kuriuose yra didelė švediškai kalbančių specialistų paklausa (dalis jų dėl švediškai kalbančių specialistų trūkumo netgi patys apmoko švedų kalbos). Lietuvoje dukterines įmones steigia ir daugiau švediškų įmonių, kuriose, siekiant įsidarbinti, švedų kalba yra didelis privalumas.
Švedija yra viena iš geidžiamiausių eksporto rinkų Lietuvos įmonėms, kurios ieško švediškai kalbančių specialistų. Mokant kalbą, lengviau užmegzti kontaktą su Švedijos įmonėmis, tokie specialistai geba suprasti įvairią dokumentaciją švedų kalba, o tai gerokai palengvina eksporto procesus – nereikia kreiptis į vertėjus.
Švedų kalbą profesionaliai naudoju kiekvieną dieną dirbdamas vienoje iš dukterinių Švedijos baldų giganto IKEA įmonių. Anksčiau teko dirbti paslaugų centruose, teko versti iš švedų į lietuvių kalbą ir atvirkščiai, bendradarbiavau su įvairiomis Lietuvos įmonėmis – padėjau joms įeiti į Švedijos rinką, rasti eksporto partnerius Švedijoje, plėtoti verslo operacijas šioje šalyje. Manau, kad, mano atveju, švedų kalbos mokėjimas yra neabejotinai raktas į sėkmę.
– Kaip susidomėjote švedų kalba?
– Švedų kalba susidomėjau dar besimokydamas mokykloje – dalyvavau projekte su Švedijos moksleiviais, vėliau teko ne kartą teko lankytis Švedijoje. Susidomėjau šios šalies kultūra, atsirado didžiulis noras išmokti švedų kalbą. Ją mokiausi savarankiškai, vėliau – studijavau Lietuvoje bei Švedijoje. Taip pat gyvenau Švedijoje.
– Per kiek laiko galima išmokti susikalbėti švediškai?
– Kalbos mokymosi tempas priklauso nuo daugelio faktorių. Mano nuomone, esant Švediškai kalbančioje aplinkoje bei intensyviai mokantis švedų kalbos, pramokti neblogai kalbėti švediškai įmanoma per kelis mėnesius. Studijuojant universitete reiktų pasiekti B1 lygį.
– Kokio lygio paskaitos siūlomos KTU? Ar į paskaitas gali patekti „žmonės iš gatvės“?
– KTU siūlo švedų kalbos paskaitas tiek pradedantiesiems (A1 lygiu), tiek labai pažengusiems (B2 lygiu). 2014/15 mokslo metų pavasario semestre buvo pirmoji studentų laida, kuri KTU užbaigė švedų kalbos B2 lygį.
Į paskaitas KTU gali patekti „žmonės iš gatvės“ – jie gali studijuoti švedų kalbą kaip laisvieji klausytojai. Norintys studijuoti švedų kalbą ne KTU studentai turėtų kreiptis į KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studijų centrą. Praktiškai kiekvieną semestrą turime švedų kalbą studijuojančių ne KTU studentų.
– Kalbos mokymasis yra susijęs ir su kitos kultūros pažinimu. Kas jums labiausiai žavi švedų kultūroje?
– Mane žavi švedų tautos tolerantiškumas, paprastumas, mokėjimas atsipalaiduoti. Švedų kultūros neįmanoma įsivaizduoti be jų tradicinės kavos pertraukėlės, kuriai apibūdinti yra netgi atskiras žodis „fika“. Taip pat mėgstu skaityti šiuolaikinę švedų literatūrą – Stiego Larssono, Larso Keplerio ir kitų autorių knygas, klausausi švediškos muzikos.
– Kuo, jūsų nuomone, esame panašūs į švedus? Ko galėtume iš jų pasimokyti?
– Manau, kad esame daug kuo panašūs į švedus – esame artimi ne tik geografiškai, panaši ir mūsų visuomenė. Iš švedų galėtume pasimokyti jų tolerancijos, pagarbos kitam, taip pat punktualumo, gebėjimo planuoti.
– Egzistuoja tokia kolektyvinė lietuvių svajonė „gyventi kaip švedams“. Kaip manote, kiek ji reali? Ko trūksta?
– Lietuva juda teisinga linkme. Po nepriklausomybės atgavimo Lietuva padarė milžinišką pažangą ekonomikos, mokslo bei kitose srityse. Ir toliau reiktų stiprinti ekonominį bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis, išlikti patrauklia valstybe užsienio investuotojams. Svarbu kelti mokslo lygį bei studijų kokybę, kad būtume kompetentingi pasauliniu lygiu savo žmogiškaisiais resursais. Taip pat svarbu mažinti korupcijos lygį, šešėlinę ekonomiką – šie dalykai nesiderina su švediškos socialinės gerovės modeliu. O pokyčius visų pirma turėtume pradėti nuo savęs. Tuomet švediška „svajonė“ tikrai gali būti pasiekiama.
